Socialiniai ryšiai nulemia, kaip mes gyvename ir kaip vertiname savo patirtį, niekas negali paneigti jų vertės ir svarbos. Bendraudami su kitais žmonėmis patiriame kitų pagalbą, užmezgame draugiškus santykius. Taigi, socialiniai ryšiai labai svarbūs žmonėms.
Žmogus gyvena visuomenėje, kuri nustato leidimus (t. y. įstatymus) ir elgesio taisykles. Būtent taisyklės ir leidimai sukuria tam tikrus socialinius vaidmenis. Socialinio vaidmens išmokstama arba išauklėjama, kaip turi elgtis vienos ar kitos lyties atstovas. Kaip teigia G. Navaitis (1987), socialinio vaidmens supratimas, gebėjimas jį atlikti suteikia galimybę asmeniui vaidmens apibrėžtose ribose jaustis gerai ir saugiai.
Kas yra socialinis atstumas ir kodėl jis svarbus
Žmogus yra sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų, kurių kiekviena sukuria savotišką aš darinį. A. Maslow manė, kad svarbiausias asmenybės požymis yra savasties arba savojo aš samprata, kuri apima visas mintis ir jausmus. Jei jo realusis aš yra arti idealaus, jis patenkintas savimi ir savo gyvenimu (Psichologija studentui, 1993).
Žmogus bendrauja ne tik šeimyninėje aplinkoje. Žmonės priklauso šeimai, darbo kolektyvui, draugų ratui ir t. t. Tuos, kurie vengia socialinių kontaktų visuomenėje priimta vadinti atsiskyrėliais ir į juos neretai žiūrima įtariai. Poreikį būti grupėje, priklausyti grupei žmonės „atsineša“ ir į dabartinį amžių.
Tinklo teorijoje socialinis santykis egzistavimo pagrindas yra mainais paremta sąveika. Kaip teigia E. Janikienė (2007), socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susietų individų, jų grupių ar organizacijų darinys. Socialinio tinklo turinys gali būti ir, pvz., draugiški ryšiai, giminystė. Sąvoka kryptingumas reiškia abipusiškumo laipsnį: ar mainai vyksta viena kryptimi, ar jie yra abipusiai. „Tęstinumas“ reiškia socialinio tinklo gyvavimo trukmę. „Intensyvumas“ nurodo įsipareigojimų ir teisės priimtinumo laipsnį. Ryšio stiprumas yra ryšio intensyvumo sinonimas. Sąvoka „dažnis“ apibrėžia socialinio tinklo žmonių kontaktavimo dažnumą ir reguliarumą (Mitchell, 1969).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pagrindiniai socialinio atstumo tipai
Socialinį atstumą patogu suprasti per socialinių ryšių struktūrą: nuo artimiausios „palydos“ iki periferinių, retų kontaktų.
- Intymus (artimas) atstumas: Kahn ir Antonucci (1980, cit. Lemme, 2003) teigia, kad socialinį tinklą sudaro emociškai artimi žmonės, kurie vadinami palyda. Jie vienas kitam teikia socialinę paramą. Net vieno artimo draugo turėjimas yra labai svarbus, jei santykyje yra užtektinai erdvės pokalbiams apie psichologinę savijautą, problemas, sunkumus, galima verkti ir guostis.
- Asmeninis atstumas: Žmonės sėkmingai palaiko ryšius su šeimos nariais, kaimynais, giminėmis ir t. t. Tyrėjai pastebėjo, kad vyresnio amžiaus žmogui pereinant iš vieno šeimos etapo į kitą - užaugus vaikams, netekus sutuoktinio, kitų artimųjų - tampa itin svarbūs santykiai su draugais ir daugeliu atvejų vyresnio amžiaus žmonėms skirtumas tarp šeimos ir draugų tampa ne toks ir didelis.
- Socialinis (bendruomeninis) atstumas: Pirmiausia, svarbu skatinti vienišų senolių įsitraukimą į bendruomenines ir visuomenines veiklas. Atliktų tyrimų metu pastebėta, kad aktyvus įsitraukimas į įvairias socialines veiklas yra susijęs su geresniu pasitenkinimu gyvenimu ir psichologine savijauta bei yra būtina sąlyga sėkmingam senėjimui užtikrinti.
- Institucinis (formalus) atstumas: Socialiniai darbuotojai dirba su įvairaus amžiaus, požiūrių, skirtingų patirčių turinčiais asmenimis, kurie dažnai stokoja būtiniausių socialinių įgūdžių, negali pasirūpinti savimi, yra kritiški jiems teikiamai pagalbai. Socialinės paslaugos plėtra, žmogaus ekologijos (poreikius atitinkantys būstai, aplinka, gyvenvietės infrastruktūra, susisiekimas ir pan.) ir kitose sferose.
- Kultūrinis (stereotipinis) atstumas: Deja, reikia pripažinti, kad mūsų visuomenėje tam tikros galimybės vyresnio amžiaus žmonėms yra apribotos. Visuomenė laukia žmogaus elgesio, būdingo tam tikram amžiui, o terminas „senas“ tarsi nuvertina asmenį.
Socialiniai mainai ir atstumo dinamika
Dž. Homansas (1961) - mainų teorijos atstovas - naudojasi bihevioristinės psichologijos principais. Socialinių ryšių sėkmę jis aiškina pastiprinimo sąvokomis ir teigia, kad žmogus subjektyviai sugretina į veiklą įdėtas tiek materialines, tiek psichologines pastangas ir iš tos veiklos gautą pasitenkinimą. Žmogus tik tada nenutrauks socialinių ryšių, jei iš jų gaunamas pastiprinimas viršys nemalonius socialinių ryšių aspektus. Ši teorija tinka ir senų bei pagyvenusių asmenų socialiniams ryšiams apibūdinti.
Kaip matome, socialinio tinklo turinys gali būti draugiški ryšiai, giminystė. Socialinis tinklas - tokia socialinių santykių sistema, kurioje žmonės yra susieti tarpusavio priklausomybe: vieno socialinio tinklo nario elgesio pakitimai turi įtakos kito nario elgesiui. Tinkle konkretūs asmenys atlieka įvairius socialinius vaidmenis, tad iškilus problemai, esama įvairiapusiškos pagalbos.
Amžius, vaidmenys ir socialinis atstumas
Gyventojų senėjimo procesai turi teigiamų ir neigiamų padarinių, įtakoja visuomenės formavimąsi, žmogiškųjų, socialinių bei ekonominių resursų panaudojimą. Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis, o išplėtotos paslaugos, pailgėjusi gyvenimo trukmė, kiti faktoriai turi įtakos, kad senyvo amžiaus asmuo dar ilgą laiką yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Tačiau, reikia pripažinti, kad žmogus yra sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų, kurių kiekviena sukuria savotišką aš darinį.
Senatvė socialine prasme reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais. Senatvė reiškia, kad mažėja vaidmenų, jie dažniausiai yra neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami, todėl pagyvenusių žmonių statusas nuolat menkėja. Jie išstumiami iš darbo rinkos, neretai nutrūksta ir jų ryšiai su suaugusiais vaikais. Taip prarandami svarbūs vaidmenys, kurie skatintų vyresnio amžiaus žmones produktyviai veikti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kalbant apie amžiaus įtaką svarbi amžiaus normų sąvoka. Šios normos mums pasako, kas yra leidžiama ir reikalaujama iš tam tikro amžiaus žmonių, kokie jie gali ir privalo būti (Atchley, 1987). Visuomenė laukia žmogaus elgesio, būdingo tam tikram amžiui, o terminas „senas“ tarsi nuvertina asmenį. Anot M., žmonės priima visuomenės peršamą vaidmenį. Deklaruojama pagarba vyresniajai kartai dažnai menkai derinasi su veiksmais.
Vienišumas ir socialinė atskirtis: rizikos ryšiams ir atstumui
Visi kartais jaučiamės vieniši, ir, dažniausiai, šis jausmas praeina po kelių dienų. Tačiau kur kas pavojingiau, kai kamuojanti vienatvė yra kasdienė palydovė. Visuomenės dėmesys vis dažniau krypsta į faktą - kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau jis jaučiasi vienišas. Žmogui senstant, jo socialiniai ryšiai nuolat kinta - mažėja pažįstamų ratas, iš namų išsikrausto užaugę vaikai, išėjus į pensiją dažniausiai nutrūksta darbiniai ryšiai, be to, vyresnio amžiaus žmogus laikui bėgant netenka vis daugiau artimųjų, giminaičių, draugų.
Yra žmonių, kurie gyvendami vieni ir turėdami tik keletą artimųjų ar draugų, jaučiasi laimingi ir nepatiria didelių emocinių sunkumų. Gyvenimas vienam turi savotiškų privalumų: savarankiškumas, nepriklausymas nuo kitų, laisvė tvarkyti dienotvarkę pagal savo poreikius, galimybė skirti laiko pomėgiams ir savirealizacijai. Tačiau nepaisant visų šių privalumų, gyvenimas vienam neabejotinai atneša iššūkių: vienatvė, nuobodulys, artimųjų ilgesys, nerimas dėl ateities, bendravimo ir prasmingo, lygiaverčio, gilaus santykio trūkumas.
Kalbant apie vienatvę, turima omenyje ne tiek fizinis, kiek emocinis jos aspektas. Žmogus gali jaustis vienišas net ir būdamas tarp kitų žmonių ar gyvendamas šeimoje. Gilinantis į vyresnio amžiaus asmenų vienišumą pastebėta, kad svarbiausia yra žmogaus suvokiama vienatvė ir jo asmeninis patyrimas, ką reiškia likti vienam emociškai. Už fizinį buvimą vienam, daug pavojingesnis yra subjektyviai suvokiamas jausmas, kad esi vienišas ir šalia nėra jokio žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėti ar kreiptis pagalbos sunkiu momentu.
Atlikta nemažai įvairių tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad socialinę atskirtį galima laikyti lygiaverte kitiems sveikatą žalojantiems veiksniams, reikšmingai mažinantiems gyvenimo trukmę - rūkymui, alkoholio vartojimui, viršsvoriui. Kai kurie mokslininkai teigia, kad socialinė atskirtis vyresnio amžiaus žmonėms kelia net didesnį pavojų sveikatai, nei žalingi įpročiai!
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Kaip mažinti socialinį atstumą vyresniame amžiuje
- Skatinti vienišų senolių įsitraukimą į bendruomenines ir visuomenines veiklas. Bet kokia veikla, kuria užsiimama išėjus iš namų ir į kurią įsitraukia kiti žmonės, teigiamai veikia psichinę sveikatą, mažina socialinę atskirtį.
- Pabrėžti, kad šeima ir draugai atlieka tas pačias ar labai artimas funkcijas ir yra vienodai svarbūs. Šiuo laikotarpiu svarbus ne palaikomų ryšių skaičius, o jų kokybė.
- Kurti erdves giliems, prasmingiems pokalbiams ir paramai. Šie ryšiai turi įtakos asmeninės gerovės jausmui ir mažina vienišumą bei atskirtį.
- Pasitelkti pagalbos kanalus: „Sidabrinė linija“. Tai yra nemokama draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslauga vienišiems garbaus amžiaus žmonėms.
Socialinis darbas: profesionali pagalba mažinant atstumą
Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialiniai darbuotojai dirba socialinių paslaugų įstaigose, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. Socialiniai darbuotojai dirba ir gydymo įstaigose.
Socialiniam darbuotojui labai svarbios asmeninės savybės, kurias apibendrintai galima pavadinti 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas. Darbuotojas turi pasižymėti kantrybe bei empatija, turėti globalų pasaulio mąstymą ir suprasti, jog kiekvienas žmogus yra skirtingas. Ne ką mažiau svarbi yra ir vidinė motyvacija. Nuolat rūpinantis kitų problemomis, socialinis darbuotojas turi turėti pakankamai daug vidinės motyvacijos, kuri jį motyvuotų nepasiduoti ir rūpintis kitais asmenimis. Su vidine motyvacija susijęs ir tikslų siekis.
Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba apie 17 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų.
| Sritis | Aprašas | Skaičiai (kai pateikta) |
|---|---|---|
| Socialinių paslaugų sritis | Socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros ir kiti darbuotojai | ~17 000 darbuotojų |
| Biudžetinės įstaigos, seniūnijos, globos namai | Socialinių darbuotojų veikla viešajame sektoriuje | ~5 000 darbuotojų |
| Gydymo įstaigos | Socialinio darbo integracija sveikatos priežiūroje | - |
Socialinio darbuotojo profesijai reikalingos ne tik pačio socialinio darbo metodų, bet ir etikos, psichologijos, teisės, pirmosios pagalbos žinios. Prieš renkantis socialinio darbo specialybę, tikslinga ją išbandyti savanoriaujant. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras yra vienas iš tų įstaigų, kurios priima „prisimatuoti“ socialinio darbuotojo specialybę.
Studijų ir praktikos maršrutai
Vilma Kazlovienė pateikė informaciją, kur Lietuvoje galima studijuoti socialinį darbą: universitetuose - Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Mykolo Romerio universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje; kolegijose - Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje, Marijampolės kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Utenos kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, Kolpingo kolegijoje. Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja pažymėjimą - dokumentą patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius, tačiau tik 6 mėn.
Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos IIG ir IVG mokiniai susipažino su socialinio darbuotojo (pedagogo) specialybe. Anykščių rajono socialinių paslaugų centro specialistė Vilma Kazlovienė pristatė, kas yra socialinis darbas, supažindino su socialinio darbuotojo (pedagogo) specialybe. Paaiškino, kokių asmeninių savybių reikia kokybiškam šios profesijos įgyvendinimui. Nurodė mokymo įstaigas, kurioje gali būti įgyjama socialinio darbuotojo specialybė. Apžvelgė institucijas, kuriose dirba socialiniai darbuotojai. Vilma Kazlovienė Anykščių rajono socialinių paslaugų centro vykdomas veiklas, teikiamas paslaugas pristatė ir gimnazijos darbuotojams.
Socialinis atstumas ir gyvenimo kokybė: tyrimų kryptys
Gyvenimo kokybė - tai individo savo pozicijos suvokimas visuomenėje, kurioje jis gyvena (S. Baldwin, Ch. Godfrey ir C. Propper, 1994). Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis. Kaip teigia A. Ši teorija aktuali ir senų bei pagyvenusių asmenų socialiniams ryšiams nustatyti.
Sprendžiant numatytus uždavinius pirmiausiai buvo suklasifikuota surinkta informacija. Norint sukaupti galimai pilnesnę informaciją, medžiaga darbui buvo parinkta iš jau paskelbtos literatūros šaltinių, interneto svetainėse publikuojamų straipsnių. Tolimesniuose darbo etapuose visa sukaupta medžiaga buvo susisteminta ir apibendrinta, numatytas jos išdėstymo eiliškumas, detalizuotas darbo turinys.
Reikia pastebėti, kad senų ir pagyvenusių asmens socialiniai ryšiai Lietuvoje dažniausiai analizuojami psichologiniu požiūriu. Senų ir pagyvenusių asmens socialiniai ryšiai yra analizuoti N. Škienės (2002) redaguotoje knygoje „Socialinė gerontologija: įtakos ir perspektyvos“. Šiuo bene daugiausiai dėmesio tam yra skyrusi Skrabienė I. (2008). Suaugusių žmonių pasitenkinimo savo gyvenimu ypatumus yra tyrusi A. Darbo tikslas - ištirti Vilniaus miesto senų ir pagyvenusių asmens socialinius ryšius ir nustatyti jų ryšį su gyvenimo kokybe.
Socialiniai vaidmenys šeimoje ir darbuose: atstumo mažinimo praktika
Reikia pastebėti, kad šeima yra toji artimiausioji aplinka, kuri nuo pat kūdikio gimimo įtakoja jo sąmonę. Vadinasi, socialinio vaidmens mokymas prasideda nuo naujagimiui skirtos rūbų spalvos, žaislų ir veiklos įgūdžių. Kiekvienam šeimos nariui priklauso jam skirtas vaidmuo pagal jo poziciją šeimoje. Kintantis aplinkai kinta ir vaidmenys. Tad kiekvienas žmogus pats turi suvokti, ko iš jo tikimasi kaip iš šeimos nario.
Prieš dešimt metų buvo teigiama, kad šeimoje vyras ir moteris gali atlikti ir atlieka įvairius vaidmenis: šeimos maitintojo(os); šeimos „galvos“ (sprendimų priėmėjo(os); namų ūkio „vadybininko(ės)“ (tvarkytojo(os); emocinį - psichologinį vaidmenį; aptarnavimo; rūpybos ir globos; tėvystės/motinystės. Visoms socialinėms rolėms būdingas šeiminių psichologinių vaidmenų tarpusavio papildymas, nes vienas vaidmuo egzistuoja tik sąveikaudamas su kitais.
G. D. Myers (2000) teigia, kad žmonės sąveikauja vieni su kitais, kaip tam tikrus vaidmenis atliekantys. Vaidmenys, kuriuos atlieka, nuosekliai kinta gyvenimo bėgyje, priklausomai nuo žmonių amžiaus arba gyvenimo etapo. Vadinasi, laiko bėgyje vieni vaidmenys išnyksta, o jų vietą užima kiti.
Praktiniai pavyzdžiai: nuo bendruomenės iki pagalbos telefonu
Pirmiausia, svarbu skatinti vienišų senolių įsitraukimą į bendruomenines ir visuomenines veiklas. Kaip asmeninius įsitraukimo į veiklas privalumus galima įvardyti asmeninį pasitenkinimą, didėjantį kūrybiškumą, atsipalaidavimą, naujus pasiekimus, intelektinį vystymąsi, teigiamų emocijų patyrimą. Socialiniai įsitraukimo į veiklas privalumai - tai naujos pažintys, galimybė plėtoti žmogiškuosius ryšius, patenkinti kultūrinius, edukacinius, savirealizacijos, bendravimo, pagarbos ir priklausymo grupei poreikius, ir, svarbiausia, mažinti vienišumą.
Čia padėti gali „Sidabrinė linija“. Tai yra nemokama draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslauga vienišiems garbaus amžiaus žmonėms. „Sidabrinės linijos“ konsultantės išklausys, suteiks pagalbą, patars ir užregistruos draugystės ir bendravimo telefonu paslaugai. Kreiptis gali visi, kas išgyvena vienatvės tuštumą, bet mėgsta bendravimą ir nori turėti nuolatinį pašnekovą.
Institucijų ir profesijų vaidmuo mažinant socialinį atstumą
Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. Socialiniai darbuotojai dirba ir gydymo įstaigose. Socialinio darbo sritis reikalauja nuolatinio bendravimo ir ryšių mezgimo su skirtingų patirčių turinčiais asmenimis, kurie dažnai stokoja būtiniausių socialinių įgūdžių, negali pasirūpinti savimi, yra kritiški jiems teikiamai pagalbai.
Socialiniam darbuotojui labai svarbios asmeninės savybės, kurias apibendrintai galima pavadinti 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas. Darbuotojas turi pasižymėti kantrybe bei empatija, turėti globalų pasaulio mąstymą ir suprasti, jog kiekvienas žmogus yra skirtingas. Socialinio darbuotojo profesijai reikalingos ne tik pačio socialinio darbo metodų, bet ir etikos, psichologijos, teisės, pirmosios pagalbos žinios.
Demografinės slinktys ir socialinio atstumo valdymas
Gyventojų senėjimą Lietuvoje lemia du veiksniai - gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas. Reikia pastebėti, kad pagyvenę ir seni žmonės susiduria su tokiomis problemomis, kaip didėjantis sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų poreikis, kintantys socialiniai ryšiai. Kol kas pagyvenusių žmonių priklausomybės santykis Lietuvoje santykinai nėra didelis. Tačiau dėl tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės augimo ir dėl gimstamumo sumažėjimo per pastaruosius 15 metų prognozuojamas labai didelis pagyvenusių žmonių priklausomybės santykio augimas.
Ilgesnis gyvenimas - tai vienas svarbiausių žmonijos laimėjimų. Didėjanti pagyvenusių žmonių dalis reikalauja laiku atliktinų ir pasvertų visuomenės adaptavimo veiksmų praktiškai visose gyvenimo sferose. Žmogaus ekologijos ir paslaugų plėtra turi būti derinama su socialinių ryšių ir socialinio atstumo mažinimo tikslais.
tags: #socialinio #atstumo #tipai