Apie socialinės rizikos šeimų problemas, sąlygas jose augti vaikams tiek rajono, tiek šalies žiniasklaidos priemonės prirašiusios daugybę straipsnių ir sukūrusios daugybę laidų. Tačiau tai situaciją mažai keičia. Ypač sudėtinga situacija kaimo socialinės rizikos šeimose, kur auga daugiau nei pora vaikų. O arčiausiai tokių šeimų gyvenimo nuolat yra seniūnijų socialinės darbuotojos.
Šiame straipsnyje analizuojama socialinės rizikos šeimų ir jų narių padėtis šiandieninėje Lietuvoje. Daugiausia dėmesio skiriama socialinės rizikos šeimos sampratai, pagrindinėms šių šeimų atsiradimo mūsų visuomenėje priežastims. Straipsnyje atlikta socialinės rizikos šeimų narių atliekamų vaidmenų analizė remiantis E. Goffmano vaidmenų teorija.
Straipsnyje pateikta socialinės rizikos šeimų padėties tyrimo Pagėgių savivaldybėje (Tauragės apskrityje) analizė. Tyrimui ši savivaldybė pasirinkta dėl to, kad yra pasienyje su Rusija ir kai kurie gyventojai, ypač vaikai iš socialinės rizikos šeimų, įtraukiami darant kontrabandos nusikaltimus.
Socialinės rizikos šeima - kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, kurios neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.
Šeimos instituto kūrimas, giminės pratęsimas, kaip ir rūpestis atžalomis, yra svarbiausias žmogaus prigimties uždavinys. Šeima, tai socialinė sistema, susiformavusi plėsti ir išsaugoti amžiams žmonijos raidą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės rizikos šeimų situacija ir iššūkiai
Pareigūnai dar kartą įsitikino: aplankytose šeimose ir toliau nevengiama stikliuko. Tik reta kuri rodo norą atsitiesti ir gyventi normalų, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą.
Šakių seniūnijoje tokių šeimų priskaičiuojama per 50. Su rizikos šeimomis dirba trys socialinės darbuotojos: Vaida Makūnienė, Asta Jakaitienė ir Rūta Petraitienė. Praėjusią savaitę A.Jakaitienė, į pagalbą pasitelkusi Šakių apylinkės inspektorius Almantą Gumauską ir Ingą Kleinytę, aplankė Šakių seniūnijos Šunkarių bei Duobiškių kaimuose gyvenančias rizikos šeimas.
11-metį sūnų Šunkariuose auginanti B.G. tądien į alkotesterį įpūtė 0,63 promiles alkoholio, jos vyras H.G. -1,77. Į pirmuosius penkis vaikus praradusi teises moteris aiškino socialinei darbuotojai, jog šventė 50- tąjį jubiliejų. Paaiškėjo, kad gimtadienis buvo dar praėjusį rugpjūtį. Kartu su motina buvo ir jos 23-ejų metų, du mažamečius vaikus auginanti dukra N.M. Jai nustatytas 0,8 promilių girtumas.
Tuo tarpu netoliese esančiuose dukros namuose pareigūnus pasitiko šiluma ir jaukumas. Visa tai dažniausiai namuose sukuria mažamečių tėvas. Jis paruošia maistą, prižiūri vaikus ir dažnai laukia iš lėbavimų grįžtančios žmonos.
Apsilankymų metu Duobiškiuose pas draugą buvo sutikta ir rizikos šeimoms priklausanti gerokai apgirtusi, Valiuliuose gyvenanti R.T. Moterį į namus ir pas pradinėse klasėse besimokantį sūnų pargabeno policininkai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pareigūnai aplankė ir tos pačios seniūnijos gyventojos S.O namus. Moteriai apribotos teisės į pirmuosius vaikus, dabar ji gyvena su sugyventiniu ir trimis mažamečiais vaikais, kurie laikinai patalpinti globos namuose. Šeima stengiasi negirtauti ir tikisi, jog vaikai bus grąžinti.
Rūtą Petraitienę nudžiugino situacija Duobiškiuose, vienkiemyje gyvenančios L.Ž namuose. Moteris į penkis pirmosios santuokos vaikus praradusi teises, tačiau naujoje šeimoje kartu su sugyventiniu augina keturis mažamečius vaikus. Socialinių darbuotojų žiniomis, šeima nevengia stikliuko, tačiau apsilankymo metu, nors ir skurdokoje aplinkoje, tvyrojo šiluma ir švara.
Socialinės darbuotojos dažniausiai praneša neapsikentę, gailintys svetimų vaikų kaimynai apie tokias šeimas. Arba, pradėję lankyti mokyklą, nejučiomis apie tikrąją padėtį namuose informuoja patys vaikai.
Ne visuomet didelis darbo krūvis leidžia socialinėms darbuotojoms padėti socialinės rizikos šeimoms, kada joms labiausiai reikia pagalbos. Ypač, anot Šakių seniūnijos socialinių darbuotojų, sudėtinga apsilankyti atokiose kaimo vietovėse, sunkiai pasiekiamose sodybose. Socialinės darbuotojos kartais susiduria ir su tiesiogine smurto grėsme. Ypač tada, kai lanko alkoholį vartojančias ar smurtaujančias socialinės rizikos šeimas. Kuriose šėlsta įsismarkavę tėvai, o vaikai jų bijo ir iš siaubo klykia.
Dažnai vienkiemiuose jas užpuola ir šunys. “Ne kartą, norint patekti į šeimą, teko išsikviesti kelis policijos ekipažus. Kartą į šeimą pas įsisiautėjusius, žadančius savo vaikus išmesti pro langą tėvus teko brautis su kirviu. Laimei, tada niekas nenukentėjo”,- pasakojo R.Petraitienė.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Dažniausiai socialinės rizikos šeimose vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Arba dėl negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nesugeba prižiūrėti vaikų. Tokį gyvenimo būdą lydi psichologinė, fizinė ar socialinė prievarta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir prieš vaikus.
Eiliniai visuomenės nariai, matydami tik juodąją suaugusiųjų asocialių šeimų narių gyvenimo pusę, ne iškart pamato, koks sunkus gyvenimas tokiose šeimose augantiems vaikams. Dažnai ne vienam ar dviem, o penkiems, šešiems ar net dešimčiai.
Socialinės rizikos šeimų vaikai patiria skurdą, fizinį arba emocinį smurtą, nepriežiūrą, neturi galimybės įgyti visuomenėje priimtų socialinių įgūdžių. Ir elgsenos normų vaikas mokosi iš savos šeimos. Jeigu tėvai girtauja, smurtauja, turi psichologinių arba kitokių problemų, tai ir vaikui kyla rizika tapti tokiu, kokiais jis mato savo tėvus.
Jei vaikas neturės galimybių susipažinti su kitokiu gyvenimu, pamatyti, jog galima gyventi ir kitaip, tai labai tikėtina, kad jis daugiau ar mažiau atkartos savo tėvų gyvenimo būdą. Todėl pagrindinė mūsų užduotis, kad tokiose šeimose nenukentėtų auganti karta”, - pasakojo viena Šakių seniūnijos socialinių darbuotojų R. Petraitienė. Ir pridūrė: kad ir kiek būtų dirbama su rizikos šeimomis, tačiau ne vienas iš jose užaugusių vaikų kartoja tėvų klaidas.
Sumažinti socialinės rizikos šeimų skaičių yra labai sunku, kiekvienas tokios šeimos atvejis skirtingas. Lengviausia išeitis - paimti vaikus iš tokios šeimos ir apgyvendinti globos namuose. Tačiau psichologai teigia, jog vaikui geriausia augti savo šeimoje, kad ir kokia ji būtų.
“Kartais pareini iš darbo ir nesinori nieko. Nenori girdėti net savo šeimos narių. Iš rizikos šeimų ruošiantis paimti vaikus, kokias dvi savaites nesimiega, sapnuojasi košmarai. Matyt, kartais mums būna skausmingiau nei patiems tokių šeimų tėvams”, - apie darbo specifiką ir poveikį asmeniniam gyvenimui pasakojo socialinė darbuotoja.
R. Petraitienė mano, jog daugelis šeimų į tokį gyvenimą nugrimzta dėl to, kad neturi darbo. “Tokios šeimos tiesiog laukia pašalpų, ir dar nori, kad jas atneštų tiesiai į namus. Kai kurie net neateina atsiimti jiems skiriamų maisto produktų”, - pasakojo Šakių seniūnijos socialinės darbuotojos.
Darbuotojoms didžiausias atlygis - įsitikinimas, kad viena ar kita šeima išbrido iš skurdo ir alkoholio liūno.
Esu atvejo vadybininkė Aida. Dešimtus metus dirbu Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriuje. Mano darbovietė yra vienintelė organizacija, kuri vykdo atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoja atvejo vadybos procesus šeimoms Kauno mieste. Noriu pasidalinti įžvalgomis dėl atvejo vadybos metodo naudingumo ir reikalingumo bei su kokiais trikdžiais susiduriame minėto metodo vykdyme. Įžvalgas pagrindžiau ne tik savo praktine patirtimi, tačiau ir 2021-ais metais savo atliktu moksliniu darbu (vadovaujant prof. dr.
Prevencinis darbas su šeimomis, kurios patiria sunkumų, dažnai buvo minimas seminaruose, kurie buvo organizuojamai remiantis knyga apie šeimas, kurios yra rizikoje. Vis dažniau ir dažniau kildavo klausimas, ar nebūtų naudingiau šeimoms teikti pagalbą be juridinio sprendimo. Buvo diskutuojama, jog dažnai komunikacija su tėvais užsiblokuoja, kai šeima yra įrašoma į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tėvai ir kiti giminaičiai jaučiasi kontroliuojami ir neigiamai vertinami aplinkinių.
Ir tai sukuria pasipriešinimą, tėvai negali dalintis savo tikraisiais sunkumais, abejonėmis. To pasekmė yra ta, jog pagalbos/palaikymo procesas tampa neįmanomas. Kadangi galima pradėti ieškoti problemos sprendimų būdų tik tada, kai iš tikrųjų jaučiamės laisvi ir pasitikime vieni kitais. Jei tik bijome bausmės ir laukiame, kada būsime apkaltinti, pradedame slėpti savo tikrąsias problemas. Seminarų metu dažnai buvo minimas abipusio pasitikėjimo noras ir poreikis. Aiškiai buvo išreikštas argumentas dėl prevencinio darbo. Šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų apskaitą yra ilgas žingsnis. Šis įrašymas lengvai išprovokuoja pyktį tiek šeimos, tiek aplinkinių, visuomenės. Reikia laiko peržengti, įveikti tą pyktį/pasipriešinimą.
Jau beveik metai kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141 ,,Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Patirtys yra įvairios. Dirbant kilo daug klausimų. Tai nestebina, kadangi vaiko teisių apsaugos sistema keitėsi iš esmės. Įstatymas iki šios dienos kelia daug klausimų ir diskusijų.
Mes, praktikai, su skirtinga patirtimi darbo su šeima srityje, praeitą pavasarį atradome įstatymo sudėtingumą, kai stengėmės suprasti skirtingus naujo įstatymo aspektus. Mes tęsiame savo susitikimus, nes mums rūpi pagalba vaikams ir jų šeimoms, vaikai, kurie yra fizinio ir/ar psichologinio smurto rizikoje ar jiems trūksta esminių sąlygų augti emociškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Darbo grupės susitikimuose pasidalinome savo patirtimis ir rūpesčiais, diskutavome apie problemas ir kėlėme klausimus, analizavome, kokiais būdais galėtume pagerinti pagalbos organizavimą ir teikimą. Padrąsino geri rezultatai ir sėkmingi pavyzdžiai.
Yra daug būdų, kaip mes galime pažvelgti į pavyzdžius. Kaip, pavyzdžiui, ir į problemas, kurias šeima patiria, siūlomą pagalbą ir skirtingų profesionalų darbo būdus. Šiame straipsnyje mes susikoncentruosime į atvejo vadybą. Darbo grupėje mes ieškojome būdų, kaip siekiant atkurti ar pagerinti šeimos funkcionavimą, atkurti santykius tarp vaikų ir jų tėvų, kitų asmenų: artimųjų, giminaičių, draugų, pažįstamų. Fizinis saugumas ir emocinės sąlygos yra sveiko augimo ir vystymosi pagrindas. Išankstinė sąlyga yra ta, kad tėvai, vaikas ir kiti įsitraukusieji gali laisvai išreikšti savo problemas, mintis, abejones ir klaidas be kaltinimo ar baimės būti nubaustiems.
Per pastaruosius metus labai pasikeitė požiūris į vaiko gerovę. 201 8 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau - Įstatymas). Šių metų sausio mėnesį įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, o tai rodo, jog įstatymas vis dar keičiasi. Įstatymo dėmesio centre yra kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai. Pirmiausia tėvai yra tie, kurie auklėja ir rūpinasi vaikais. Pažvelgus plačiau, į šį sudėtingą procesą, padedantį vaikui tapti suaugusiu, daugiau ar mažiau yra įtraukti kiti asmenys - tai ir giminaičiai, mokytojai, globėjai bei kiti asmenys, turintys kontaktą su vaiku.
Vaiko auginimas turi tam tikrus standartus/taisykles, tačiau tuo pačiu metu tai labai individualus procesas, susijęs su vaiko galimybėmis, jo/jos gyvenimo aplinkybėmis ir jo/jos patirtimi jį/ją supančiame pasaulyje. Kai šis procesas rimtai sutrinka Įstatymas apibūdina procesus, kurie turi būti pradėti, siekiant išspręsti problemas ir įveikti sunkumus.
Socialinės rizikos šeimų statistika
Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vaiko teisių apsaugos skyrių tarnybų (toliau - VTAS) į Socialinės paramos informacinę sistemą suvestais duomenimis, per 2011 m. į savivaldybių socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta 1616 šeimų, kurios turėjo 2932 nepilnamečius vaikus. O 2011 m. gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10604 socialinės rizikos šeimos, kurios turėjo 22075 vaikus. Palyginus 2001-2011m. statistinius duomenis, aiškiai matomas tokių šeimų mažėjimas (7510 mažiau socialinės rizikos šeimų). Tačiau valstybės dėmesys ir socialinių paslaugų teikimas šioms šeimoms tebėra ganėtinai aktualus, kadangi dėl šiuo metu visuomenėje bei valstybėje vyraujančių permainų, įvarių materialinių bei psichologinių problemų turinčios šeimos, yra labai silpnos ir pažeidžiamos.
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja socialinės rizikos šeimų skaičiaus pokyčius Lietuvoje 2001-2011 metais:
| Metai | Socialinės rizikos šeimų skaičius |
|---|---|
| 2001 | 18114 |
| 2011 | 10604 |
Šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Jau keleta metų socialinio darbo praktikų grupė, siekdama padėti šeimoms, patiriančioms sunkumus, susitinka apie penkis kartus per metus. Susitikimų metu praktikai analizuoja savo patirtis, dalinasi prkatikikiniais pavyzdžiais. Šios grupės pavadinimas "prevencinė” yra orientacinis, kadangi mes norime susikoncentruoti į pagalbą be teisinių priemonių. 2018 m. sausio mėnesį tapo aišku, kad artimoje ateityje bus daug pokyčių įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, susijusiuose su pagalba vaikams ir jų šeimoms. Yra daug neaiškumų. Kai kurie įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai yra patvirtinti, kiti yra ruošiami. Organizacijų tarpusavio ryšys iššaukia daug klausimų. Kaip viskas funkcionuos priklauso nuo naujos Vaiko teisių apsaugos skyrių struktūros bei savivaldybių politikos. Darbuotojų reakcijos į pokyčius yra įvairios. Kai kurie turi aukštus lūkečius.
tags: #socialines #rizikos #seimos #atvejis