Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Lietuvoje įgyvendina svarbų socialinį projektą, skirtą neįgaliųjų integracijai į visuomenę ir savarankiškam gyvenimui bendruomenėje užtikrinti. Šis projektas, pavadintas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, siekia pertvarkyti institucinę globą ir sukurti sąlygas neįgaliesiems gauti reikiamas paslaugas bendruomenėje.
Socialinės įtraukties simbolis
Institucinės Globos Pertvarka: Žingsnis Į Priekį
Institucionalizacija - ilgamečio požiūrio į psichikos sveikatą pasekmė. Institucinės globos pertvarka - tai perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams Lietuvoje procesas. Šiandien Lietuvoje 5,6 tūkst. žmonių tebegyvena socialinės globos įstaigose, didžioji jų dalis turi psichosocialinę negalią. Pertvarkos tikslas - užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam (ir neįgaliam) vaikui augti biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams - globėjų, įtėvių šeimose ar šeimynose, žmonėms su proto ar psichikos negalia - bendruomenėje, gaunant reikalingas paslaugas.
Projekto Etapai ir Dalyviai
Šiuo metu vyksta pirmasis pertvarkos etapas - projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM kartu su NRD.
Antrajame pertvarkos etape taip pat didelis dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai, užtikrinančiai sąlygas kompleksiškai ir koordinuotai teikti tikslinių grupių poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas, sukurti.
Taip pat skaitykite: Projektas neįgaliesiems bendruomenėje
NRD direktorė Eglė Čaplikienė aptarė NRD kuruojamą pertvarkos projektą. „Mes judame nuo globos link galimybių, link savarankiško gyvenimo bendruomenėje - tai yra viena iš svarbiausių teisių“, - sakė E. Čaplikienė.
Pagrindinės Projekto Kryptys ir Paslaugos
Po konsultacijų su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis nutarta vystyti keturių rūšių paslaugas proto ir psichikos negalią turintiems suaugusiesiems:
- Socialinių dirbtuvių veikla
- Neįgaliųjų apgyvendinimas vadinamuosiuose apsaugotuose būstuose
- Pagalba ieškant darbo ir įsidarbinus
- Pagalba priimant kasdienio gyvenimo sprendimus
Kiekvienos paslaugos teikimo galutinis tikslas - maksimalus neįgaliojo savarankiškumas tvarkantis tiek buityje, tiek palaikant socialinius ryšius bei įsitvirtinant darbe. Paslaugos bus teikiamos Vilniaus, Kauno, Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Šiaulių regionuose pagal tai, kur veiklą vystys atrinkti projekto partneriai - paslaugų teikėjai.
Neįgaliųjų artimieji galės kreiptis į projekte dalyvaujančių regionų savivaldybes dėl pagalbos globojant suaugusius proto ar psichikos negalią turinčius šeimos narius ar globotinius. Pirmenybė bus teikiama iš valstybės socialinės globos namų išeinantiems asmenims, kurie specialistų pagalba gali įgyti ar pagerinti savarankiško gyvenimo bendruomenėje gebėjimus.
Neįgaliųjų integracija į visuomenę
Taip pat skaitykite: Projektų apžvalga: VDC ir SAM
Detalesnė Informacija Apie Paslaugas
Apsaugotas Būstas
„Viena svarbiausių paslaugų yra apsaugotas būstas - žmogui ne tik suteikiamas stogas virš galvos, bet ir jis įgalinamas, jam teikiama atvejo vadybos paslauga“, - komentavo NRD direktorė. Apsaugoto būsto paslauga - tai asmens apgyvendinimas ir pagalbos teikimas namų aplinkoje, reikalingų paslaugų organizavimas bendruomenėje siekiant kompensuoti, atkurti, ugdyti, palaikyti ir plėtoti asmens socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius.
Planuojama viename būste apgyvendinti iki 4 negalią turinčių ir iš dalies savarankiškų suaugusių asmenų. Planuojama suteikti paslaugas 265 žmonėms. Apsaugotam būstui numatoma finansinė parama, skirta apsaugoto būsto paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokesčiui (vienas darbuotojas aptarnauja 4 neįgaliuosius), nuomos, komunalinių išlaidų, kuro (darbuotojams), būsto draudimo, smulkaus inventoriaus įsigijimo išlaidoms dengti.
Jos teigimu, šia paslauga naudojasi 1180 asmenų, iš kurių 360 yra iš socialinės globos įstaigų, kiti - iš bendruomenės.
Socialinės Dirbtuvės
Teikiant socialinių dirbtuvių paslaugą neįgaliesiems sudaromos galimybės padedant specialistams įgyti darbinių įgūdžių atliekant realias darbo užduotis ir didinti jų galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Pasak E. Čaplikienės, socialinių dirbtuvių paslauga kaip tik ugdo negalią turinčių žmonių darbo įgūdžius ir juos ruošia rinkai.
Pradiniame etape planuojama finansuoti 12 socialinių dirbtuvių (po 1-3 regione) ir suteikti paslaugas 120 žmonių (10 asmenų dirbtuvėse). Socialinėms dirbtuvėms numatoma finansinė parama, skirta 4 specialistų vienose dirbtuvėse darbui apmokėti: tai socialinis darbuotojas, gamybos ar paslaugų specialistas (meistras), rinkodaros vadybininkas, socialinio darbuotojo padėjėjas. Taip pat numatyta iš dalies kompensuoti socialinių dirbtuvių veiklos išlaidas (išlaidas smulkiai įrangai ir priemonėms, kitam trumpalaikiam turtui bei komunalinėms paslaugoms).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Ateityje bus įgyvendinamas papildomas investicinis projektas, pagal kurį bus skiriama lėšų socialinėms dirbtuvėms statyti ir įrengti. 25 buvę socialinių dirbtuvių dalyviai šiuo metu taip pat jau dirba atviroje darbo rinkoje.
Socialinės dirbtuvės
Pagalba Įsidarbinant
Labai svarbi paslauga žmonėms, turintiems psichosocialinę negalią, yra ir pagalba įsidarbinant. Įdarbinimo su pagalba paslauga siekiama padėti asmeniui, norinčiam laisvoje darbo rinkoje rasti darbą, atitinkantį jo gebėjimus ir rinkos galimybes, ir suteikti jam tolimesnę pagalbą įsitvirtinant darbo vietoje.
Paslaugos vidutinė trukmė asmeniui - 1 metai, iš jų vidutiniškai apie 4 mėn. bus teikiama pagalba ieškant darbo, apie 8 mėn. vyks palydimoji pagalba ar darbo asistento paslauga darbo vietoje. Planuojama paslaugas suteikti 175 žmonėms. Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjams numatoma apmokėti paslaugą teikiančių specialistų darbo užmokestį (vienas specialistas teikia paslaugas 5 asmenims, turintiems negalią) ir su paslaugos teikimu susijusias išlaidas (darbo priemonėms, internetui, kurui ir pan.).
Jau galima pasidžiaugti šiokiais tokiais pasiekimais: dalis įsidarbino, dalis ieško darbo, daliai pritrūko motyvacijos. „Tai taip pat natūralu. Kartais žmogus pasako: „Pavargau būti savarankiškas, norėčiau grįžti namo, pas mamą, ir gyventi priežiūrimas.“ Motyvacija, įgalinimas labai svarbus. Savarankiškai gyventi sunku, bet tai kiekvieno teisė“, - apibendrindama sakė E. Čaplikienė.
Pagalba Priimant Sprendimus
Dar viena paslauga, kuri bus labai svarbi įgyvendinant veiksnumo reformą, yra pagalba priimant sprendimus. Pagalbos priimant sprendimus paslaugų tikslas - pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse.
Paslauga teikiama asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti riboti gebėjimai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Iš viso pagalbą turėtų gauti 250 paslaugų gavėjų. Paslaugos teikėjams numatoma apmokėti paslaugą teikiančių specialistų darbo užmokestį (vienas specialistas teikia paslaugas 5 negalią turintiems asmenims) ir su paslaugos teikimu susijusias išlaidas (darbo priemonėms, internetui ir pan.).
Finansavimas ir Partnerystė
Projekte numatytoms paslaugoms neįgaliesiems teikti pagal nustatytus kriterijus bus atrenkami partneriai, į kuriuos galės pretenduoti įvairių formų tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys, įskaitant nevyriausybines organizacijas, bei fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir (arba) ekonominę veiklą (negali pretenduoti teikti pagalbos priimant sprendimus paslaugas). Darbo su negalią turinčiais asmenimis patirtis bus laikoma pretendento privalumu.
Projektas bus finansuojamas valstybės planavimo būdu, jį finansuos Europos socialinis fondas. Iš viso šiai priemonei numatyta 17,6 mln. eurų. Planuojama projekto trukmė - 3 metai. Projektas turėtų prasidėti 2020 metų pradžioje.
Partnerių atranka vykdoma vadovaujantis projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ partnerių atrankos tvarkos aprašu, patvirtintu NRD direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-54.
Asmeninė Pagalba Neįgaliesiems
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informavo Komitetą, kad asmeninė pagalba 2021 m. suteikta 568 asmenims, šių metų I ketvirtį - 815 asmenų (ją suteikė atitinkamai 297 ir 404 asmeniniai asistentai). Asmeninė pagalba teikiama daugumoje savivaldybių (51). Likusiose savivaldybėse ši pagalba neteikiama dėl to, kad jos nesikreipiama arba kad savivaldybėse tebevykdomi bandomieji jos teikimo projektai.
Savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad asmeninė pagalba ir socialinė paslauga - pagalba į namus - yra panašios, ir žmogus su negalia gali rinktis ir vieną, ir kitą pagalbą. Apie asmeninę pagalbą sužino vis daugiau gyventojų ir vis dažniau jos kreipiasi.
2022 m. pradžioje SADM kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM (toliau - NRD) organizuotuose susitikimuose su visomis savivaldybėmis išsiaiškino ir išgrynino asmeninės pagalbos teikimo problemas (dėl sprendimų priėmimo, atleidimo nuo mokėjimo kriterijų, teikėjų, žmonių su negalia nenoro ar baimės ją gauti, piktnaudžiavimo išvengimo ir kita).
Siekiant, kad savivaldybių sprendimai dėl šios pagalbos teikimo būtų priimami greičiau ir kad asmeninio asistento sąvoka būtų aiškesnė, Vyriausybė yra pateikusi Seimui svarstyti SADM parengtą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimų projektą (Nr. XIVP-1597). SADM kartu su NRD parengė ir pateikė savivaldybėms derinti tvarkos aprašų dėl asmeninės pagalbos teikimo ir finansavimo pakeitimų projektus.
SADM svarsto galimybę asmeninę pagalbą ilgainiui transformuoti iš specialiųjų poreikių tenkinimo rūšies į socialinę paslaugą, atitinkamai keičiant teisinį reglamentavimą, finansavimą ir kita.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovų nuomone, asmeninė pagalba neįgaliesiems turėtų būti teikiama nemokamai arba bent jau mokėjimo už asmeninę pagalbą ir socialines paslaugas bendras dydis neturėtų viršyti 20 proc.
Komitetas domėjosi, kokiam skaičiui asmenų su negalia asmeninė pagalba suteikta po darbo valandų ir savaitgaliais, kokiam skaičiui besimokančių ar dirbančių neįgaliųjų ši pagalba suteikta, ar atsiklausta ją gaunančiųjų nuomonės apie jos teikimo kokybę.
Pareikšta nuomonė, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo asmenine pagalba, reikėtų įtvirtinti šios pagalbos teikimo saugiklius, atidžiau stebėti ir kontroliuoti jos teikimą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad asmeninė pagalba turėtų skirtis atsižvelgiant į skirtingą negalią turinčių žmonių individualius poreikius, ir kad reikėtų rengti atitinkamus asmeninių asistentų mokymus.
Klausos Negalią Turinčių Asmenų Integracija
Klausos negalios žmonėms paslaugų praeinamumas jų gimtąja gestų kalba Lietuvoje yra užtikrinamas 5 didžiuosiuose šalies miestuose veikiančiuose kurčiųjų reabilitacijos centruose. Juose kurtiesiems teikiamos būtiniausios specialiuosius poreikius atitinkančios paslaugos: teisių atstovavimas, informavimas, konsultavimas, socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimas, motyvacijos dirbti ir įgyti išsilavinimą skatinimas bei meninių gebėjimų lavinimo veiklos.
Finansavimas minėtoms veikloms užtikrinti skiriamas per Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus. Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) duomenimis, tokie projektai finansuojami per savivaldybes, įgyvendinant Neįgaliųjų socialinės integracijos veiksmų planą.
Vis dėlto pastebima, kad kasmet kurčiųjų reabilitacijos centrų veikloms skiriamas finansavimas ženkliai mažėja. Remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis, socialines paslaugas teikiantys girdintys specialistai, susidūrę su kurčiaisiais, jaučia baimę nesusikalbėti, nemoka bendrauti gestų kalba ir sutrinka dėl žinių apie bendravimą su kurčiuoju stokos. Dėl kylančių komunikacijos barjerų asmenims, turintiems klausos negalią, dažnai nėra suteikiamos būtinos informavimo ir konsultavimo paslaugos nespecializuotose socialinės pagalbos įstaigose.
Tyrimo dalyviai yra patenkinti reabilitacijos centre socialinio darbuotojo teikiamomis socialinėmis paslaugomis. Beveik visus respondentus tenkina socialinių paslaugų organizavimo tvarka. Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių supranta, aiškiai aiškinama informaciją ir pasitiki socialiniais darbuotojais. Dauguma respondentų atsakė, kad socialiniai darbuotojai reabilitacijos centre dažnai teikia tokias socialines paslaugas kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, bendravimas, sociokultūrinės paslaugos.
Beveik visi tyrimo dalyviai teigia, kad kurtiesiems reikia socialinių paslaugų, suteikti reikalingą informaciją gestų kalba apie įvairias paslaugas reabilitacijos centre, konsultuoti žmones turinčius klausos negalią, sprendžiant įvairias problemas, organizuoti žmonių, turinčių klausos negalią, laisvalaikio užimtumą.
Gestų kalba
Š. m. vasario 26 d. Neįgaliųjų reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatytas pirminis naujos specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos projektas. Pristatymą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja E. Čaplikienė ir pavaduotoja D.
Siekiant tiksliau įvertinti asmeniui reikalingos slaugos ir pagalbos (priežiūros) apimtį siūloma nustatyti asmens funkcionavimo lygmenį. Būtų nustatyti 4 lygmenys, atsižvelgiant į asmens savarankiškumo suvaržymą. Lygmuo nustatomas vertinant asmens sveikatos būklę ir dėl jos bei dėl nepalankių aplinkos veiksnių atsiradusius specialiuosius poreikius.
PAGAVA atstovauja šalies kurčių vaikų teises Europos tėvų federacijoje FEPEDA, šiais metais FEPEDA tarptautinis valdybos posėdis vyks Ispanijoje, kuriame dalyvaus bendrijos atstovės. Apie Veiklų projekto renginius kurčius vaikus, tėvus ir kurčiųjų bendruomenę informuojame internetinėje bendrijos PAGAVA svetainėje, kurčiųjų laikraštyje „Akiratis“, elektroniniu paštu, telefonu, SMS ir kt.
Įgyvendindama projektą bendrija PAGAVA netiesiogiai atstovauja neįgaliesiems, teikdama pagalbą asocijuotų narių vadovams ir darbuotojams. Įgyvendinant Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektą, bendrijos PAGAVA darbuotojai kelia kvalifikaciją viešųjų pirkimų seminaruose.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių yra psichosocialinę negalią turinčių žmonių įtrauktis į bendruomenę, nes visuomenės nuostatos šių asmenų atžvilgiu yra nepalankios. „Bet kokia raida nėra greita. Esame visi kartu visuomenės raidos procesuose, tam reikia darbo ir pastangų, ir tai visų mūsų bendra atsakomybė“, - kalbėjo J. Jakštienė.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką
tags: #socialines #projektas #nrd