Klasė - tai mažytis socialinis mikrokosmas, kuriame susiduria skirtingos asmenybės, vertybės ir lūkesčiai. Kiekvienas mokytojas, žengiantis į klasę, neišvengiamai tampa ne tik žinių perteikėju, bet ir socialinių procesų moderatoriumi. Prasidėjo naujo mokslo metai, o su jais - nauji džiaugsmai ir rūpesčiai.
Dažniausios mokyklos socialinės problemos
Konfliktai klasėje kyla dėl įvairių priežasčių: konkurencijos, nesusikalbėjimo, kultūrinių skirtumų, asmeninių antipatijų ar tiesiog paauglystės audros. Jie gali pasireikšti atvirai - garsiais ginčais, arba paslėptai - tyla, ignoravimu, subtiliu psichologiniu spaudimu. Realybė skaudi: beveik kiekvienoje klasėje yra bent vienas vaikas, kurį kiti skriaudžia, iš jo šaiposi ir tyčiojasi, neduoda ramiai praeiti. Dažnai bendraklasių pajuokos ir patyčių priežastimi tampa kokia nors vaiko ypatybė, skirianti jį iš kitų: pernelyg aukštas, storas, kitaip rengiasi, turi fizinę ar psichinę negalią.
Vaikų nepriežiūra - viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Nepriežiūra - nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantis žalą ar keliantis pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Emocinis apleistumas vaikystėje gali turėti skaudžių pasekmių visam žmogaus gyvenimui. Šią smurto formą patiriantis vaikas tiek vaikystėje, tiek vėliau suaugęs gali išgyventi vidinę tuštumą, socialinį nerimą, savęs nuvertinimą.
Kognityvinės, pažintinės ir vaikų elgesio problemos turi sąsajų su tėvo kaip lyties autoriteto nebuvimu šeimoje, ambivalentišku auklėjimo stiliumi ir žemu motinos išsilavinimo lygiu. Motinos psichopatologinės problemos bei pakitusi šeimos struktūra neigiamai veikia vaikų savivertę, daro įtaką socializacijos bei depresijos atsiradimo procesams. Per motinos ligos paūmėjimo periodus padidėja vaikų irzlumo, agresijos, konfliktiškumo, svaigalų vartojimo atvejų.
Konfliktai klasėje: priežastys ir savybės
Konfliktas visada turi savo priešistorę. Geriausias konfliktas - tas, kuris niekada neįvyko. Konfliktų sprendimo metodai klasėje nėra universalūs - tai, kas veikia vienoje situacijoje, gali būti visiškai neefektyvu kitoje. Svarbiausia - mokytojo lankstumas, empatija ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Konfliktai klasėje - kaip muzikos instrumentai, galintys sukurti arba disonansą, arba harmoniją.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Konfliktai klasėje kyla ir dėl kultūrinių skirtumų: skirtingose kultūrose konfliktas suvokiamas skirtingai. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose tiesioginis akių kontaktas konflikto metu laikomas nepagarbiu, kitose - priešingai, žiūrėjimas į šalį rodo nesąžiningumą. Kultūriškai mišrioje klasėje konfliktų sprendimas prasideda nuo savęs pažinimo.
Prevencijos priemonės ir atsargus požiūris
Pirmą mokslo metų savaitę skiriame ne matematikai, o taisyklėms kurti. Mokiniai patys siūlo, kaip spręsime konfliktus, kokios bus pasekmės už tam tikrą elgesį. Tai leidžia sukurti bendrą susitarimą ir mažina vėlesnių konfliktų intensyvumą. Turiu ’emocijų termometrą’ - paprastą vizualinę priemonę, kur mokiniai kiekvieną rytą pažymi savo emocinę būseną. Tai padeda matyti, kas šiandien gali būti labiau pažeidžiamas, kam reikia daugiau dėmesio.
Jeigu vaikas pradeda jums skųstis dėl ko nors, kas vyksta mokykloje (ir ne tik ten), stenkitės išgirsti ne tik žodžius, bet ir emocijas. Išklausykite jo ir įgarsinkite tuos jausmus, kuriuos, jūsų manymu, jis jaučia. Pavyzdžiui, pasakykite „Man atrodo, kad esi labai nuliūdęs“, ir nutilkite. Vaikas pats duos suprasti, „atspėjote“ ar ne, bet svarbiausia - gaus galimybę išsakyti viską, kas jį slegia.
Pagirkite už jo pasiekimus, pavyzdžiui, pagražėjusią rašyseną, raiškiai padeklamuotą eilėraštį, o ne už dešimtukus. Privalote akcentuoti, kad geri pažymiai - puiku, bet svarbiausia - realios žinios, norėjimas išmokti ir pastangos. Pirmiausia, ką galite padaryti, kad jis mažiau išgyventų dėl blogų pažymių - nustoti į juos koncentruotis.
Mediacija ir restoratyviosios praktikos
Mediacija - tai struktūruotas procesas, reikalaujantis specifinių įgūdžių ir strategijų. Mediacija nėra bandymas priversti mokinius susitaikyti. Tai procesas, kurio metu jie patys atranda sprendimus. Svarbiausia mediacijos metu - išlikti neutraliam. Mokiniai iškart jaučia, jei palaikau vieną pusę. Praktinis patarimas: mediacijai naudokite „Aš teiginius” vietoj kaltinančių „Tu teiginių”.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Anksčiau turėjome griežtą nuobaudų sistemą - pastabos, papeikimai, šalinimas iš mokyklos. Rezultatai buvo prasti - konfliktuojantys mokiniai dar labiau užsisklęsdavo, o problemos gilėdavo. Prieš penkerius metus pradėjome taikyti restoratyvines praktikas. Restoratyvinių praktikų esmė - suteikti balso teisę visiems konflikto dalyviams, įskaitant tuos, kurie buvo netiesiogiai paveikti. Restoratyvinės praktikos reikalauja laiko ir kantrybės.
Technologijų vaidmuo sprendžiant socialines problemas
Sukūrėme anoniminę platformą ‘Kalbėkimės’, kur mokiniai gali pranešti apie konfliktus ar patyčias. Sistema leidžia pasirinkti, ar jie nori tiesioginio įsikišimo, ar tik atkreipti dėmesį į problemą. Technologijos gali būti puikus pagalbininkas, bet ne pakaitalas. Jos geriausiai veikia kaip papildomas įrankis, o ne kaip vienintelis sprendimas.
Socialinio pedagogo vaidmuo ir funkcijos
Socialinis darbuotojas, dirbantis mokykloje, vadinamas socialiniu pedagogu. Dažniausiai jis būna įgijęs socialinio pedagogo (arba kompleksinį socialinio darbo bakalauro ir profesinį pedagogo) pasirengimą. Visų pirma socialinis pedagogas yra interesų gynėjas, atstovaujantis vaiko teises bei interesus. Tai ypač aktualu, kuomet vaikas pats įsitraukia ar yra įtraukiamas į konfliktinę situaciją.
Šiuo atveju socialinis pedagogas vykdo teisinę funkciją, kai atstovauja bei gina vaiko interesus. Kiekvienas socialinis pedagogas turi sukaupęs darbe reikalingų teisinių normų bazę, kuri ir padeda ginti mokinių interesus, imtis veiksmų, jei klientams, t.y. mokiniams, gresia pavojus, prieš juos naudojamos neteisėto poveikio priemonės.
Šalia interesų gynėjo atsiranda ir eksperto vaidmuo. Socialinis pedagogas tarsi tikras ekspertas turi žinoti įvarius įstatymus bei normas tam, kad galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą savo klientams mokiniams. Tarpininko vaidmuo taip pat labai svarbus. Socialinis pedagogas yra tarsi jungianti grandis tarp vaiko ir socialinių tarnybų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinio pedagogo funkcijų apžvalga
- Įvertinimo funkcija - susipažinimas su mokinio elgesiu, charakteriu, vaidmeniu tarp bendraamžių.
- Korekcinė-konsultacinė funkcija - rekomendacijos mokiniams, mokytojams, tėvams.
- Socialinio terapeuto vaidmuo - pagalba vaikui ir šeimai konfliktinėse situacijose.
- Individualus darbas - konsultacijos, įgūdžių ugdymas, pagalbos planų įgyvendinimas.
- Prevencinė funkcija - darbas su teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotikų prevencija, smurto mažinimu.
Šioje veikloje socialinis pedagogas nebūna vienas. Jį papildo psichologas, vaiko teisių apsaugos tarnyba ir prevencinio darbo grupė. Kartais socialinio pedagogo darbas susiduria su vaidmens perkrova: kiekvieną akimirką reikia tausoti savo jėgas ir atsižvelgti ne tik į fizines, bet ir į moralines galimybes.
Šeimos veiksnių ir rizikų įtaka mokyklos elgesiui
Iš socialinio pedagogo patirties galima teigti, kad mokinių patiriami sunkumai mokykloje siejasi su problemomis šeimoje. Svarbu ir tai, kokie vaidmenys tenka kiekvienam šeimos nariui, koks šeimos bendravimo stilius, socialinė aplinka. Jei kyla įtarimas, jog problemos mokykloje vaikui kyla dėl šeimos bendravimo problemų, socialinis pedagogas apsilanko šeimoje tam, kad galėtų surašyti „buities tyrimo aktą”.
Remiantis ekspertų konsultacijomis, siūloma neformalioje dienos centro veikloje suburti specialistų darbuotojų komandas individualizuotam vaikų socializacijos problemų sprendimui, tėvų įtraukimui į bendras ugdomąsias veiklas. Atkreiptinas dėmesys į vaikų švietimą tėvų psichopatologijos klausimais.
Intervencijos eiga: nuo vertinimo iki įvertinimo
Individualaus darbo su mokiniu procese pirmiausia gaunamas kreipimasis (vaiko, mokytojo, tėvų), kuris yra užregistruojamas specialiame žurnale. Sekančiame etape analizuojama gauta informacija ir nustatoma, ką reikia keisti: individą, aplinką ar sąveiką. Konsultacijos metu socialinis pedagogas nustato mokinio poreikius.
Proceso pabaigoje įvertinamas pasiektas rezultatas, t.y. kokie veiksmai buvo atliekami sprendžiant problemą, ar buvo pasiektas tikslas, išspręsta problema. Socialinio problemų sprendimas apibūdinamas kaip kognityvinis-elgesio procesas. Jo metu asmuo bando surasti tinkamiausius sprendimus problemoms, su kuriomis susiduria savo gyvenime. Efektyviu sprendimas laikomas tuomet, kai jo dėka pasiekiamas tikslas - pakeičiama pati situacija arba asmens reagavimas į ją taip, kad ji daugiau nebėra suvokiama kaip probleminė.
Praktiniai rekomendacijos mokytojams ir tėvams
- Kurti klasės taisykles kartu su mokiniais: taip formuojama atsakomybė už elgesį ir sprendimo būdus.
- Naudoti kasdienes prevencines priemones, pvz., „emocijų termometrą”, siekiant nustatyti pažeidžiamus mokinius.
- Taikyti mediaciją ir restoratyvines praktikas: leisti dalyviams patiems surasti sprendimus ir suteikti balso teisę.
- Naudoti technologijas (anoniminės platformos) kaip papildomą priemonę konfliktams ar patyčioms pranešti.
- Stiprinti bendradarbiavimą tarp mokyklos specialistų ir socialinių tarnybų - tarpininkavimas yra būtinas kompleksinei pagalbai.
- Įtraukti tėvus į prevencines veiklas, šviesti apie emocinę nepriežiūrą ir jos pasekmes.
- Skirti dėmesį vaikų socializacijos įgūdžių ugdymui per būrelius, grupinę veiklą ir laisvalaikio užimtumą.
Probleminių šeimos veiksnių identifikavimas ir pagalba
Remiantis tyrimais, adaptacinės, elgesio ir emocinės vaikų socializacijos problemos turi lemiamos įtakos vaikų adaptacijai visuomenėje, vertybinių nuostatų bei socialinių įgūdžių internalizacijai. Motinos psichopatologinės problemos ir pakitusi šeimos struktūra neigiamai veikia vaikų savivertę, socializacijos bei depresijos atsiradimo procesus.
Jei matome, kad šeimoje tiesiog yra skurdas ir nepriteklius, mes tikrai to nelaikome nepriežiūra. Tačiau kai aptinkami rizikos požymiai (vaikas ateina alkanas, netvarkingas, prastai besimokantis, laisvai leidžia laiką be priežiūros), vaiko teisių specialistai reaguoja ir inicijuoja atvejo vadybą.
Ko siekti ilgalaikėje perspektyvoje?
Konfliktų sprendimo įgūdžiai nėra įgimti - jie vystomi ir tobulinami per praktiką, refleksiją ir mokymąsi. Mokiniai, kurie mokykloje išmoksta konstruktyviai spręsti konfliktus, išsineša šiuos įgūdžius į platesnį pasaulį. Efektyvus konfliktų sprendimas klasėje yra ne tik apie taiką ir tvarką - tai apie autentiškų, pagarbių ir atsakingų žmonių ugdymą. Tad kiekvieną kartą, kai mokytojas padeda mokiniams išspręsti konfliktą, jis ne tik atkuria harmoniją klasėje - jis prisideda prie geresnio, taikesnio pasaulio kūrimo.
| Problema | Simptomai | Pasiūlyti sprendimo būdai |
|---|---|---|
| Patyčios | Juokai, ignoravimas, emociškai sužeistas vaikas | Anoniminės pranešimų platformos, restauratyvios praktikos, tėvų / mokinių įtraukimas |
| Konfliktai klasėje | Garsūs ginčai arba užslėptas spaudimas | Mediacija, klasės taisyklių kūrimas, „Aš teiginiai” |
| Nepriežiūra | Emocinis atitrūkimas, prasta higiena, mokymosi problemos | Atvejio vadyba, vaiko teisių įsikišimas, šeimos parama |
| Elgesio ir emocinės problemos | Agresija, nuotaikos svyravimai, socialinė atsiskyrimas | Individualios konsultacijos, socialinio pedagogo ir specialistų komanda |
Panevėžio rajono švietimo centro metodininkė pataria: „Mokytojai dažnai vengia kalbėti apie konfliktus klasėje, bijodami pasirodyti nekompetentingi. Tačiau būtent atvirumas ir dalijimasis sunkumais padeda augti profesiškai.”
Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos mokytoja pabrėžia: „Kultūriškai mišrioje klasėje konfliktų sprendimas prasideda nuo savęs pažinimo.” Kokį vaidmenį galime atlikti kiekvienas? Galbūt svarbiausią įžvalgą: efektyvus konfliktų sprendimas klasėje reiškia ugdyti gebėjimą bendrauti, išklausyti, suprasti kito poziciją ir atsakingai elgtis.
tags: #socialines #problemos #mokykloje