Socialiniai tinklai tapo svarbiomis informacijos dalijimosi platformomis visame pasaulyje. Informacinių technologijų, ypač interneto, sklaida kuria vadinamąją socialinę tinklaveiką be erdvės ir laiko apribojimų. Informacijos ir ryšių technologijų skverbtis į socialinį gyvenimą, sparti šių technologijų kaita formuoja mokymo ir mokymosi pokyčius.
Populiariausių socialinių tinklų ir lietuviškos rinkos vaizdas
TNS LT tyrimų duomenimis, į populiariausių socialinių tinklų penketuką patenka ir lietuviški socialiniai tinklai, tačiau jų auditorija jau kelis metus iš eilės stabiliai mažėja. Štai keletas žinomiausių lietuviškų socialinių tinklų: One.lt: Anksčiau buvęs vienas populiariausių lietuviškų socialinių tinklų, tačiau jo populiarumas mažėja. 2014 metais juo naudojosi 21 proc. Lietuvos interneto naudotojų. Draugas.lt: Panašiai kaip ir One.lt, Draugas.lt taip pat praranda savo auditoriją. 2014 metais šį tinklą naudojo 15 proc.
Vinted.com: Drabužių mainų socialinis tinklas, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt. Šis tinklas pritraukė 20 mln. eurų investiciją ir planuoja plėstis į JAV bei Angliją. "Vinted" pranašumas yra stipri socialinė erdvė, leidžianti vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi. Mobofree: Socialinis tinklas, veikiantis Afrikoje, kuris taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Šis tinklas pritraukė "solidžią investiciją" ir pasiekė 3 mln. vartotojų. Eskimi: Socialinis tinklas, turintis 15 mln. vartotojų, daugiausiai Afrikoje. Daugiausiai vartotojų „Eskimi“ turi Nigerijoje - maždaug 8 milijonus. Šie tinklai įrodo, kad lietuviai gali sukurti sėkmingus socialinius tinklus, kurie konkuruoja globalioje rinkoje.
Socialinių tinklaveikos poveikis kalbai ir komunikacijai
Socialiniai tinklai daro didelę įtaką lietuvių kalbai. Diskusijoje dalyvavę žurnalistai pastebėjo, kad internete taisyklinga bendrinė lietuvių kalba vartojama vis rečiau. Ją keičia trumpiniai, akronimai, žargonas arba slengas. Deja, internetas tampa visų kalbos klaidų prieglauda dar ir dėl to, kad būtent jį galima vadinti plačiausiu keliu vietinėms klaidoms plisti, slavizmams, anglicizmams atklysti bei žargonams ar slengui įsigalėti.
Pagrindine bendrinės lietuvių kalbos nesaugumo internete priežastimi galima įvardinti interaktyvumą: komentarai, tinklaraščiai, kasdien bet kokiais tikslais ir neprofesionaliai kuriami ir pildomi tinklalapiai ir net pluoštai viešosios informacijos rengėjų darbų, kuriuose, siekiant autentiškumo, tariamo gyvumo, netaisyklinga kalba leidžiama. Asmenys, viešai demonstruojantys neraštingumą, bendrinei lietuvių kalbai kenkia dvigubai.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Tačiau yra ir teigiamų iniciatyvų. Valstybinė lietuvių kalbos komisija aktyviai veikia internete, jos tinklalapis www.vlkk.lt yra tapęs geru įrankiu žurnalistams ir visiems, kas nori gražiai ir taisyklingai kalbėti. Konsultacijų bankas, terminų bankas, didžiųjų klaidų sąrašas - ne storose knygose, o internete, visiems prieinamas.
Taip pat buvo vykdomas interneto lietuvinimo vajus, kurį inicijavo Lietuvos radijas ir televizija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija bei interneto svetainė www.lietuviškai.lt. Idėjos autoriai ir vajaus organizatoriai ragino naujas svetaines kurti su lietuviškomis raidėmis, o senąsias - keisti. Naujienų portalas DELFI komentuotojų dėmesį į taisyklingą kalbą siekia atkreipti komentarų laukelyje esančiu užrašu „Gerbk save ir kitus! Komentuok etiškai!".
Socialinių medijų kaip mokymosi priemonių potencialas
Informacijos ir ryšių technologijos suteikia naujų galimybių ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo, savaiminio mokymosi kaitai ir plėtrai. Mokymo(si) pokyčiai siejami su šių technologijų funkcionalumo teikiamomis galimybėmis savivaldžiam individualiam, kolektyviniam, dalyvaujamajam mokymuisi. Besimokantieji, naudodamiesi šiomis technologijomis, iš pasyvių mokymosi turinio vartotojų tampa aktyviais mokymosi proceso dalyviais, mokymasis vis labiau tampa socialiniu procesu, tenkinančiu kiekvieno besimokančiojo individualius gyvenimo tikslus ir poreikius.
Antrosios kartos saityno (WEB2) technologijų naudojimas mokymesi suaktualina socialinių medijų tyrimus. R. Petrauskienė pastebi, kad šios technologijos „<...> mokymesi padidina socialinę sąveiką, kuri padeda siekti mokymosi tikslų“. M. Teresevičienė, E. Trepulė, A. Volungevičienė nurodo, kad šių technologijų poveikis siejamas su tuo, kad „<..> kinta ir mokymosi procesas, daugėja integruotų technologinių priemonių, kurios suteikia patrauklumo mokymuisi ir motyvuoja besimokančiuosius, nes kompiuterinės įrangos valdymas perkeliamas vartotojams. Išsiplečia formaliojo mokymosi ribos už švietimo institucijos ribų, neformalusis mokymasis įgyja naujų formų ir susilieja su savaiminiu“.
Technologijomis grindžiamo mokymo(si) kontekste išskirtinos antrosios kartos saityno (WEB2) technologijos, kurių funkcionalumas suaktualina ir skatina individualų, savivaldų mokymąsi. M. Teresevičienė, E. Trepulė ir A. Volungevičienė, analizuodamos technologijomis grindžiamą mokymą(si) naudojant antrosios kartos saityno (WEB2) technologijas, pastebi, kad šios technologijos ne tik palengvina bendravimą, bendradarbiavimą, žinių mainus, bet gali būti ir pačios savaime mokymosi šaltiniais.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tinklalaidžių (podcast) vaidmuo ir tyrimų išvados
Tinklalaidžių naudojimas mokymuisi, kaip mokslinio tyrimo objektas, pradėtas tyrinėti 2000-2005 m. Tinklalaidžių naudojimas rodo jų potencialą asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui. Mokslinėje literatūroje yra pateikiami tyrimų apie tinklalaidžių potencialą, jų naudojimą mokyme(si) rezultatai, tačiau pastebima, kad stokojama empirinių įrodymų apie studijuojančiųjų požiūrį į tinklalaidžių naudojimą mokymuisi.
S. A. Talas ir kiti mokslininkai, tirdami tinklalaidžių naudojimo elgseną, nustatė, kad tinklalaidės yra naudojamos tiek pramoginiais, tiek pažintiniais, tiek socialiniais tikslais (dalintis naujienomis su draugais). R. H. Kay mano, kad tyrimų suaktyvėjimą lėmė du esminiai veiksniai: pramoginio įvairios tematikos turinio gausa (pvz., „YouTube“ svetainėje) ir interneto pralaidumo augimas.
Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas - nustatyti, kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai vertina tinklalaidžių neformaliojo savaiminio mokymosi potencialą: ar šios technologijos naudojamos asmeninei mokymosi aplinkai, asmeniniam mokymosi tinklui formuoti. Empiriniam tyrimui atlikti panaudotas fokusuotų grupių diskusijos metodas. Buvo organizuotos šešios diskusijų grupės, kiekvienoje po 6-12 asmenų, pirmo / antro kurso socialinių krypčių studijų programų studentai.
Tyrimo metu atlikta diskusijos dalyvių tinklalaidžių naudojimo analizė parodė, kad yra formuojama sąveika tarp pramogoms ir formaliajam bei neformaliajam mokymuisi naudojamo šių naujųjų medijų turinio. Tai reiškia, kad tyrimo dalyviai tinklalaides naudoja asmeninės mokymosi aplinkos kūrimui. Tačiau ši sąveika yra minimali, kuriama tik pačių besimokančiųjų, ji grindžiama mokymosi turinio tinklalaidžių saviieška.
Diskusijos dalyvių patirčių analizė atskleidė, kad bendradarbiaujamoji sąveika tarp tyrime dalyvavusių besimokančiųjų ieškant, dalijantis, naudojant tinklalaides mokymuisi nėra intensyvi, jai būdingas fragmentiškumas. Tai leidžia pastebėti, kad neformaliojo mokymosi naudojant tinklalaides bendruomenės nesiformuoja.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Asmeninė mokymosi aplinka ir asmeniniai mokymosi tinklai
Asmeninės mokymosi aplinkos reiškinys moksliniuose tyrimuose atsirado 2005-2006 m. Šis reiškinys siejamas su savitu konceptu arba požiūriu: G. Attwellas teigia, kad „labai svarbu, kad asmeninė mokymosi aplinka būtų vertinama ne tik kaip naujų mokymo(si) technologijų taikymas, o kaip koncepcija“. S. Schaffert ir M. Kalzas konceptualiai asmeninę mokymosi aplinką apibrėžia kaip mokymosi aplinką, kurioje besimokantieji integruoja, organizuoja skaitmeninį, internetu platinamą turinį.
N. Dabbagh ir A. Kitsantas asmeninę mokymosi aplinką apibūdina kaip socialinės žiniasklaidos programų ir įrankių rinkinį, formuojantį natūralią sąveiką tarp formaliojo ir savaiminio mokymosi; asmeninė mokymosi aplinka leidžia lengviau atlikti įvairias funkcijas: mokymosi turinio (informacijos) paiešką, klasifikavimą ir filtravimą, kūrimą, individualizavimą, organizavimą, saugojimą, atkūrimą, valdymą, bendradarbiavimą, dalijimąsi.
A. Courosas, pabrėždamas socialinių medijų bendradarbiavimo, dalyvavimo funkcionalumą, asmeninės mokymosi aplinkos konceptą plėtoja link asmeninio mokymosi tinklo koncepto. Asmeninio mokymosi tinklo konceptui būdingas dalyvavimo, bendradarbiavimo mokantis sureikšminimas.
Integruotas informacinės elgsenos modelis
Asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui taikomas integruotas informacinės elgsenos modelis, apimantis esminius informacinės elgsenos elementus: kontekstą, informacijos iešką aktyvinančius veiksnius, informacijos ieškos būdus bei informacijos panaudojimo galimybes. Šių elementų tarpusavio sąveika orientuota į vartotojo informacijos poreikių patenkinimą bei tikslingą gautos informacijos panaudojimą tenkinant kognityvinius ir emocinius poreikius.
Tokiais poreikiais gali būti laikomas ir mokymosi aplinkos, mokymosi tinklų kūrimas. Todėl yra manoma, kad teorinė informacinės elgsenos prieiga, leidžianti nustatyti vartotojų tinklalaidžių paieškos poreikius bei motyvus, pagrindinius tinklalaidžių atrankos kriterijus, jų paieškos šaltinius, tinklalaidžių panaudojimo sritis, vartotojų sąveiką visuose šiuose procesuose, sudaro sąlygas tirti asmeninės mokymosi aplinkos, mokymosi tinklo kūrimą.
Mokytojų, mokyklų ir tėvų vaidmuo diegiant skaitmenines platformas
Išmaniosios skaitmeninės platformos su mokymosi analitikos galimybėmis - tai nauji mokytojų ir mokyklų darbo įrankiai, kuriuos reikia gerai pažinti ir įvaldyti, atrasti jiems tinkamą vietą pamokose, ugdymo procese ir visos mokyklos gyvenime. Ugdymo naujovių įgyvendinimą mokykloje dažnai lydi abejonės, nesėkmės baimė, vienišumo jausmas, informacijos, žinių, gebėjimų trūkumas, pagalbos stoka.
Susidomėjimas ir iniciatyva pradėti taikyti skaitmenines platformas su mokymosi analitika gali kilti iš pavienių mokytojų ar jų grupių, mokyklos vadovų, tėvų. Svarbiausia, kad sprendimai būtų priimami kolegialiai, o platformos pasirenkamos pagal mokyklos prioritetus ir strategines kryptis.
Laiko trūksta visiems, tačiau mokytojų komandos susitikimams skirtas nuolatinis laikas labai svarbus siekiant motyvacijos diegti inovacijas ugdymo praktikoje. Darbas su skaitmeninėmis platformomis paprastai prasideda nuo intensyvios mokytojų profesinio tobulėjimo programos, kurios metu mokytojai iš pradžių įvaldo techninius platformos parametrus, o vėliau einama vis gilyn, mokomasi analizuoti mokinių mokymosi duomenis, priimti jais grįstus sprendimus.
Išmaniosios skaitmeninės platformos, tokios kaip LearnLab arba Eduten Playground, jungia įvairių šalių mokytojus ir mokinius į bendrą tinklą. Kuo daugiau duomenų apie mokinių mokymąsi bus sukaupta šiose platformose, tuo patikimesni bus su dirbtinio intelekto pagalba generuojami sprendimai. Kita vertus, mokytojai gali ne tik pasinaudoti platformose jau sukauptu ugdymo turiniu, bet ir patys jį kurti bei juo dalintis su Lietuvos ir kitų šalių mokytojais.
Rizikos ir iššūkiai: priklausomybė ir sveikatos aspektai
LSMU duomenys rodo, kad beveik pusei šalies moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu. Lietuvoje atlikti vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimai rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymėjo didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų.
„Priklausomybė nuo socialinių tinklų paauglystėje yra susijusi ir su gretutinėmis sveikatos, gyvensenos bei elgesio problemomis“, - atkreipė dėmesį HBSC tyrimo vadovas Lietuvoje. Tyrimo duomenys rodo, kad nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei kiti jų bendraamžiai. Be to, jie dažnai linkę miegoti mažiau nei rekomenduojama ir susiduria su dvigubai didesne prastos miego kokybės ir netinkamų miego įpročių rizika. Prastesni ir šių paauglių psichologiniai rodikliai - jie būna labiau nepatenkinti gyvenimu, pasižymi žema psichologine gerove, turi didesnę tikimybę nesijausti laimingais ir patirti nerimą.
„Probleminis socialinių tinklų naudojimas ir galima priklausomybė nuo jų - tarp Lietuvos moksleivių sparčiai auganti problema. Tokia situacija apsunkina sveiką jaunuolių augimą, ypač turint omenyje tai, kad socialinių tinklų platformos faktiškai neprisiima jokios atsakomybės už galimas pasekmes“, - akcentuoja prof.
Praktiniai patarimai naudojant socialinių tinklaveikos įrankius mokymuisi
- Integruokite WEB2 įrankius kaip papildomą šaltinį: tinklalaidės, vaizdo įrašai ir bendruomenės gali praturtinti formalųjį mokymąsi.
- Kurkite asmenines mokymosi aplinkas: naudokite socialines medijas mokymosi turinio paieškai, filtravimui, saugojimui ir dalinimuisi.
- Skatinkite bendradarbiavimą: asmeniniai mokymosi tinklai turi sutelkti dalyvius dalinimuisi žiniomis ir patirtimi.
- Uždėkite aiškias ribas vaikams ir paaugliams: stebėkite ekrano laiką ir miego režimą.
- Rengite mokytojų ir tėvų mokymus: informuokite apie platformų privalumus, rizikas ir duomenų apsaugą.
Trumpa lentelė: socialinių tinklų panaudojimo kryptys
| Įrankis / medija | Panaudojimas mokymuisi | Iššūkiai |
|---|---|---|
| Tinklalaidės (podcast) | Neformalus mokymasis, papildomas turinys, patogi prieiga | Fragmentiškas bendradarbiavimas, riboti empirinių tyrimų duomenys |
| Vaizdo platformos (YouTube) | Vaizdinis mokymas, pramoga + mokymasis | Priklausomybė, kokybės kaita |
| Specializuotos platformos (LearnLab, Eduten) | Mokymosi analitika, tarptautinis bendradarbiavimas | Duomenų apsauga, būtinybė apmokyti mokytojus |
Technologijomis grindžiamo mokymo(si) terminas apima platų spektrą technologijų, naudojamų mokymuisi. Kaip pastebi P. Mansonas, tai - informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimas, mokymas(is) ir mokymosi pažanga. Įvertinant šių technologijų įvairovę, jų neribotą plėtrą bei poveikį mokymuisi vis plačiau yra taikomos sklandžiojo, neriboto arba visur vykstančio mokymosi sampratos, pabrėžiant, kad mokymasis užtikrinamas autentiškų ir skaitmeninių mokymosi išteklių sąveika, visapuse žinių prieiga ir sinteze.
tags: #socialines #tinklaveikos #irankiai