Besikeičiant visuomenės požiūriui į socialines paslaugas, pastebime ir kintantį požiūrį į socialinį darbuotoją bei jo funkcijas. Nors dar egzistuoja nuomonė, kad socialinis darbuotojas yra kontrolės mechanizmo dalis šeimai, kuri patiria sunkumus.
Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Taigi, socialinio darbuotojo klientai yra tik tos šeimos, kurioms nepavyksta savarankiškai susidoroti su iškylančiais sunkumais. Dažniausiai šeimos patiria socialinę riziką, kai negeba efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, kai bendravimas šeimų viduje ir su aplinka sutrikęs.
Iš praktikos galiu teigti, jog teikdama pagalbą sunkumų patiriančioms šeimoms, tenka dirbti ne tik su esamomis problemomis, bet ir vykdyti prevencinę veiklą - stiprinti šeimos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, ugdyti tėvystės įgūdžius ir padėti kurti ilgalaikius, vaiko interesus atitinkančius sprendimus. Tokia pagalba sumažina neigiamas skyrybų pasekmes ir padeda šeimai sėkmingiau prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių.
Vaiko gerovės užtikrinimas ir pirmasis dėmesys vaikui
Viena svarbiausių socialinio darbuotojo funkcijų - vaiko gerovės užtikrinimas. Socialinis darbuotojas teikia emocinę paramą vaikui, padeda jam saugioje aplinkoje išreikšti jausmus, susijusius su tėvų skyrybomis, ir padeda suprasti vykstančius pokyčius. Specialistas siekia suprasti vaiko emocinę būseną, padeda jam išreikšti jausmus ir suvokti, kad tėvų sprendimas skirtis nėra jo kaltė.
Vaikui ypač svarbus stabilumo jausmas, todėl socialinis darbuotojas padeda išlaikyti kasdienę rutiną, palaiko ryšį su abiem tėvais ir užtikrina, kad vaiko poreikiai būtų girdimi. Taigi, pirmiausia socialinio darbuotojo dėmesys sutelkiamas į vaiką. Prireikus jis tarpininkauja tarp vaiko, tėvų ir kitų specialistų, kad vaiko nuomonė būtų išgirsta.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Darbas su šeima skyrybų metu
Skyrybos - vienas sudėtingiausių šeimos gyvenimo etapų, paliečiantis ne tik sutuoktinius, bet ir jų vaikus. Skyrybų procesas šeimai dažnai tampa sudėtingu išbandymu, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Vaikai tėvų skyrybas dažnai išgyvena kaip rimtą emocinę krizę. Šį laikotarpį lydi nerimas, kaltės jausmas, baimė būti paliktiems ar viltis, kad tėvai vėl susitaikys.
Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią žalą vaikui daro ne pats skyrybų faktas, o nuolatinis tėvų konfliktas. Emociniai pokyčiai neretai pasireiškia elgesio pokyčiais: padidėjusiu agresyvumu, užsisklendimu, regresija, miego ar apetito sutrikimais, prastesniais mokymosi rezultatais. Ypač pažeidžiami yra mažamečiai vaikai, kurie dėl dar nepakankamai išvystyto mąstymo dažnai linkę kaltinti save dėl tėvų sprendimų.
Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį padėdamas šeimai įveikti skyrybų sukeltus sunkumus ir užtikrinti vaiko gerovę. Skyrybų proceso metu socialinis darbuotojas gali suteikti konkrečią, kryptingą ir praktiškai taikomą pagalbą tiek vaikui, tiek visai šeimai. Toliau pateikiamos pagrindinės socialinio darbuotojo pagalbos galimybės, kurios dažniausiai taikomos dirbant su šeima skyrybų metu.
Pagalbos formos dirbant su vaikais ir šeima
- Emocinė parama vaikui ir pagalba jam saugioje aplinkoje išreikšti jausmus.
- Kasdienės rutinos palaikymas ir stabilumo užtikrinimas.
- Tarpininkavimas ir vaiko nuomonės atstovavimas tarpinstituciniame bendradarbiavime.
- Tėvų konsultavimas apie skyrybų poveikį vaikams ir skatinimas bendradarbiauti vaiko labui.
- Skyrimas psichologinės paramos, šeimos terapijos arba mediacijos paslaugų, priklausomai nuo šeimos situacijos.
- Teisininko ir socialinio darbuotojo konsultacijos esant poreikiui.
Darbas su paaugliais ir paauglystės specifika
Šeimų stiprinimo programoje didelę dalį sudaro darbas su sunkiai paauglystę išgyvenančiais jaunuoliais. Jie neretai jaučiasi sutrikę dėl to, kad neranda savo vietos socialiniame gyvenime. Paauglys neturi reikiamos patirties - visi šiame amžiuje patiriami išgyvenimai yra nauji, svarbus savo tapatumo ieškojimas bei savo asmens priskyrimas vienai ar kitai socialinei visuomenės grupei.
Jei paauglys dėl santykių su tėvais atskirties, blogų praeities su jais patirčių nebeturi juos siejančios gijos. Paauglystės laikotarpis yra būtent tas, kai paauglys tą giją ras su jam tinkančia aplinka, kuri nebus socialiai teigiama, pozityvi ir pan. Patarimas tėvams - prisiminti, kad paauglys yra tarsi tas pats buvęs trimetis vaikas, kuriam ne mažiau reikia meilės. Jis vėl yra ieškojimuose ir naujuose patyrimuose, tik jau tame amžiuje, kai meilės paprašyti ar ją parodyti yra nepatogu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Dirbdami su sunkumus išgyvenančiais jaunuoliais specialistai bando išsiaiškinti tikrąsias esmines paauglio problemas, nukreipia juos pas psichologus, įvairius terapeutus. Taip pat ieškomi pagalbos būdai, kai matome, kad tradicinis psichologo ar kito specialisto konsultavimas paaugliui nepriimtinas. Kartu yra stiprinamos tėvų žinios paauglių auklėjimo klausimais, nukreipiamu į tam skirtas tėvų savipagalbos grupes.
Atvejo vadybos ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas
Tokiose situacijose itin svarbus tampa atvejo vadybos procesas, kurį taiko socialiniai darbuotojai siekdami užtikrinti koordinuotą, nuoseklią ir į vaiko interesus orientuotą pagalbą. Bendradarbiaudami su kitais specialistais jie padeda šeimoms spręsti iškylančias problemas, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją.
Intervencija suprantama kaip tikslingas socialinio darbuotojo elgesys, kai siekiama teigiamų pokyčių šeimos gyvenime. Svarbu, kad intervencija leistų užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą. Tai nereiškia, kad specialistas turi kontroliuoti visas šeimoje vykstančias situacijas, tai reiškia veikimą kartu, stengiantis išspręsti problemas.
Iššūkiai teikiant paslaugas skurstančioms šeimoms
Sunkumus patiriančios šeimos neretai būna nemotyvuotos spręsti savo problemas, galvoja, kad atvirai kalbėti apie tai yra nepriimtina, ir / ar yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo ir nemato prasmės jį keisti. Socialinių paslaugų teikimo šeimoms tyrimai taip pat atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai neretai susiduria su klientų pasipriešinimu, atstūmimu, šeimos dažnai nenori priimti pagalbos.
Socialinę riziką patiriančios šeimos neretai neigia savo problemas, jie nemano, kad turi socialinių sunkumų. Jos prisitaiko prie tokių aplinkybių, todėl bet kokia intervencija yra vertinama priešiškai: priešiškumo sulaukia svetimo asmens bandymai keisti neretai kelių kartų suformuotą gyvenimo būdą. Socialiniai darbuotojai susiduria ir su šeimų nesupratimu, kas yra socialinis darbuotojas, kokie yra socialinės pagalbos tikslai, kokia teikiamų paslaugų nauda, ir dėl tokio informacijos trūkumo nepasitiki specialistais.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Motyvacijos stoka kaip pagrindinė kliūtis
R. Stremauskienės ir G. Žibėnienės (2014) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai socialinių darbuotojų kaip didžiausią pagalbos teikimo sunkumą išskyrė šeimų motyvacijos stoką ir pabrėžė, kad paskatinti klientus kažką keisti yra labai sunku. Socialiniai darbuotojai siekdami sužadinti kliento pokyčius bando pagrįsti jiems paslaugų reikalingumą, stengiasi užmegzti draugiškus tarpusavio santykius, kaupia su klientu susijusią informaciją, kad galėtų įsijausti į sunkumus patiriančių šeimų situaciją.
Darbo kasdienybė ir reikalingos profesinės savybės
„SOS vaikų kaimų Lietuvoje“ koordinuojanti atvejo vadybininkė Indrė Kropienė sako, kad socialinio darbuotojo diena būna labai dinamiška, o laikas pralekia žaibo greičiu. Kadangi dirbame su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, niekuomet nežinome, kokia diena laukia ir, ką ji naujo atneš. Rytas prasideda nuo darbų planavimo, toliau seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų organizavimas, tarpininkavimas šeimoms bendraujant su kitomis institucijomis.
Nemažą laiko dalį tenka skirti ir netiesioginiam darbui su šeima - dokumentacijos pildymui, bylų tvarkymui - jis užima trečdalį darbo dienos laiko. Anot Indrės, be didelės vidinės motyvacijos socialinio darbuotojo darbas tiesiog nėra įmanomas. „Atsikelti ir kiekvieną rytą eiti į darbą motyvuoja vidinė žinia, kad esi reikalingas silpnesniam bei gyvenimo negandų užkluptam suaugusiam ar mažam, silpnam ir negalinčiam savęs apginti vaikui.
Kai žinai, kad nuo tavęs, greičiausiai, priklauso ar kažkas bus pavalgęs, nuėjęs į mokyklą ar susirgus nukreiptas pas medikus - imi ir darai. Visgi, socialiniai darbuotojai tokie patys žmonės, kaip ir kiti - visų problemų išspręsti jie negali. Kiekvienam pasirinkusiam šį sudėtingą pagalbos kitam kelią svarbu suvokti, kad jis yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti. Vis tik galutinius sprendimus daro pati šeima ir jos nariai, tad tik nuo jų priklauso, koks bus rezultatas.
Socialinių darbuotojų diena
Kaip didinti paslaugų efektyvumą skurstančioms šeimoms
Apibendrinant galima teigti, kad socialinių paslaugų spektras šeimoms, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, yra ganėtinai platus. Teikdami pagalbą šeimoms socialiniai darbuotojai orientuojasi ne tik į problemų sprendimą, bet ir į pačios šeimos stiprinimą bei lavinimą. Svarbu yra atkurti šeimos vidinį potencialą, gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų ir vykdyti svarbius, optimaliai funkcionuojančioms šeimoms keliamus reikalavimus: pasirūpinti savo ir vaikų gerove, palaikyti socialinius santykius su artimiausia aplinka ir pan.
Teikdami pagalbą šeimai specialistai turėtų prisiminti, kad bet kokie pokyčiai šeimoje sukelia krizę, net jei tie pokyčiai teigiami, šeimai tenka iš naujo prisitaikyti ir atrasti tinkamą funkcionavimo ir bendravimo taktiką.
| Pagalbos sritis | Veiksmų pavyzdžiai |
|---|---|
| Emocinė parama vaikui | Psichologo konsultacijos, žaidybinė terapija, stabilios rutinos palaikymas |
| Tėvų konsultavimas | Mediacija, šeimos terapija, tėvų savipagalbos grupės |
| Tarpinstitucinis bendradarbiavimas | Atvejo vadyba, bendradarbiavimas su medicinos, teisės ir švietimo institucijomis |
| Prevencija ir stiprinimas | Tėvystės įgūdžių lavinimas, socialinių įgūdžių ugdymas, materialinė parama |
J. Šiškevičiūtės (2011) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma socialinę riziką patiriančioms šeimoms teikiamų paslaugų yra reikalingos, naudingos ir tenkina didžiąją dalį respondentų. L.Bartulienė (2006) taip pat išskiria, kad teikiant paslaugas šeimoms tikrai svarbu užmegzti su klientu pasitikėjimu grindžiamus santykius. Norėdami to pasiekti, specialistai turi būti lankstūs, sąžiningi, nuoširdūs, paaiškinti šeimai galimas pasekmes, jei nepavyks dirbti kartu. Reikėtų bendrauti pasitelkiant nesmerkiantį požiūrį ir empatiją.
E. Januškevičienės (2017) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai siekdami sužadinti kliento pokyčius bando pagrįsti jiems paslaugų reikalingumą, stengiasi užmegzti draugiškus tarpusavio santykius, kaupia su klientu susijusią informaciją, kad galėtų įsijausti į sunkumus patiriančių šeimų situaciją.
tags: #socialinio #darbuotojo #veikla #teikiant #pagalba #vaikui