Socialinis darbas yra profesija, kurios tikslas - padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms įveikti socialines problemas ir gerinti gyvenimo kokybę. Šiame darbe labai svarbu taikyti konstruktyvaus elgesio metodus, kurie padeda užmegzti efektyvų ryšį su klientais, skatina jų motyvaciją keistis ir leidžia pasiekti teigiamų rezultatų.
Šiame straipsnyje aptarsime įvairius konstruktyvaus elgesio metodus, taikomus socialiniame darbe, remiantis turima informacija. Taikant individualius ir grupinius darbo metodus, siekiama integruoti dvi žmogaus egzistencines dimensijas: individualiąją ir socialinę. Tik esant abiem dimensijoms, žmogus gali visapusiškai įgyvendinti savo būtį socialinėje grupėje kaip socialinio veiksmo dalyvis arba kaip individuali asmenybė, turinti gilų individualų santykį.
Istorinė raida ir gerontologijos sąvokos
Nebuvo išsiplėtojusi gerontologija. Mokslinės žinios apie senėjimą ir seną amžių buvo menkos. Senų žmonių politika buvo suprantama kaip „pašalpa neturtingiesiems“. Pagrindinės socialinio darbo teorijos nebuvo taikytos darbui su senais žmonėmis.
XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje - aštuntojo dešimtmečio pradžioje ėmė didėti susidomėjimas socialiniu darbu su senais žmonėmis. Šiems pokyčiams įtakos turėjo tokios priežastys: Senų žmonių skaičius ir dalis bendroje populiacijoje padidėjo, ir jie tapo visuomenėje pastebima grupe; Senų žmonių politika tapo esmine gerovės valstybės dalimi. Buvo išplėtota pensijų politika ir įvairios socialinės ir sveikatingumo paslaugos; Socialiniai darbuotojai pradėjo suprasti, kad dirbant su senais žmonėmis gerus rezultatus laiduoja geriatrija, klinikinė psichologija, slauga, kineziterapija ir užimtumo terapija; Socialinis darbas kaip profesija toliau tobulėjo, o jos praktinės teorijos tapo vis įvairesnės [2].
Suomių socialinio darbo profesorius S. Koskinenas socialinio darbo su senais žmonėmis raidą suskirstė į tris laikotarpius: ankstyvąjį laikotarpį (1920-1950), formavimosi laikotarpį (1950-1970) bei plėtros ir stabilizavimosi laikotarpį (1970-1990) [3]. Visus šiuos laikotarpius apžvelgsime smulkiau.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Ankstyvasis laikotarpis (1920-1950)
Ankstyvuoju laikotarpiu (1920-1950) socialiniai darbuotojai rodė didelį nenorą dirbti su pagyvenusiais žmonėmis. Socialinio darbo profesija tebuvo kūdikystėje, ir pagyvenusių žmonių atžvilgiu vykdoma politika orientuota į pašalpas vargstantiems. Tai gerontologijos ištakų laikotarpis. Tačiau kai kurie socialinio darbo specialistai (pvz., G. Hamilton) pabrėžė darbo su pagyvenusiais žmonėmis svarbą. Siūlyta atkreipti dėmesį į pagyvenusių asmenų ekonominius, fizinius ir socialinius poreikius. Socialiniai darbuotojai senatvę suprato kaip netekčių laikotarpį, o sau prisiskyrė kompensuojamąją funkciją. 1928 m. JAV nacionalinėje socialinių darbuotojų konferencijoje organizuotas pirmasis forumas dėl darbo su pagyvenusiais žmonėmis.
Formavimosi laikotarpis (1950-1970)
Formavimosi laikotarpiu (1950-1970) padidėjo socialinių darbuotojų susidomėjimas darbu su pagyvenusiais žmonėmis. Šeštajame dešimtmetyje JAV labai išpopuliarėjo grupinis socialinis darbas su pagyvenusiais žmonėmis. Socialiniai darbuotojai ėmė taikyti šį metodą darbe su pagyvenusiais klientais senų žmonių namuose, ligoninėse, rekreacijos centruose, dienos centruose, psichinės sveikatos klinikose, reabilitacijos centruose ir atliekant bendruomenines paslaugas. Šia tema parašyta daug straipsnių bei knygų.
Plėtros ir stabilizavimosi laikotarpis (1970-1990) ir konceptai
Kalbėdamas apie socialinio darbo ypatybes gerontologijoje, S. Koskinenas skiria dvi sąvokas: senėjimą ir seną amžių. Senėjimas suprantamas kaip biologinių funkcijų kaitos, psichologinis ir socialinis procesai, apimantys įvairias netektis, pasikeitimus (pereinamuosius laikotarpius) ir resursus, o senas amžius - kaip unikalus gyvenimo etapas su jam būdingomis funkcijomis, resursais ir krizėmis.
Šios sąvokos svarbios apibrėžiant socialinio darbo klientą gerontologijoje. Tai vienas aspektų, turinčių didelę įtaką socialinio darbo procesui. Dauguma pagyvenusių žmonių gyvenimo eigoje susiduria su dažnomis draugų ir artimųjų netektimis. Kartu su amžiumi draugų pasitraukimas iš gyvenimo tampa vis skaudesnis. Netektis skaudi ir senam, ir jaunam, tačiau pagyvenusio žmogaus gyvenimas jau baigiasi. Daugelis jų žino, kad dėl sveikatos sutrikimų, nykstančių fizinių ir protinių galių, sumažėjusių pajamų galimybės įsitraukti į socialinį gyvenimą yra ribotos. Kita vertus, net sėkmingai užmegzti nauji santykiai niekada negalės pakeisti senų, kurie formavosi dešimtmečius. Todėl darbo eigoje svarbu įvertinti pagyvenusių žmonių patirtį.
Socialinio darbo modeliai dirbant su pagyvenusiais žmonėmis
Individualus socialinis darbas
Individualus socialinis darbas yra vienas iš pagrindinių socialinio darbo modelių, taikomų dirbant su šeimomis. Šis metodas leidžia socialiniam darbuotojui atidžiai išnagrinėti šeimos situaciją, nustatyti problemas ir numatyti individualią paramos eigą. Individualus darbas apima pagalbą individams ir šeimoms sprendžiant psichologines ir socialines problemas, taip pat palaikant ryšius su jais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kitas ypatingas darbo su senais žmonėmis aspektas yra tas, kad dėmesio reikia skirti visiems socialinio darbo elementams, vertybinėms nuostatoms, žinioms, praktiniams įgūdžiams (cituota Nathsanson & Tirrito, 1998). Todėl socialinis darbuotojas tampa labai reikšmingas. Pvz., išryškėjus fiziniams sutrikimams, kreipiamasi pagalbos į pirminės sveikatos centrų gydytojus ir pašalinti juos tikimasi gydantis medikamentais. Tačiau nedaug kur rasime specialistų, skiriančių dėmesio ligos emociniams padariniams. Asmuo, anksčiau didžiavęsis nepriklausomybe, buvęs stiprus ir pilnas jėgų, su amžiumi silpnėjant sveikatai vis labiau turi kliautis kitais, o tai sukelia stiprių emocinių išgyvenimų ir stresų. Gyvenimo eigoje kito asmens pagalba tampa reikalinga tokiose kasdienės veiklos srityse kaip maudymasis ir naudojimasis tualetu.
Socialinis grupinis darbas
Socialinis grupinis darbas yra metodas, kuris naudoja bendros veiklos galimybes, siekiant spręsti problemas ir išvengti psichosocialinio funkcionavimo sutrikimų. Grupės nariai, turintys bendrus tikslus ar problemas, reguliariai susitinka ir dalyvauja veikloje, nukreiptoje į vieną tikslą. Grupinio darbo tikslas yra ne tik emocinis problemų gydymas, bet ir keitimasis informacija, socialinių ir profesinių įgūdžių plėtojimas, vertybių hierarchijos peržiūrėjimas ir antisocialinių poelgių nukreipimas konstruktyvia linkme.
Socialiniai darbuotojai ėmė taikyti šį metodą darbe su pagyvenusiais klientais senų žmonių namuose, ligoninėse, rekreacijos centruose, dienos centruose, psichinės sveikatos klinikose, reabilitacijos centruose ir atliekant bendruomenines paslaugas. Šeštajame dešimtmetyje JAV labai išpopuliarėjo grupinis socialinis darbas su pagyvenusiais žmonėmis. Šia tema parašyta daug straipsnių bei knygų.
Etikos principai gerontologiniame socialiniame darbe
Atliekant socialinį darbą, labai svarbu laikytis etikos principų. Geranoriškumo principas: Tyrėja užtikrino, kad tyrimo dalyviams negresia joks pavojus, apgalvojo jautrius klausimus ir pasiruošė jiems. Dalyviai galėjo atsisakyti atsakyti į klausimus.
Pagarbos asmens orumui principas: Tyrėja informavo dalyvius apie tyrimo tikslą, savo funkcijas ir dalyvių indėlį į tyrimą. Kiekvienam dalyviui buvo suteikta asmeninio apsisprendimo teisė, leidžianti priimti sprendimus dėl diktofono naudojimo ar atsakymų į klausimus.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Teisingumo principas: Su kiekvienu dalyviu buvo elgiamasi paslaugiai ir pagarbiai, garantuojant anonimiškumą ir konfidencialumą. Teisės gauti tikslią informaciją principas: Dalyviams buvo teikiama tiksli ir patikima informacija apie tyrimą ir jo rezultatus.
Motyvacijos skatinimas ir įtakos metodai
Motyvacija yra labai svarbi socialiniame darbe. Jos paskirtis - stiprinti žmonių veiklą. Norint padėti žmogui išspręsti problemą ar pasinaudoti paslauga, pirmiausia jis pats to turi norėti. Todėl labai svarbu suvokti, kokie motyvai gali stimuliuoti klientą.
Vis dėlto, tyrimo dalyvių atsakymai parodė, kad daugumai trūksta vidinės motyvacijos arba yra veiksnių, kurie trukdo susiformuoti funkcionaliai darbuotojo ir kliento sistemai. Tai gali būti kliento baimė, socialinio darbuotojo kaip biurokratinės organizacijos atstovo suvokimas arba prasta komunikacija.
Socialiniame darbe svarbu taikyti įtakos metodus, kurie padeda efektyviau bendrauti su paslaugų gavėjais ir skatinti teigiamus jų elgesio pokyčius. Motyvacija keistis Teigiami elgesio pokyčiai Pasitikėjimo stiprinimas Didesnė atsakomybė už savo veiksmus. Tačiau svarbu atsiminti, kad poveikis gali turėti ir neigiamų aspektų, tokių kaip priklausomybės nuo socialinio darbo specialisto rizika, savarankiškumo praradimas, etinių normų pažeidimas, pernelyg didelė darbuotojo įtaka ir klaidingi tikslai. Todėl būtina laikytis aiškių profesinių ribų ir taisyklių.
Tėvai, dalyvavę tyrime, nurodė, kad juos skatina ateiti į dienos centrą problemos su vaikais, noras pabendrauti su žmonėmis ir noras ką nors naujo sužinoti ar nuveikti. Taip pat svarbu, kad dienos centre dirbtų geras kolektyvas, kuriame klientai jaustųsi laukiami ir galėtų išsipasakoti.
Atsparumas manipuliacijoms ir profesinės ribos
Socialiniame darbe svarbu būti atspariems manipuliacijoms, siekiant užtikrinti darbuotojų savarankiškumą ir jų veiklos efektyvumą. Reikia mokėti atpažinti bandymus manipuliuoti ir paveikti (emocinis spaudimas, kaltės jausmo sužadinimas, autoriteto menkinimas ir pan.). Taip pat svarbu remtis faktais ir objektyvia informacija priimant sprendimus.
Tačiau svarbu atsiminti, kad poveikis gali turėti ir neigiamų aspektų, tokių kaip priklausomybės nuo socialinio darbo specialisto rizika, savarankiškumo praradimas, etinių normų pažeidimas, pernelyg didelė darbuotojo įtaka ir klaidingi tikslai. Todėl būtina laikytis aiškių profesinių ribų ir taisyklių.
Pagalbos sistemos ir dienos centrai
Paprastai aplinkoje egzistuoja tam tikra pagalbos sistema, kurią gali teikti šeima, draugai, kaimynai, bendruomenės ir valstybė. Siekiant padėti žmogui, reikia visapusiškai išnagrinėti situaciją, nes problemos pobūdis nulemia pagalbos modelio pasirinkimą.
Dienos centrai yra svarbi pagalbos forma šeimoms, ypač toms, kurios patiria socialinę riziką. Socialiniai darbuotojai ėmė taikyti šį metodą darbe su pagyvenusiais klientais senų žmonių namuose, ligoninėse, rekreacijos centruose, dienos centruose, psichinės sveikatos klinikose, reabilitacijos centruose ir atliekant bendruomenines paslaugas.
Tyrimų ir duomenų analizės reikšmė
Tyrimo duomenų analizė atliekama naudojant turinio analizę, kuri leidžia objektyviai ir sistemingai išnagrinėti teksto ypatybes ir daryti patikimas išvadas. Teisės gauti tikslią informaciją principas: Dalyviams buvo teikiama tiksli ir patikima informacija apie tyrimą ir jo rezultatus.
Sąvokų ir metodų apibendrinanti lentelė
| Aspektas | Esminės nuostatos | Praktinės implikacijos |
|---|---|---|
| Istorinė raida | Nebuvo išsiplėtojusi gerontologija; XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje - aštuntojo dešimtmečio pradžioje ėmė didėti susidomėjimas | Metodų plėtra nuo kompensavimo prie kompleksinės pagalbos |
| Modeliai | Individualus socialinis darbas; Socialinis grupinis darbas | Individualūs planai ir grupių intervencijos įvairiose įstaigose |
| Etika | Geranoriškumas; Pagarba orumui; Teisingumas; Tikslios informacijos teisė | Anonimiškumas, dalyvių apsisprendimas, skaidrumas |
| Motyvacija | Motyvacija keistis; Pasitikėjimo stiprinimas; Didesnė atsakomybė | Barjerai: baimė, biurokratijos įvaizdis, komunikacija |
| Pagalbos tinklai | Šeima, draugai, bendruomenė, valstybė | Pagalbos modelio parinkimas pagal problemos pobūdį |
Šios sąvokos svarbios apibrėžiant socialinio darbo klientą gerontologijoje. Socialinis grupinis darbas yra metodas, kuris naudoja bendros veiklos galimybes, siekiant spręsti problemas ir išvengti psichosocialinio funkcionavimo sutrikimų.
tags: #socialinio #darbo #metodai #dirbant #su #pagyvenusiais