Šeima - tai giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas žmonių susivienijimas, kurio nariai surišti bendra buitimi bei abipusišku atsakingumu už vaikų auklėjimą. Šeima yra pati svarbiausia kiekvieno žmogaus gyvenime - tiek vaikams, tiek tėvams ir seneliams. Ji yra ekonominio gyvenimo ir apskritai mūsų civilizacijos pagrindas. Keičiantis visuomenės socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šeimos struktūra, funkcijos bei elgsena.
Šeima kuria natūralią asmens materialinio aprūpinimo, emocinę, ugdymo, priežiūros ir globos aplinką. Ji yra kultūrinė - pirminė sociokultūrinių bei etnokultūrinių vertybių ir tradicijų perdavėja. Svarbu pažymėti, kad šeima neįsivaizduojama be vaikų - vaikams, iki 18 metų, tenka ypatinga padėtis, nes jie teisiškai turi tas pačias prigimtines, politines ir pilietines teises kaip ir suaugusieji, tačiau dėl savo neveiksnumo patys negali jų atstovauti.
Socialinės rizikos šeima: apibrėžimas ir pagrindiniai kriterijai
Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje yra krizė dėl vieno ar kelių pagrindinių veiksnių, tokių kaip:
- piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis;
- priklausomybė nuo azartinių lošimų;
- neprižiūrimi vaikai, kuriems leidžiama valkatauti ar elgetauti;
- negebėjimas dėl negalios, skurdo ar socialinių įgūdžių stokos tinkamai prižiūrėti vaikų;
- psichologinė, fizinė arba seksualinė prievarta;
- valstybės paramos panaudojimas ne šeimos interesams.
Šeimos, atitinkančios šiuos kriterijus, laikomos socialinės rizikos šeimomis, kurios dažnai yra socialinio darbo klientai, nes turi įvairių rūpesčių, nepatenkintų poreikių bei socialinio funkcionavimo problemų.
Statistiniai duomenys apie socialinės rizikos šeimas Lietuvoje
| Metai | Socialinės rizikos šeimų skaičius | Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose |
|---|---|---|
| 1995 | 9 700 | - |
| 2002 | 18 500 | - |
| 2003 | 17 889 | 39 233 |
2003 metų duomenimis, Lietuvoje buvo 962 623 šeimų ir 509 973 vaikų. Socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo 3,5 % nuo 2002 metų, tačiau palyginti su 1995 metais, šių šeimų skaičius išaugo daugiau nei perpus. Taip pat per septynerius metus nepajėgiančių pasirūpinti savo vaikais šeimų skaičius padidėjo 87 %, nuo 9 700 iki 18 500.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Didžiausią tėvų globos netekusių vaikų dalį sudaro vaikai iš socialinės rizikos šeimų: 2003 metais tėvų globos neteko 3 023 vaikai, iš kurių 62 % buvo iki 7 metų amžiaus.
Socialinės rizikos šeimų poveikis vaikų elgesiui ir socializacijai
Apie 14 % visų nusikaltimų Lietuvoje padaroma nepilnamečių. Keturiems iš penkių nusikaltimų nepilnamečius įtakoja šeimos aplinka, ypač šeimos, kuriose auga vaikai iš vienišų ar sistemingai girtaujančių tėvų. Socialinės rizikos šeimos dažnai būna disfunkcinės - jose trūksta tarpusavio ryšių, emocinio bendradarbiavimo, o aplinka neskatina vaiko sveiko ir produktyvaus augimo bei vystymosi.
Daugiavaikės šeimos yra itin pažeidžiamos: 2003 metais daugiavaikių namų ūkių maisto išlaidoms per dieną tekdavo tik 3,8 Lt, o tai sudaro beveik pusę jų vartojimo išlaidų. Skurdžiose šeimose patiriama socialinė atskirtis lemia vaikų mokymosi sunkumus, emocines ir elgesio problemas.
Socialinės rizikos šeimų ypatumai ir priežastys
Socialinės rizikos šeimos dažnai gyvena daugybę problemų vienu metu: skurdas, socialinė atskirtis, šeimos narių priklausomybės, smurtas, socialinių įgūdžių stoka ir psichologinės problemos. Šie faktoriai dažnai susiję tarpusavyje ir sustiprina vienas kitą, blogindami bendrą šeimos gerovę.
Paauglių auklėjimas šiose šeimose yra itin sudėtingas, nes tai yra labiausiai problematiškas amžiaus tarpsnis. Be to, socialiniai darbuotojai pastebi, kad daugeliu atvejų socialinės rizikos šeimoms teikiamos paslaugos apsiriboja finansinės paramos suteikimu ir jos kontrolė, o komandinis darbas su šeima ir vaikais dažnai yra neefektyvus.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės rizikos šeimos kaip socialinio darbo klientai
Socialinio darbuotojo pagrindinė užduotis dirbant su socialinės rizikos šeima yra kompleksinė parama ir pagalba, kurioje svarbiausias dėmesys skiriamas vaikui. Pradžioje būtina padėti vaikui įveikti jam kylančius gėdos ir kaltės jausmus bei priimti realybę, o tik vėliau - įtraukti į darbą suaugusiuosius.
Socialiniam darbuotojui svarbu būti nuosekliu, lankstų, nepasisavinti keršto jausmo, būti atviram ir sąžiningam, aiškiai paaiškinant galimus šeimos bendradarbiavimo padarinius. Empatija ir neteisiamas požiūris yra būtini, nes socialinės rizikos šeimų bendravimo įgūdžiai dažnai yra riboti.
Įgalinimas - tai ypač svarbi sąvoka socialiniame darbe, siejanti su savarankiškumo skatinimu. Socialinis darbas yra bendradarbiavimas su klientu, kuriuo siekiama mažais žingsneliais stiprinti jo gebėjimus tvarkytis su savo problemomis.
Socialinės rizikos šeimų rizikos veiksniai ir pagalbos institucijos
Atlikus socialinės rizikos šeimų analizę, galima išskirti esminius kriterijus, kuriais remiantis identifikuojami socialinės rizikos asmenys bei šeimos. Tai apima:
- skurdą ir socialinę atskirtį (žemas pragyvenimo lygis, bedarbystė, priklausomybė nuo socialinės paramos);
- smurtą ir prievartą šeimoje;
- priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų;
- psichikos sveikatos sutrikimus;
- negalią, ribojančią savarankiškumą;
- socialinių įgūdžių stoką, sunkumus bendraujant ir integruojantis.
Sprendžiant socialinės rizikos šeimų problemas, svarbus yra institucijų bendradarbiavimas: savivaldybių socialinės paramos skyriai, socialinių paslaugų centrai, vaiko teisių apsaugos tarnybos, policija, sveikatos priežiūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinės rizikos šeimų prevencija ir pagalba vaikams
Vaikų dienos centrai yra viena iš prevencijos priemonių, skirta socialinės rizikos šeimų vaikams. Organizacijų tikslas - užkirsti kelią socialinei vaikų atskirčiai, kuo ilgiau išlaikyti juos šeimoje, teikti kompleksinę socialinę, psichologinę bei pedagoginę pagalbą.
2011 metais šiuos centrus lankė daugiau nei 8 tūkst. socialinės rizikos vaikų. Nors paslaugų poreikis didelis, jų aprėptis ne visada atitinka poreikius, todėl reikalingas nuolatinis prevencinių priemonių stiprinimas.
Įstatyminė bazė ir valstybės politika socialinės rizikos šeimų srityje
Lietuva aktyviai įsipareigojo ginti vaikų teises ir gerovę, prisijungdama prie Tarptautinės Vaiko teisių konvencijos jau 1992 m., taip pat ratifikuodama ją 1995 m. Tais pačiais metais buvo įsteigtos įvairios valstybės struktūros, kurios rūpinasi vaikų ir šeimų gerove tiek respublikiniu, tiek vietos lygiu.
Vaiko teisės saugomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų, tokių kaip Santuokos ir šeimos kodeksas, Civilinis kodeksas ir specialūs socialinės apsaugos bei vaikų teisių įstatymai. Šie teisiniai mechanizmai leidžia valstybės institucijoms reguliuoti ir kontroliuoti atvejus, kuomet tėvų elgesys ar gyvenimo sąlygos kelia grėsmę vaikams.
Iššūkiai socialinės rizikos šeimų identifikavime ir pagalboje
Praktikoje socialinių darbuotojų susiduria su sunkumais, susijusiais su socialinės rizikos nustatymu dėl subjektyvumo, informacijos stokos arba asmenų nenoro bendradarbiauti. Taip pat daug iššūkių kelia šeimų kontrolės ir pagalbos balansas. Socialiniai darbuotojai pabrėžia, kad pernelyg griežta kontrolė gali sukelti nesusipratimus, baimę ir pasipriešinimą, o per daug padedant - šeima gali tapti priklausoma ir prarasti atsakomybę už savo gyvenimą.
Socialinio darbo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiausia įgalinti šeimą ir vaiką, skatinti jų atsakomybę bei savarankiškumą, dirbti mažais žingsneliais, įsiklausant į šeimos galimybes ir išsaugant pasitikėjimą.
Apžvalginė lentelė: pagrindiniai socialinės rizikos šeimos kriterijai
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Priklausomybės | Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų |
| Nepriežiūra | Vaikų apleidimas, leidimas valkatauti ar elgetauti |
| Prievarta | Psichologinė, fizinė arba seksualinė prievarta šeimoje |
| Skurdas | Žemas gyvenimo lygis, socialinė atskirtis |
| Psichikos sveikata | Depresija, nerimo sutrikimai ir kitos psichikos ligos |
| Socialiniai įgūdžiai | Riboti įgūdžiai bendrauti, spręsti problemas |
Socialinės rizikos šeimų problematika yra sudėtinga ir integruota į platesnę socialinę, ekonominę ir kultūrinę kontekstą. Lietuvoje šiai sričiai skiriamas didelis dėmesys valstybiniu bei nevyriausybinių organizacijų lygiu, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko teises ir galimybes augti sveikoje aplinkoje.
tags: #socialines #rizikos #kriterijai