Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolat kinta socialinės gyvenimo sąlygos, ekonominis sunkmetis ir nedarbas, socialinė rizika didėja. Šios aplinkybės pabrėžia socialinės pagalbos šeimoms svarbą. Socialinė pagalba šiame kontekste suprantama kaip priemonė, skatinanti šeimos savarankiškumą ir užtikrinama bendruomenėje.
Kas yra socialinės rizikos šeima?
Socialinės rizikos šeima apibrėžiama kaip šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams (Socialinių paslaugų įstatymas, 2006).
Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus.
Šeimų paplitimas ir pagrindinės statistikos gairės
Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo 3,6 proc. Šiuo metu daugiausia socialinės rizikos šeimų yra Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse.
Pastaraisiais metais tokios šeimos dažniausiai gyvena iš valstybės mokamų pašalpų (2012 m. - 221 922 socialinės pašalpos gavėjai), uždarbiauja nelegaliais būdais (kontrabanda, neoficialūs darbai) arba nedirba apskritai, aiškindami tai tuo, kad mokamas atlyginimas yra mažas. 2011 m. 18 m. ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygį pagrinde sudarė bedarbiai (53,1%), neaktyvūs (29,1%), senatvės pensininkai (14,8%), dirbantieji (10,1%).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Juos sudaro 4 proc. visų vaikų. Šis rodiklis nekinta jau 4 metus, tad tai tik dar kartą patvirtina šios problemos aktualumą.
Vaikų dienos centrų statistika ir tendencijos
Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti įsteigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaikų poreikių tenkinimo galimybės - jų veikla itin aktuali, stengiantis socialinės rizikos šeimų vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą. Tokius centrus 2011 m. lankė 8 013 vaikai, priskirtini socialinės rizikos grupei.
Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiais.
Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai - 14,2 proc. mažiau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. mažiau nei 2010 m. Vaikų dienos centrų veikla, kaip šių socialinės rizikos šeimų kilusių vaikų socialinių problemų prevencinė priemonė šalyje yra nagrinėjama fragmentiškai, o šių vaikų poreikių tenkinimo galimybės minėtose įstaigose apskritai nėra tirtos.
Tyrimų duomenys apie pagalbos poreikį ir suvokimą
Magistro darbe buvo atliktas tyrimas, siekiant atskleisti, ar teikiama pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius, pagalbą suprantant kaip svarbią šeimos savarankiškumo sąlygą. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar teikiama socialinė pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius, kaip prie pagalbos šeimai gali prisidėti bendruomenė, kaip bendruomenę įtraukti į socialinės rizikos šeimų psichosocialinės pagalbos plėtotę ir kokios pagalbos tikisi socialinės rizikos šeimos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tyrimo hipotezė buvo tokia, kad socialinės rizikos šeimos ir bendruomenė socialinę pagalbą supranta skirtingai: socialinės rizikos šeimos joms teikiamą socialinę pagalbą supranta vienareikšmiškai kaip materialinę paramą, o bendruomenė stengiasi atsiriboti nuo problematiškų šeimų, jas ignoruoja ir nusisuka nuo jų.
Tyrimo imtis - 60 žmonių. Jiems buvo pateikti klausimynai, kurių vienas buvo skirtas bendruomenės nariams, o kitas - socialinės rizikos šeimų nariams. Socialinės rizikos šeimos narių apklausa atskleidė, kad didžioji dalis šeimų gyvena iš socialinių pašalpų, o pagrindiniai jų įvardijami sunkumai yra materialiniai, gyvenamojo būsto neturėjimas ir probleminis vaikų elgesys. Šias problemas padeda spręsti socialiniai darbuotojai.
Kaimo bendruomenės narių apklausa parodė, kad šios grupės respondentai mato panašias problemas, kaip ir socialinės rizikos šeimos nariai. Tačiau jie daugiau akcentuoja tėvų socialinių įgūdžių stoką, vaikų nepriežiūrą ir su tuo susijusias problemas. Pagrindiniais pagalbininkais respondentai laiko socialinius darbuotojus. Jų nuomone, įveikti socialinę atskirtį šeimos gali tik aktyviau įsijungdamos į bendruomenės veiklą.
Probleminės sritys: šeimų ir bendruomenės suvokimai
| Problema | Socialinės rizikos šeimos | Bendruomenės nariai |
|---|---|---|
| Materialiniai sunkumai | + | + |
| Gyvenamojo būsto neturėjimas | + | - |
| Probleminis vaikų elgesys | + | + |
| Tėvų socialinių įgūdžių stoka | - | + |
| Vaikų nepriežiūra | - | + |
Priežastys, pasekmės ir rizikos veiksniai
Šios šeimos tampa pažeidžiamomis ir neatspariomis socialinės rizikos veiksniams, kitaip tariant, tampa disfunkcinėmis, kuriose netenkinami narių poreikiai, neatliekamos pagrindinės pareigos bei nepuoselėjamos bendražmogiškos vertybės. Joms dažnai reikalinga pagalba, kurią teikia socialiniai darbuotojai, dirbantys įvairiose socialinėse institucijose.
Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Tokiose šeimose, pasak autorių, vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Svarbu, kaip susiformuoja vaikų elgsenos, emocinės, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Kai kurie mokslininkai pažymi, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui. Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai.
Tokios rizikos įtampos dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt. žemas tėvų išsilavinimas ir skurdas (Kondrotaitė, 2006). Kaip teigia R. Štikaitė (2006), vaikai, patiriantys bent kelis šiuos rizikos veiksnius, jau gali būti įtraukti į aukšto lygio sociodemografinės rizikos grupę.
Socialinių paslaugų ir darbo su rizikos šeimomis poveikis
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis Lietuvoje suaktyvėjo nuo 2007 m., priėmus Socialinių paslaugų įstatymą (2006) ir skyrus tikslines dotacijas savivaldybėms socialinių darbuotojų etatams įvesti darbui su socialinės rizikos šeimomis. Klientų poreikius atitinkanti socialinė pagalba gerina šeimos funkcionavimą, skatina jų savarankiškumą, padeda spręsti iškilusias problemas.
Remiantis J. Ėinskienės ir G. Kondrotaitės (2006) atliktu interviu, kalbant apie socialinių paslaugų teikimo išplėtojimą Lietuvoje, dažniausiai yra apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. Svarbios konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugas socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos.
Įsteigus šalies seniūnijose daugiau socialinių darbuotojų etatų, situacija socialinių problemų šeimose atžvilgiu pagerėtų akivaizdžiai. Pagrindiniais pagalbininkais respondentai laiko socialinius darbuotojus.
Bendruomenės vaidmuo ir integracija
Bendruomenė suprantama kaip tam tikra žmonių grupė, kuri siekia bendro tikslo, susijusio su gerovės kūrimu ir savitarpio pagalba. Tyrimai rodo, kad socialinės rizikos šeimos gali įveikti socialinę atskirtį tik aktyviau įsijungdamos į bendruomenės veiklą. Tačiau aktyvūs bendruomenės nariai dažnai nenurodo būdų, kaip įgalinti šeimas dalyvauti tokioje veikloje ir prisidėti prie šeimos savarankiškumo plėtotės.
Jų nuomone, įveikti socialinę atskirtį šeimos gali tik aktyviau įsijungdamos į bendruomenės veiklą. Socialinės rizikos šeimos - tai aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, reikalaujantis neatidėliotinų sprendimų.
Rekomenduojamos kryptys ir veiksmai
Klientų poreikius atitinkanti socialinė pagalba gerina šeimos funkcionavimą, skatina jų savarankiškumą, padeda spręsti iškilusias problemas. Svarbios konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugas socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos.
Vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Šioje aplinkoje, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į jį supantį pasaulį - tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais.
Interviu su socialiniu darbuotoju – vaiko teisių apsaugos konferencija
Darbo metodai apima teorinę literatūros, teisės aktų analizę bei empirinę anketinę apklausą, naudojant Windows Microsoft Excel ir SPSS duomenų analizę. Tokie deriniai leidžia įvertinti tiek statistinius rodiklius, tiek kvalitatyvius poreikius ir suvokimus.
Santrauka ir pagrindiniai duomenys
- Socialinės rizikos šeimos sudaro reikšmingą pažeidžiamų gyventojų grupę: vaikų, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje, yra apie 4% visų vaikų.
- 2012 m. valstybės pašalpas gavo 221 922 asmenys; socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai.
- Daugiausia socialinės rizikos šeimų yra Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.
- Diskrepancija tarp šeimų ir bendruomenės suvokimo rodo poreikį gerinti informavimo, įtraukties ir švietimo priemones.
tags: #socialines #rizikos #seimos #statistika #2013