Vis dažniau tenka išgirsti mokyklų vadovus, mokytojus, kitus specialistus ar vaikų tėvus kalbant apie „sunkius“ arba probleminius vaikus, kurie būna nekontroliuojamo ir neprognozuojamo elgesio, nuolat nusižengiantys įvairioms taisyklėms ar net nusikalstantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir panašiai. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus vadina socialinės rizikos vaikais. Pedagoginėje psichologinėje literatūroje tokiam elgesiui apibūdinti vartojamos įvairios sąvokos: asocialus, deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys.
Kas yra socialinės rizikos vaikai ir kokios jų elgesio apraiškos?
Vaikai, priklausantys socialinės rizikos vaikų grupei, būna labai skirtingi, bet ir labai panašūs. Vieni iš jų būna labai įžūlūs ir nepagarbūs su suaugusiaisiais, nori būti dėmesio centre. Kiti vaikai būna užsidarę, nepasitikintys savimi, vengiantys viešumos, jaučiantys baimę, nerimą, kartais net besielgiantys tarsi laukiniai žvėriukai. Treti būna pikti, įsitempę, nervingi, greitai įsižeidžiantys, nesugebantys valdyti emocijų, į suaugusiųjų ar bendraamžių pastabas reaguojantys keiksmažodžiais, fiziniu ar psichologiniu smurtu.
Socialinės rizikos vaikai turi įvairių mokymosi sunkumų, sunkiau sukaupia dėmesį, nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl susiformuoja neigiama mokymosi motyvacija, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja jas lankyti. Šiems vaikams būdingas interesų siaurumas. Pagrindinė vertybė gyvenime yra pinigai, todėl visos pastangos yra nukreiptos į tai, kaip ir kur jų gauti. Tai gali juos stumti į nusikalstamą veiklą. Be to, tokie vaikai linkę meluoti, apgaudinėti, dažnai išsigalvoja nebūtų dalykų, kad išvengtų bausmės arba sukeltų gailestį, gautų sau naudos.
Rizikos veiksniai: šeimos aplinka ir socialinis-pedagoginis apleistumas
Į socialinę riziką vaikai patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai nulemia vaiko aplinka, pavyzdžiui, vaiko šeimos gyvenimo būdas arba šeimos socialinė padėtis, kuomet vaikui trūksta tėvų dėmesio, rūpinimosi juo, supratimo, globos, patiriamas smurtas ir nėra patenkinami vaiko pagrindiniai poreikiai. Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai perima vertybes, prieštaraujančias visuomenės moralės normoms, o vėliau susiformuoja elgsena, prieštaraujanti ir teisės normoms. Taip pat į socialinę riziką vaikas gali patekti dėl nesuderintų šeimos ir švietimo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos) veiksmų ir reikalavimų. Tad pagrindinė vaiko tapimo socialinės rizikos vaiku priežastis yra vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas.
- Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), esminį vaidmenį vaiko asmenybės augime turi šeima, nes būtent joje yra suvokiami socialiniai vaidmenys, yra įgyjama reikalingų žinių ir įgūdžių, būtinų vaiko adaptacijai ir integracijai visuomenėje.
- Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.
- Šių vaikų poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, dažnai tokie vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis.
Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros 2013-2020 m. programoje, socialinė rizika yra sąlygojama įvairių veiksnių, tokių kaip skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas, žemas išsilavinimas, socialinė atskirtis ir kt. Daugeliui šių šeimų būdingos itin skurdžios sąlygos, ribotos įsidarbinimo galimybės, žemas tėvų išsilavinimas. Tokios rizikos įtampa dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Jaunimo socialinės rizikos pasekmės mokykloje ir bendravime
Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai: tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan. I. Leliūgienė ir A. Juodeikaitė (2005) teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai - šių vaikų elgesys skiriasi nuo visuomenei priimtų normų ir dėl šios priežasties jie patiria nuolatinę krizę. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į jį supantį pasaulį - tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais.
Ankstyvojo ugdymo vaidmuo mažinant socialinę riziką
Vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ankstyvasis ugdymas teikia ypač didelę pridėtinę vertę - reikšmingai padidina jų sėkmės mokykloje tikimybę, užkerta kelią formuotis įgūdžių skirtumams, mažina socialinę atskirtį. Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta.
Tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį vaikų mokymosi pasiekimams, socialinei ir emocinei raidai. „Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai - tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, - teigia R. Bruožė. „Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję. Tėvams dažnai nėra lengva pasakyti, kad jų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų ir dėl to verta lankyti darželį, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip juos paskatinti priimti šį sprendimą“, - dėsto R. Bruožė.
„Vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, dažnai trūksta kokybiškų socialinių ryšių. Jie gali patirti atskirtį, nes neturi galimybės bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti ugdomosiose veiklose ar išmokti bendravimo normų. Darželyje vaikai ugdosi svarbiausius socialinius įgūdžius: kaip susidraugauti, dalintis, spręsti konfliktus ir būti bendruomenės dalimi. Pasak Dr. Vilmos Navickienės, darželis yra svarbi socializacijos vieta, čia vaikas ugdomas kaip žmogus. „Tai padeda formuoti socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vėlesniame gyvenime. Aplinka, kurioje vaikas auga, ir santykiai su kitais vaikais yra labai svarbūs, nes tai ugdo ne tik kognityvinius gebėjimus, bet ir emocinę bei socialinę brandą“, - sako V. Navickienė. Darželyje dažnai pastebimi vaiko raidos sutrikimai, kurie šeimoje gali likti nepastebėti - pavyzdžiui, vėluojanti kalbos raida ar kalbos sutrikimai. „Šias problemas svarbu pastebėti kuo anksčiau ir suteikti tinkamą specialistų pagalbą, nes tai padeda vaikams lengviau integruotis ir adaptuotis gyvenime bei ateityje spręsti kylančias problemas. Jos teigimu, kai tokie vaikai pradeda lankyti privalomas priešmokyklinio ugdymo klases, specialistai gali pastebėti sutrikimus ir nukreipti tėvus į pedagogines-psichologines tarnybas ar raidos centrus.“
Socialinės paslaugos ir parama šeimai: institucijų vaidmenys
Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti), pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, taip pat psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras - socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi. Socialinė priežiūra - asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą. Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą. Supervizija gali būti vykdoma individualiai arba grupėse. Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą.
Vaikų dienos centrai: tikslai, apimtys ir poveikis
Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti įsteigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaikų poreikių tenkinimo galimybės - ši veikla itin aktuali, stengiantis socialinės rizikos šeimos vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą. Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimos vaikų poreikiais.
| Rodiklis | Aprašas |
|---|---|
| Lankytojų skaičius | 2011 m. vaikų dienos centrus lankė 8 013 vaikų, priskirtinų socialinės rizikos grupei. |
| Paslaugų apimtis | Socialinės paslaugos dienos centruose 2012 m. suteiktos 6 873 vaikams - 14,2 proc. mažiau nei 2011 m. ir 18,1 proc. mažiau nei 2010 m. |
| Pagrindinis tikslas | Socialinės vaikų atskirties mažinimas ir prevencija, kompleksinė parama vaikui ir šeimai. |
Šiuo metu daugiausia socialinės rizikos šeimų yra Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse. Pastaraisiais metais tokios šeimos dažniausiai gyvena iš valstybės mokamų pašalpų, uždarbiauja nelegaliais būdais arba nedirba apskritai, o tai didina vaikų pažeidžiamumą. Įsteigus šalies seniūnijose daugiau socialinių darbuotojų etatų, situacija socialinių problemų šeimose atžvilgiu pagerėtų akivaizdžiai.
Mokslinių tyrimų įžvalgos apie rizikos veiksnius ir socializaciją
- S. Stoltz, M. Londen ir kt. (2013) tyrimo rezultatai atskleidė, kad agresyvus elgesys dažniausiai pasitaiko berniukų tarpe, ir, jų agresyvus elgesys labiau nei mergaitėms, neigiamai sąlygoja jų socializaciją.
- V. Gudžinskienė ir A. Railienė (2012) nagrinėjo vaikų dienos centrų darbuotojų socialinius įgūdžius bei karjeros kompetencijas - aktualizuojamas socialinių įgūdžių ugdymas.
- V. Gudžinskienė ir R. Ūselienė (2011) analizavo socialinės rizikos šeimų patirtis - psichologinius, socialinius bei mokymosi sunkumus.
- B. Littlechild (2008) aktualizavo į vaikus orientuoto socialinio darbo vertinimo poreikį - būtina tirti socialinės pagalbos vaikui rezultatus.
Prevencijos kryptys: šeima, švietimas, bendruomenė
Trūksta konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugų socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Socialiniai paslaugų teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai. Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos. Socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šis amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Vieną socialinės rizikos šeimą gali paveikti abiejų paminėtų grupių socialinės rizikos faktoriai.
Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta. Vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ankstyvasis ugdymas teikia ypač didelę pridėtinę vertę - reikšmingai padidina jų sėkmės mokykloje tikimybę, užkerta kelią formuotis įgūdžių skirtumams, mažina socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Institucinis bendradarbiavimas ir maršrutai pagalbai
Patarti ir rekomenduoti, kur kreiptis pagalbos dėl socialinės rizikos vaiko, gali Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Pagalbos tinklą sudaro mokyklos švietimo pagalbos specialistai, pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų psichologai. Socialinė priežiūra, metodinė pagalba šeimai ir supervizija socialiniams darbuotojams padeda gerinti paslaugų kokybę ir pasiekti šeimas, patiriančias kompleksiškas rizikas.
Socialinės rizikos šeimų ypatumai ir identifikavimas
Šis dokumentų turinio analizė leido autoriams ekstrahuoti pagrindines kategorijas, kuriomis apibūdinama socialinės rizikos šeima. Taigi, bendruoju atveju socialinės rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaikai iki 18 m. Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtraukimu į socialinės rizikos grupę (Paslaugos socialinės rizikos šeimoms, 2013). Anot G. Kondrotaitės ir T. I. Butvilo (2007), socialinė rizika dažnai apima šeimas, kuriose auga vaikai, patyrę smurtą, prievartą, nepriežiūrą. Apribojamos vaikų galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, dvasiškai augti ir tobulėti.
Taigi socialinės rizikos šeimą būtų galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominių, socialinių veiksnių neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas. Šias tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmės sąlygoja nepakankamą vaikų socializaciją bei ugdymąsi. Svarbu, identifikavimas, sąlygojusis tam tikros šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei. Svarbu, kaip sėkmingai šeima atlieka savo funkcijas, ir kokiu būdu jų neatlikdamos, jos rizikuoja tapti socialiai pažeidžiamomis.
Socialinės atskirties kontekstas ir statistinės tendencijos
Nuolatinės permainos sukelia naujus rizikos veiksnius, kurie įtakoja socialinės rizikos šeimų socialinės atskirties tendencijas. Socialinės rizikos šeimos ir jose augantys vaikai yra veikiami įvairių rizikų: skurdo, nedarbo, alkoholizmo, nusikalstamumo, vaikų nepriežiūros ir t. t. Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Juos sudaro 4 proc. visų šiauliečių. Šis rodiklis nekinta jau 4 metus, tad tai tik dar kartą patvirtina šios problemos aktualumą.
2011 m. 18 m. ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygį pagrinde sudarė bedarbiai (53,1%), neaktyvūs (29,1%), senatvės pensininkai (14,8%), dirbantieji (10,1%). Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo 3,6 proc. Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai - 14,2 proc. mažiau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. mažiau nei 2010 m.
Rizikos mažinimo akcentai ir rekomendacijos
- Ankstyvoji intervencija: Darželyje dažnai pastebimi vaiko raidos sutrikimai, kurie šeimoje gali likti nepastebėti - svarbu kuo anksčiau suteikti specialistų pagalbą ir nukreipti į pedagogines-psichologines tarnybas ar raidos centrus.
- Šeimos funkcijų stiprinimas: Šeima ugdo vaiko savivertės jausmą, didina pasitikėjimą savimi, plėtoja kūrybinį potencialą, socialinį aktyvumą - būtina kompleksiškai remti tėvus ir didinti jų auklėjimo kompetencijas.
- Paslaugų prieinamumas: Trūksta konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugų socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams - jų plėtra ir supervizija darbuotojams gerina kokybę ir pasiekiamumą.
- Bendruomenės ir mokyklos partnerystė: Taip pat į socialinę riziką vaikas gali patekti dėl nesuderintų šeimos ir švietimo įstaigos veiksmų ir reikalavimų - reikalingi nuoseklūs, suderinti veiksmai.
Monografinės ir metodinės įžvalgos apie socialinius įgūdžius
Monografijoje siekiama apžvelgti rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių ypatumus sparčiai kintant socialinei politikai, socialinei apsaugai. Leidinį sudaro septyni skyriai, kuriuose nagrinėjami rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių raiškos klausimai. Pirmieji keturi skyriai sudaro teorinę monografijos dalį, kurioje analizuojamos sporto pedagogų ir sportininkų socialinio psichologinio rengimo teorinės prielaidos. Penktasis monografijos skyrius skirtas tyrimo metodų ir tiriamųjų kontingento apžvalgai. Šeštąjį knygos skyrių sudaro keturi poskyriai, kuriuose analizuojami empirinio tyrimo rezultatai. Septintasis skyrius - rezultatų apibendrinimas, kuriame diskutuojama su kitų panašių mokslo darbų autoriais.
Gvildenami šie probleminiai klausimai: koks šiuo metu yra rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių lygis, kokių socialinių įgūdžių rizikos grupės vaikams labiausiai stinga. Monografijoje, apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus, pasitelkus kitų autorių tyrimų medžiagą bei remiantis autoriaus pedagoginio darbo patirtimi, pateikiama rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių ypatumų charakteristika; išanalizuoti nūdienos rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių lygio skirtumai amžiaus, lyties ir vidinės darnos atžvilgiu, t. y. pateiktas mokslinio neapibrėžtumo sprendimas, kuris nėra akivaizdus pagal esamą žinių ir metodologijos lygį.
Rizikos kumuliacija ir ilgalaikė pažeidžiamumo spiralė
Aptariant socialinės rizikos paplitimą svarbu pažymėti, kad, kaip teigia G. Kondrotaitė ir T. Butvilas (2007), ją dažnai sąlygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyręs stresą, yra linkęs patirti ir daugelį kitų stresinių situacijų. Dalis mokslininkų laikosi nuomonės, kad skurdas tiesiogiai nesąlygoja vaiko neigiamo rezultato. Aptariant socialinės rizikos potencialą Lietuvoje matyti, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui. Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvių veiksnių atsiradimą. Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinės rizikos šeimose - skurdas, alkoholizmas, narkotinės ar psichotropinės medžiagos vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų, įsitraukimas į nusikalstamą veiklą ir kt.
Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Šioje aplinkoje, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandymų - skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas.
Praktiniai žingsniai šeimoms ir specialistams
- Patarti ir rekomenduoti, kur kreiptis pagalbos dėl socialinės rizikos vaiko, gali Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
- Pagalbą teikia mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai, pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, pirminės sveikatos priežiūros psichologai.
- Vaikų darželio lankymas padeda ugdyti kasdienius ir socialinius įgūdžius, mažina patyčių riziką ir stiprina emocinę brandą.
- Įsteigus seniūnijose daugiau socialinių darbuotojų etatų, gerėja paslaugų pasiekiamumas ir šeimų įgalinimas.
tags: #socialines #rizikos #jaunimas