Socialinė pedagogika yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Ji orientuota į asmenų, ypač vaikų, socializacijos procesus ir jų tarpusavio sąveiką su aplinka.
Socialinė pedagogika grindžiama socialinio ugdymo teorija, kuri aiškina ir prognozuoja jos funkcionavimą kaip socialinę sritį, taip pat nagrinėja individualius, grupinius, socialinius ugdymo subjektus, jų tarpusavio sąveiką. Socialinė pedagogika padeda integruoti socialinius ir kultūrinius aspektus į mokymo procesą. Tai gali apimti projekto darbą, grupinį mokymąsi ir kitus metodus, kurie skatina vaikų aktyvumą ir įsitraukimą.
Socialinės pedagogikos sąvoka ir pagrindiniai terminai
Socialinė pedagogika - tai visuomenės ugdymo metodų tyrimas ir aktualizavimas, visuomeninių, valstybinių ir pavienių integracijos keliai ir galimybės, sąlygų žmogaus ugdymui sudarymas. Socialinė pedagogika suprantama kaip jaunimo globos teorija. Žodžio „pedagogika“ vartojimas kalboje visuomet siejamas su ugdymo teorija ir praktika.
XX amžiuje pedagogika tampa integruota mokslų šakų sritimi, įgauna mokslo šakų apie žmogų ir visuomenę sąveiką (psichologija, etnologija, sociologija ir kt.). Labai išplėtė sampratą apie žmogaus vystymosi, jo auklėjimo dėsningumus ir objektyvius procesus. Plačiau imta suprasti ugdymo objekto, turinio, organizacinių formų ir metodų sąvokas, mokyklos, kultūros įstaigų ir aplinkos, visuomenės, mokytojų ir kitų specialistų sąveiką ir bendradarbiavimą.
Socialinė pedagogika yra tikslinė individo socialinio persiorientavimo pagalbos sritis, kuri sukuria visuomenės egzistavimui naujas sąlygas, padeda išsaugoti gebėjimo persiorientuoti gyvenime. Visuose socialinės pedagogikos skyriuose nagrinėjamos socialinės pedagogikos problemos numato jos funkcijų ir ypatybių konkretizaciją vienų ar kitų ugdymo institucijų: ikimokyklinės pedagogikos, mokyklos pedagogikos, profesinio mokymo, vaikų ir jaunimo organizacijų, klubų, socialinio darbo ir kitos pedagogikos.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Atsakomybės sąvoka socialinėje pedagogikoje
Dažnai iš vaikų reikalaujame prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau kas yra atsakomybė? Atsakomybės sąvoka apibrėžiama kaip gebėjimas prisiimti pasekmes už savo veiksmus, sprendimus ir elgesį. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog jo veiksmai turi įtakos ne tik jam pačiam, bet ir kitiems žmonėms bei aplinkai. Atsakomybė susijusi su sąžiningumu, gebėjimu planuoti, siekti tikslų ir vertinti padarinius.
Progimnazijoje vaikai pradeda formuoti savo identitetą ir moralinį suvokimą. Atsakomybės ugdymas padeda suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmių, o tai skatina savanorystę ir savimonę. Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, dalytis ir rūpintis kitais. Egoizmo sumažinimas ir atsakomybės už savo elgesį prisiėmimas padeda jiems suformuoti teigiamas socialines sąsajas. Vaikams būtina suprasti, kad mokymasis reikalauja pastangų ir atsakomybės už savo rezultatus.
Socialinės pedagogikos raida ir idėjų laukas
Socialinė pedagogika nagrinėja ugdymą kaip socialinį reiškinį, kurį lemia ekonomikos, kultūros, buities veiksniai, tradicijos, papročiai ir kita. Tiria socialinio ugdymo istorinę, kultūrinę raidą ir nustato jos dėsnius, prognozuoja tam tikros visuomenės, jos grupės ugdymo pobūdį ateityje.
Socialinės pedagogikos ištakos siejamos su pirminiais žmonėmis, kurie turėjo burtis į grupes, veikti bendrai, kad galėtų garantuoti savo egzistavimą. Antikos filosofai Demokritas, Platonas, Aristotelis žmogaus rengimą gyvenimui glaudžiau siejo su aplinka (visuomene, gamta) pabrėždami ugdymo praktinį pobūdį: išmokyti valdyti valstybę, tvarkingai elgtis su gamta, tobulinti žmogaus prigimtį.
Renesansas iškėlė žmogų kaip didžiausią vertybę, todėl ir jaunosios kartos rengimo gyvenimui esmę sudarė harmoningos asmenybės ugdymas: buvo derinamas fizinis, protinis, estetinis, dorovinis auklėjimas, taikomas protingo individualizmo principas, ugdymas mokykloje organiškai sietas su visuomenės gyvenimu (Vittorino da Feltre, F. Rabelais, Erazmas Roterdamietis, T. More’as ir kiti). 16-17 amžiuje socialinės pedagogikos prigimtį ir paskirtį pabrėžė ir plėtojo F. Baconas, kėlęs juslinį pažinimo metodą. Socialinės aplinkos įtaką ugdymui pabrėžė J. Locke’as.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
18 amžiuje J.-J. Rousseau teigė, kad socialiniai ir kultūriniai sąmonės pradai tik papildo individualybę, todėl pasisakė už laisvąjį ugdymą (prigimtinis auklėjimas). Socialinės pedagogikos idėjos ypač ryškiai atsispindėjo socialistų utopistų darbuose (R. Owenas). Klasikinės pedagogikos kūrėjai (J. A. Komenský, J. H. Pestalozzi, J. F. Herbartas) plėtojo ir gilino bendrosios ir specialiosios pedagogikos teiginius besikeičiančiomis visuomenės politinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis gyvenimo sąlygomis.
Be mokyklos, atsirado daugiau masinės informacijos priemonių, švietimo ir kultūros įvairių įstaigų, padėjusių kelti visos visuomenės socialinę kultūrą. Pragmatinės pedagogikos atstovo J. Dewey teigimu, mokykla turi organiškai sietis su socialine aplinka, savo veiklą organizuoti artimos aplinkos pavyzdžiu. Vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas ir pedagogas Theodore Burghardas Hurtas Brameldas (1904-1987) dar labiau pabrėžė socialinį mokyklos vaidmenį, vadinamosios socialinės partnerystės, telkimosi apie lyderį svarbą.
P. Natorpas teigė, kad ugdymas yra socialiai apibrėžtas, vaiko asmenybės formavimąsi lemia ne tik prigimtis, bet ir socialinio gyvenimo sąlygos, o šios - ugdymą. 20 amžiaus viduryje atsirado socialinės pedagogikos įvairių krypčių ir mokyklų: pedagoginė sociologija, ugdymo sociologija, auklėjimo sociologija, lavinimo sociologija, švietimo sociologija ir kitos. Jos artimai sąveikauja su įvairiomis filosofijos, ypač sociologijos, šakomis ir mokyklomis.
St. Šalkauskis pasisakė už asmens integravimą į visuomenę lygiateisiais pagrindais. J. Vabalas‑Gudaitis 1929 sukūrė socialinės sąveikos pedagoginę sistemą. Vydūnas teigė, kad žmogui tobulinti labiausiai pritaikyta mokykla, nes ji geriausiai perteikia mokslo žinias, formuoja estetines, dorovines pažiūras. J. Laužikas mėgino atskleisti aplinkos įvairių veiksnių įtaką žmogaus ontogenezei.
Socialinis pedagogas: veiklos pobūdis, funkcijos ir kompetencijos
Socialinio pedagogo veikla turi norminį pobūdį, ji yra reglamentuojama švietimo standartais, planais ir programomis, kvalifikaciniais reikalavimais, kurie grindžiami atliekamomis funkcijomis ir socialiniais vaidmenimis. Socialinio pedagogo veiklos objektas - vaiko ir aplinkos sąveika, kuri reikalauja kompleksinio požiūrio, sprendžiant iškilusias problemas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinis pedagogas yra asmuo, kuris dirba socialinėse institucijose, turi pedagoginį išsilavinimą ir geba sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialinei pedagoginei reabilitacijai. Socialinis pedagogas tarnauja bendruomenės socialinei gerovei. Socialinis pedagogas ugdo įvairius savipagalbos būdus, jis palaiko ir skatina žmones vystyti savo jėgas, konstruktyvią veiklą, vidinių rezervų panaudojimą.
Socialinio pedagogo veiklos metodai apima individualų socialinį darbą, socialinį darbą su šeima, socialinį darbą su grupe ir socialinį darbą bendruomenėje. Vykdydamas anksčiau minėtas funkcijas, socialinis pedagogas atlieka šiuos vaidmenis: tarpininko, advokato, pagalbininko, psichoterapeuto, eksperto ir visuomeninio veikėjo vaidmenį.
Funkcijos ir vaidmenys
- Įvertinimo
- Konsultacinę
- Korekcinę
- Vadybinę
- Šviečiamąją
- Koordinacinę
- Prevencinę
- Teisinę
- Socialinio ugdymo funkciją
Siekdamas vaiko gerovės socialinis pedagogas atlieka šias funkcijas. Socialiniai pedagogai dirba kartu su tėvais, mokytojais ir bendruomenės nariais, siekdami sukurti palaikančią aplinką vaikams. Socialinis pedagogas progimnazijoje taiko prevencines priemones, kad sumažintų socialines problemas (pvz., patyčias, smurtą, socialinę izoliaciją) ir teikia intervencines strategijas, kad padėtų vaikams, susiduriantiems su sunkumais.
Socialinės pedagogikos pritaikymas pradinėse klasėse
Taikant socialinę pedagogiką pradinėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas: vaikų socializacijai, švietimo lygio gerinimui, individualių poreikių atpažinimui, mokyklos bendruomenei, tėvų įtraukimui ir bendrai prevencijai. Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką.
Vaikams būtina suprasti, kad mokymasis reikalauja pastangų ir atsakomybės už savo rezultatus. Prisiimdami atsakomybę už savo pasirinkimus, vaikai mokosi analizuoti savo veiksmus ir vertinti, kas yra teisinga ar neteisinga, tai leidžia ugdyti kritinį mąstymą. Socialinė pedagogika siekia ugdyti tokias vertybes kaip sąžiningumas, pagarba, empatija. Atsakomybės jausmas padeda vaikams įsisavinti minėtas savybes ir pritaikyti jas savo kasdieniame gyvenime.
Atsakomybės ugdymo priemonės ir veiklos
- Projektinė veikla: skatinkite mokinius dirbti grupinėse projektinėse veiklose, kuriose kiekvienas narys turi aiškiai apibrėžtas užduotis.
- Klasės tvarkymas: leiskite mokiniams prisiimti atsakomybę už klasės tvarkymą.
- Savivaldos grupės: sukurkite mokinių savivaldos grupes, kurios sprendžia įvairias problemas, susijusias su mokykla (pvz., renginius, akcijas, projektus).
- Atsakomybės už rezultatus skatinimas: paskirkite užduotis, kurių rezultatai bus matomi (pvz., pristatymai, projektai), ir aiškiai apibrėžkite, kaip jų pasiekimai bus vertinami.
- Refleksija po veiklų: po grupinių projektų ar įvykių skatinkite mokinius diskutuoti apie tai, kas pavyko, kas ne, ir kodėl.
- Mentorystė: skatinkite vyresnius mokinius tapti mentoriumi jaunesniems.
- Laiko planavimas: mokykite mokinius planuoti savo laiką, numatyti užduotis, nustatyti prioritetus ir laikytis terminų.
- Darbų pasidalinimas: įtraukite mokinius į sprendimų priėmimą ir užduočių pasidalinimą klasėje.
- Teigiamų pavyzdžių analizė: analizuokite sėkmingų asmenybių ar istorinių figūrų atvejus, kurie parodė didelę atsakomybę.
- Atsakomybė už aplinką: įtraukite mokinius į aplinkosaugos projektus, tokius kaip mokyklos sodo kūrimas arba aplinkos tvarkymas.
Bendradarbiavimas su šeima ir bendruomene
Socialiniai pedagogai dirba kartu su tėvais, mokytojais ir bendruomenės nariais, siekdami sukurti palaikančią aplinką vaikams. Keletas praktinių užsiėmimų vaikams ir jų tėveliams, vaikams ir mokytojams, kurie Jus suburs, suartins.
Praktiniai užsiėmimai vaikams ir tėvams
- Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kurti paveikslus ar koliažus, vaizduojančius savo šeimą, pomėgius ir mėgstamiausias akimirkas.
- Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu rašyti pasakojimus apie tai, kaip jie įsivaizduoja savo svajonių dieną.
- Dirbtuvėse mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu kurti unikalų žaislą iš perdirbtų medžiagų (popieriaus, kartono, plastiko).
- Suaugusieji ir vaikai gali pasakyti arba suvaidinti mėgstamas pasakas ar istorijas.
- Suaugusieji ir vaikai gali sukurti ir atlikti dainą, kuri reikštų jų šeimos vertybes ar tradicijas.
- Suaugusieji gali paruošti klausimus, į kuriuos vaikai atsakys, pavyzdžiui, „Kokia tavo mėgstamiausia spalva?“ arba „Koks tavo didžiausias svajonių?“.
- Suaugusieji ir vaikai gali žaisti įvairius žaidimus, kurie skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą.
Šie užsiėmimai padeda stiprinti ryšius tarp vaikų, tėvų ir mokytojų, skatina bendradarbiavimą ir kūrybiškumą.
Socialinio pedagogo vaidmuo kaimo bendruomenėje
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas - tai savo bendruomenės narių pagalbininkas, patarėjas, gynėjas ir atrama, vaikų ir suaugusiųjų visuomenei naudingos veiklos organizatorius. Jis savo elgesiu, gyvenimo būdu, santykiu su žmonėmis, savo profesija, aukštomis dorovės nuostatomis įgyja gyventojų pagarbą.
Jo veiklos tikslas - padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių - ekonominių krizių sunkumus. Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams socialiai adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, įveikiant stresus, išvengti konfliktų, geriau suprasti pačius save, pasitikėti savimi, būti atsakingais, mokėti savarankiškai nugalėti sunkumus.
Kaimo bendruomenės socialiniai pedagogai padeda pagyvenusiems žmonėms įveikti vienatvę, bendravimo stygių, amžiaus negalias, susidoroti su artimųjų nedėmesingumu, nugalėti bejėgiškumą, socialinio nereikalingumo jausmą. Socialinis pedagogas padeda ir jaunoms šeimoms. Harmonizuoja tarpusavio santykius, tvarkant buitį, įgyjant vaikų auginimo ir auklėjimo žinių, atsikratant žalingų įpročių, įsidarbinant, palankiomis jaunai šeimai sąlygomis, tarpininkauja sprendžiant gyvenamojo būsto problemas.
Kaimo bendruomenės pedagogas daugiavaikėms šeimoms padeda įveikti materialinius sunkumus, organizuoti laisvalaikį, skiria vaikam galimybę nuvykti į vasaros stovyklas, sprendžiant vaikų auklėjimo problemas, saugant šeimos narių sveikatą, organizuojant tėvams antraeilį darbą. Taip pat ji padeda neįgaliesiems nugalėti socialinės atskirties jausmą, vienatvę, atitrūkimą nuo gyvenimo, išspręsti medicinos ir buitinio aptarnavimo problemas, gauti lengvatai ir socialinę paramą, palaikant ryšį su valstybinėmis socialinės apsaugos institucijomis, sukuriant darbo vietas neįgaliesiems, surandant specialius paramos fondus. Socialinis pedagogas suteikią pagalbą ir bėgliams ir imigrantams.
Darbas su šeimomis: metodai ir prioritetai
M. Gurjanova atskleidžia platų spektrą darbo metodų, kuriais savo darbe naudojasi socialinis pedagogas, dirbdamas su šeima. Šeimos socialinio pedagogo globa, kaip taisyklė, apima visas vieno kaimo arba gatvės (jei tai didelis kaimas), arba vieno namo ( jei tai darbininkų gyvenvietė) šeimas. Padidintą dėmesį socialinis pedagogas skiria daugiavaikėms, mažas pajams turinčioms, nepiltoms šeimoms bei šeimoms, kurioms reikia pedagoginės korekcijos.
Jis reguliariai šias šeimas lanko. Sudaroma kartoteka, į kurią įtraukiami duomenys apie šeimos sudėtį, jos poreikius, interesus. Gebėti įvertinti ugdytinių poreikius. Sudaryti pagalbos planą. Taikyti ugdymo metodus. Gebėti organizuoti ugdytinių veiklą. Analizuoti ir vertinti socialinio pedagogo poveikio ugdytiniui veiksmingumą. Gebėti įvertinti ugdytinių vietą socialinėje grupėje ir t.t.
Tam, kad socialinis pedagogas galėtų sėkmingai vykdyti savo socialinę pedagoginę veiklą, turėtų turėti ir tam tikrų asmeninių savybių, kurios susiformuoja studijų metais ir praktinėje veikloje. V. Kučinsko ir R. Kučinskienės (2000) nuomone, socialiniam pedagogui jo profesinėje veikloje kyla daug įvairių problemų: didelė psichinė itampa, nenormuotas darbo krūvis, valdžios struktūrų abejingumas ir kt.
Asmeninės savybės ir profesiniai iššūkiai
Jei nori profesionaliai spręsti vaikų socialines problemas, turi būti kompetentinga, stipri asmenybė, kuriai būdingos tokios savybės, kaip atsakingumas, optimizmas, kantrumas, komunikabilumas, ryžtingumas, empatiškumas ir kt. Pagal I. Jonutytės (2007) atliktą tyrimą, galima teigti, jog pagrindinės asmenybės savybės, kuriomis turėtų pasižymėti socialinis pedagogas yra: gerumas, kantrumas, taktiškumas, ryžtingumas, rūpestingumas, energingumas, sąžiningumas, nuoširdumas, atsakingumas, kūrybingumas, empatiškumas, optimizmas, meilė, jautrumas vaikams, pasitikėjimas savimi ir kitais, pareigingumas.
Nors visos šios savybės labai svarbios, ypatingai būtų galima išskirti empatiškumą, jautrumą vaikams, kūrybiškumą, energingumą. Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką.
Studijų kryptis ir profesinės galimybės
Socialinės pedagogikos ir ugdymo karjerai studijos yra skirtos parengti pedagogikos bakalaurus, socialinius pedagogus, turinčius socialinės pedagoginės pagalbos ir karjeros paslaugų teikimo kompetenciją. Studijų programos absolventai įgis teorinių ir praktinių žinių, reikalingų socialinės pedagoginės pagalbos vaikui ir jo šeimai teikimui. Taip pat įgis kompetenciją teikti mokiniams ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugą, todėl turės didesnes integracijos darbo rinkoje bei asmeninės karjeros vystymo galimybes.
Paskutinio kurso šios programos studentai, sudarę išankstinę įsidarbinimo sutartį su savivaldybe ar mokykla, turi galimybę kas mėnesį gauti 814 eurų (11 BSI) dydžio stipendiją. Nuolatinės - 3,5 m., ištęstinės - 4 m. Studijos vyksta darbo dienomis. Dažniausiai paskaitos prasideda nuo 9.00 val. Per dieną vyksta ne daugiau keturių užsiėmimų. Ištęstinės studijos vykdomos sesijomis. Sesija trunka tris savaites.
Šias studijas rekomenduoju visiems, kas ugdymo įstaigose dirba su vaikais. Studijos kokybiškos, dėstytojai suteikė daug teorinių žinių, o atlikta praktinė dalis leido jaustis, jog esi pasirengęs dirbti socialiniu pedagogu. Tai - profesija, kurioje galima ir, sakyčiau, net reikia būti kūrybiška asmenybe. Po daugelio metų darbo patirties verslo sektoriuje, rinkodaros komunikacijos srityje, norėjau iš esmės pakeisti darbo sritį. Šios studijos buvo puikus tarpdiscipliniškumo, koncentruotos teorijos ir realios praktikos derinys. Pasirinktos studijos pranoko visus išankstinius lūkesčius. Programa sudaryta profesionaliai - studijuojami dalykai yra praktiškai įgyvendinami ir labai praverčia kiekvieno pedagogo darbe. Iš kiekvienos paskaitos pasiėmiau žinių, naujovių, kurias taikau jau šiandien.
Pareigybės turinys ir gebėjimai
Socialinis pedagogas - tai vaiko gerovės advokatas, pasirengęs dirbti institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas ir gebantis vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir reabilitacijos programas, galintis ir įgalinantis asmenį padėti sau ir kitiems spręsti socioedukacines problemas. Socialinis pedagogas gebės atstovauti vaiko teisėms ir interesams, organizuoti ir teikti socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklos bendruomenei, vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikui kylančiais sunkumais, dirbti su vaikais, priklausomais nuo kvaišalų, patiriančiais smurtą, vykdyti mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, elgesio ir kitų problemų sprendimo prevencines programas, teikti ir organizuoti būtinas socialines paslaugas įvairioms bendruomenių grupėms.
Įgiję socialinio pedagogo kvalifikacinį laipsnį galėsite sėkmingai atlikti mokymosi organizatoriaus, kūrybiško ugdytojo, galimybių kūrėjo, talkininko, patarėjo, partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, ugdymo proceso organizavimo ir koregavimo koordinatoriaus vaidmenis. Mėgsti analizuoti ir kritiškai vertinti aplinką, gebi išklausyti ir suprasti jaunosios kartos problemas, turi organizacinių gebėjimų, svajoji padėti žmonėms geriau orientuotis socialinėje aplinkoje ir asmeniniame gyvenime? Studijuok socialinę pedagogiką!
Terminų apžvalga: sąvokos ir jų santykiai
| Sąvoka | Apibrėžtis | Pritaikymas |
|---|---|---|
| Socialinė pedagogika | Visuomenės ugdymo metodų tyrimas ir aktualizavimas | Ugdymo procesų socializacijos planavimas ir paramos teikimas |
| Socialinis ugdymas | Teorija, aiškinanti ugdymą kaip socialinę sritį | Prognozavimas, funkcijų ir sąveikų analizė |
| Socialinis pedagogas | Vaiko gerovės advokatas ir socializacijos pagalbininkas | Prevencija, intervencija, konsultavimas, koordinavimas |
| Atsakomybė | Gebėjimas prisiimti pasekmes už savo veiksmus | Projektai, klasės tvarkymas, savivalda, refleksija |
| Prevencija | Socialinių problemų mažinimas ir jų išvengimas | Patyčių, smurto, izoliacijos prevencinės priemonės |
Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką.
Atsakomybė pradinėse klasėse: kodėl tai svarbu?
Progimnazijoje vaikai pradeda formuoti savo identitetą ir moralinį suvokimą. Atsakomybės ugdymas padeda suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmių, o tai skatina savanorystę ir savimonę. Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, dalytis ir rūpintis kitais. Egoizmo sumažinimas ir atsakomybės už savo elgesį prisiėmimas padeda jiems suformuoti teigiamas socialines sąsajas.
Prisiimdami atsakomybę už savo pasirinkimus, vaikai mokosi analizuoti savo veiksmus ir vertinti, kas yra teisinga ar neteisinga, tai leidžia ugdyti kritinį mąstymą. Socialinė pedagogika siekia ugdyti tokias vertybes kaip sąžiningumas, pagarba, empatija. Atsakomybės jausmas padeda vaikams įsisavinti minėtas savybes ir pritaikyti jas savo kasdieniame gyvenime.
Priėmimo ir studijų organizavimo akcentai
Baigsiantiems mokyklą nuo 2024 metų pagal mokslo ir studijų įstatymą į universitetus konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi prilygti pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui ( 2025 m. abiturientams ne mažiau 50 balų, 2024 m.
Studijos vyksta darbo dienomis. Dažniausiai paskaitos prasideda nuo 9.00 val. Per dieną vyksta ne daugiau keturių užsiėmimų. Ištęstinės studijos vykdomos sesijomis. Sesija trunka tris savaites.
Socialinė pedagogika padeda integruoti socialinius ir kultūrinius aspektus į mokymo procesą. Socialiniai pedagogai dirba kartu su tėvais, mokytojais ir bendruomenės nariais, siekdami sukurti palaikančią aplinką vaikams.
tags: #socialines #pedagogikos #samprata #savokos #ir #terminai