Socialinė psichologija - dinamiška mokslo sritis, nagrinėjanti, kaip individai mąsto, jaučiasi ir elgiasi socialiniuose kontekstuose. Ši disciplina jungia psichologijos ir sociologijos perspektyvas, tiria platų spektrą reiškinių - nuo asmenybės formavimosi iki tarpusavio santykių ir grupės dinamikos. Socialinė psichologija siekia suprasti, kaip socialinė aplinka veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį, ir yra ypač koncentruota į tai, kaip socialinė grupė lemia žmogaus patirtį ir elgesį.
Socialinės psichologijos ištakos ir apibrėžimas
Terminas "socialinė psichologija" kildinamas iš dviejų žodžių: "socialinis" ir "psichologija". Žodis "socialinis" yra susijęs su žmogaus tarpusavio santykiais ir bendruomeniniu gyvenimu, kilęs iš lotyniško žodžio "socialis", reiškiančio "susijęs su bendruomenėmis" arba "bendradarbiaujantis". Psichologija, iš graikų kalbos (psyche - siela, logos - mokslas), apibrėžiama kaip žmogaus sielos ir elgesio tyrimo būdas. Socialinė psichologija jungia šias sąvokas, apibrėždama mokslą, tiriantį, kaip individai mąsto, jaučiasi ir elgiasi grupėse bei socialiniuose kontekstuose.
Socialinė psichologija yra taikomosios psichologijos šaka, kuri sistemingai tiria visuomeninį žmogų. G. Allport’as socialinę psichologiją apibrėžia kaip psichologijos sritį, bandančią suprasti kaip individų mintys, jausmai ir elgesys yra įtakojami kitiems žmonėms esant šalia arba juos įsivaizduojant arba numanant jų buvimo galimybę.
Psichologijos objektas, šakos ir uždaviniai
Psichologija tiria psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus, psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Jos uždaviniai apima psichinių apraiškų aprašymą, jų klasifikavimą ir principų bei dėsnių paiešką. Psichologijos žinios praturtina kitus mokslus žiniomis apie žmonių dvasinį gyvenimą, padeda siekti geresnių rezultatų įvairiose veiklos srityse ir užtikrinti asmenybės tobulėjimą. Šios žinios būtinos kiekvienam žmogui, kad jis galėtų pažinti kitų žmonių ir savo vidinį pasaulį bei bendrauti su šeimos nariais, draugais ir kt.
Psichikos tyrimo būdai ir metodai
Psichikos reiškiniams tirti naudojami įvairūs metodai: savistaba, stebėjimas, eksperimentas, apklausa, biografinis tyrimas ir testų metodai. Raidos ir pedagoginėje psichologijoje naudojami "dvynių metodas", longitudiniai tyrimai, "dienoraščio metodas" ir skersinio pjūvio metodas. Socialinės psichologijos tyrimo būdai apima suinteresuotą stebėjimą, ribotai kontroliuojamą tyrimo aplinką, netiesioginį stebėjimą, stebimą reiškinį keičiančius metodus, reiškinio priklausomybę nuo stebėtojo ir aplinkos bei tiriamųjų įtaką tyrimo metodams.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Asmenybė: struktūra ir raidos varomosios jėgos
Asmenybė - tai asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje. Asmenybei būdinga aktyvumas, kryptingumas ir giluminiai prasminiai procesai. Kryptingumą sudaro troškimai, norai, ketinimai, poreikiai, interesai, polinkiai, motyvai, tikslai, vertybinės nuostatos, pasaulėžiūra ir įsitikinimai; taip pat Temperamentas, Charakteris, Sugebėjimai, Jausmai, Valia. Rodos, asmenybės teorijos siekia integruoti įvairius psichologijos sritis, siekdamos visapusiškai paaiškinti žmogaus elgesį.
Asmenybės struktūrą gali sudaryti įvairūs elementai ir jų organizavimas skiriasi priklausomai nuo teorijos. Tačiau dauguma teorių sutinka, kad asmenybė yra dinamiška ir vystosi, o jos tikslas - paaiškinti žmogaus elgesį bei jo sąveiką su aplinka. Holistinės perspektyvos požiūriu asmenybė suprantama kaip sistema, kuri išvysto unikalią sąveiką su pasauliu ir kuriai būdinga subjektyvi patirtis. Apibendrinant, asmenybės psichologijos klausimai daugiausia rėmiasi sociokultūriniais ir biologiniais veiksniais, jų tarpusavio sąveika formuoja individo raidą ir elgesio modelius.
Asmenybės vystymosi ir determinacijos požiūriai
Klausimai, kas lemia asmenybę - prigimtis ar aplinka - skatina skirtingas teorijų kryptis. Vienos požiūrio grupės pabrėžia kultūros įtaką, kitos - biologinius veiksnius. Kai kurios teorijos laiko vystymąsi nuolatiniu procesu visą gyvenimą, o kitos teigia, kad ankstyvieji laikotarpiai nulemia daugelį tolesnių savybių. Holizmo ir biopsichosocialinės perspektyvos pabrėžia visumą - faktorių derinį, kuris lemia asmens elgesį bei patirtis. Tačiau dauguma teorijų sutinka, kad tiek vidiniai procesai, tiek išoriniai veiksniai turi įtakos žmogaus elgesiui, tik skirtingai jų svarbą įvertina.
Kognityvinės psichologijos ir socialinės psichologijos kontekste dažnai aptariama, kaip nuostatos formuojamos, kaip jos keičiasi ir kokie mechanizmai jas įtakoja. Dėl to nuostatos yra dinamiškos - gali keistis priklausomai nuo informacijos turinio ir konteksto, o jų pokyčius gali lemti įvairūs faktoriai, tokie kaip įtikinėjimo kelias (periferinis ar centrinis) bei kognityvinis disonansas.
Socialiniai vaidmenys, stereotipai ir įtaka
Socialinis vaidmuo - tai elgesio būdas, charakteringas kuriai nors veiklos sričiai arba būsenai, kuris gali būti vykdomas oficialiai ar neformaliai. Vaidmens atlikimas yra abipusis procesas, kuriame svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima vienos kitos vaidmenis. G. Allportas išskiria keturias socialinio vaidmens vystymosi stadijas: lūkesčiai, vaidmens supratimas, emocinis priėmimas/nepriėmimas ir vykdymas. Vaidmens turinys gali būti formaliai nustatytas arba interpretavimas gali skirtis dėl socializacijos ypatumų ir kultūrinių normų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Įvaizdis, nuostatos ir stereotipai turi didelę įtaką žmogaus elgesiui ir tarpusavio santykiams. Pavyzdžiui, pirmasis įspūdis, vadinamas pirmumo efektu, gali formuoti tolesnį suvokimą apie asmenį, net jei vėliau atsiranda naujų faktų. Tyrimai rodo, kad patrauklumas ir išvaizda gali nulemti teigiamą savivokos ir elgesio interpretaciją, nors tai gali sukelti šališkumą ir susidarymą klaidingų nuomonių.
Atribucijos procesai
Atribucija - kognityvinis procesas, kuriuo priskiriamos elgesio priežastys kito žmogaus arba savo elgesiui. Pagrindinės atribucijos klaidos apima pagrindinę atribucijos klaidą (pervertinimas vidinių priežasčių), vertinimus iš veikėjo ir stebėtojo pozicijų, aukos kaltinimą ir savęs pateikimo klaidą. Šios klaidos lemia netikslų elgesio supratimą ir gali skatinti stereotipus bei diskriminaciją.
Nuostatos, jų formavimasis ir keitimas
Nuostata - įsitikinimas ir jausmas, susijęs su daiktu, žmogumi ar įvykiu, ir paruošiantis tam tikrą reakciją. Nuostatos formuojasi per klasikinį sąlygojimą, operantinį sąlygojimą, modeliavimą ar tiesioginį patyrimą. Yra skiriami du keliai nuostatos pokyčiams: periferinis kelias (nėra daug gilinamasi į turinį) ir centrinis kelias (aktyvus informacijos apdorojimas ir argumentų analizė). Šioje srityje L. Festingeris apibrėžė kognityvinio disonanso sąvoką - nemalonią būseną, kylant iš nesutapimų tarp nuostatų ir elgesio, kuri paskatina keisti nuostatas arba elgesį, kad disonansas sumažėtų.
Vienas iš holistinių požiūrių teigia, kad žmogaus elgesį lemia kompleksinė visuma, o ne vienas atskiras veiksnys. Todėl nuostatų kaita priklauso nuo įvykių, patirčių ir konteksto, kuriame žmogus gyvena. Psichologijos tikslas - ne tik apibūdinti reiškinius, bet ir suprasti mechanizmus, kurie lemia jų raidą bei keitimą.
Praktinis pritaikymas
Socialinė psichologija taikoma įvairiose srityse: bendravimo treniruotėse, grupiniame darbe, rinkodaroje ir reklamoje, švietime, sveikatos srityje. Ji padeda suprasti, kaip politiniai ar kultūriniai kontekstai veikia elgesį, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip keičiasi nuostatos bet kurioje organizacijoje ar bendruomenėje. Psichoedukacija yra svarbus, bet dažnai praleidžiamas etapas kovojant su psichikos sutrikimais ar problemomis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip žinios apie socialinę psichologiją gali padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus bei kaip informacija gali formuoti mūsų įsitikinimus ir elgesį.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinės psichologijos ištakos Lietuvoje
Socialinės psichologijos ištakos Lietuvoje siekia XIX a. vidurio, tačiau tik 1939 m. J. Vabalo-Gudaičio straipsnis „Žemaičių psichologinių savybių klausimu“ yra pirmasis darbas skirtas tarpkultūrinėms skirtumams. 1975 m. Vilniuje įvyko socialinės psichologijos konferencija. XX a. aštuntajame dešimtmetyje Lietuvoje paskelbta nemažai darbų iš socialinės psichologijos (A. Jacikevičius, A. Suslavičius).
Pagrindiniai socialinės psichologijos principai
- Identitetas ir kilnumas: žmogus siekia realizuoti save santarvėje su savimi bei su kitais, o be tų dorybių viskas gali būti pažodžiui arba abstrakčiau iškelta važiuojanti idėja.
- Socialinis gyvenimas ir rutina: daugelis žmonių gyvena išgyvenimo rutina, tačiau egzistavimo prasmė atsiskleidžia per santykius ir įvykius, kurie perkeičia vidinį pasaulį.
- Holistinis požiūris: visuma yra daugiau nei jos dalių suma; individas - socialinis subjektas, kurio patirtis ir elgesys suprantami tik kaip visumos dalis.
Holistinė perspektyva siekia priartėti prie subjektyvaus individo pasaulio, o biopsichosocialinė perspektyva akcentuoja, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai kartu lemia elgesį ir patirtį. Socialiniai vaidmenys, stereotipai ir įtaka yra kertiniai elementai, kuriuos tiria socialinė psichologija norėdama paaiškinti, kaip žmonės prisitaiko ir keičia savo elgesį grupėse bei visuomenėje.
Socialinis mąstymas: skubus psichologijos kursas #37
Įvairūs praktiniai pavyzdžiai
Paskutiniame skyrelyje pateikiama iliustratyvi, bet svarbi įvairovė: pirmasis įspūdis, socialinės schemos, atribucijos procesai ir poveikis sprendimų priėmimui, kūno kalbos reikšmė, kaip meistriškai kuriamos nuostatos ir kaip gali būti naudojama psichoedukacija bei informacijos sklaida visuomenėje. Pavyzdžiai iš tyrimų rodo, kad socialiniai veiksniai ir jų sąveika gali lemti tyrėjų ir visuomenės požiūrį į įvykius ir žmones, bei keisti elgesio modelius net ir esant vienam situacijos pokyčiui.
Žymūs psichologai ir mokslininkai, pvz., Philip Zimbardo bei Helen Fisher, prisideda prie supratimo, kaip meilė ar socialiniai santykiai veikia smegenų veiklą ir viso žmogaus elgesį. Tokie pavyzdžiai iliustruoja, kaip socialinės psichologijos žinios gali būti pritaikytos realiame gyvenime bei politikos, švietimo ir sveikatos srityse.
tags: #socialines #psichologijos #objektas