Gyvename visuomenėje, kurioje kiekvienas turime savo teises ir pareigas. Valstybės socialinė politika siekia patenkinti pirminius žmogaus poreikius, ypač jei asmuo pats to negali padaryti. Socialinė parama yra svarbi pagalbos priemonė nepasiturintiems gyventojams. Lietuvoje socialinės pašalpos skyrimo tvarka nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti, kad parama būtų teikiama efektyviai ir tikslingai.
Teisinis socialinės paramos reguliavimas
- LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vienišiems asmenims įstatymas reglamentuoja piniginės socialinės paramos teikimą.
- LR valstybinių šalpos išmokų įstatymas nustato valstybinių pašalpų tvarką.
- LR išmokų vaikams įstatymas reglamentuoja vaikams skirtų išmokų skyrimą ir mokėjimą.
- LR invalidų socialinės integracijos įstatymas apibrėžia paramą neįgaliesiems.
- LR įstatymas „Dėl paramos mirties atveju“ numato priemones mirusio asmens artimiesiems.
- LR transporto lengvatų įstatymas reglamentuoja transporto lengvatas tam tikroms gyventojų grupėms.
- LR valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas ir Vyriausybės nutarimai apibrėžia socialinės paramos sistemos pagrindus.
Kaip veikia šie įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, apibrėžta kasmetiniuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Socialiniuose pranešimuose“ bei nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planuose.
Socialinės paramos principai ir tikslai
Socialinė parama nėra skirta garantuoti ilgalaikį ekonominį ir socialinį saugumą - ji padeda žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Ji sukurta papildyti socialinio draudimo sistemą, nukreipiant dėmesį į skurdo prevenciją visuomenėje. Socialinės paramos skyrimo kriterijus - nepakankamos šeimos arba vienišo asmens pajamos bei turto neturėjimas.
Vienas iš socialinės paramos principų yra teisė asmeniui pasirinkti paramos būdą atsižvelgiant į savo galimybes. Socialinė parama gali būti valstybinė ir nevalstybinė - pastaroji yra savanoriška ir priklauso nuo organizatorių iniciatyvos, o valstybės uždavinys yra sudaryti palankias sąlygas nevalstybinei paramai veikti.
Valstybinė socialinė parama grindžiama LR Konstitucijos nuostata, kad tėvai privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus, o vaikai turi globoti senatvėje tėvus. Kartu laikomasi socialinio solidarumo principo - valstybė prisiima atsakomybę už tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių negali savimi pasirūpinti.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės paramos formos
Piniginė socialinė parama
Piniginė socialinė parama daugiausia teikiama pašalpomis arba kompensuojant tam tikras išlaidas, pavyzdžiui, būsto šildymo, transporto. Jos skyrimas vertinamas pagal pajamas ir turimą turtą. Teisę gauti paramą turi šeimos ir vieni gyvenantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie savarankiškai gali užtikrinti pakankamas gyvenimo sąlygas.
Vertinant piniginę socialinę paramą, sumuojamos visų šeimos narių turto vertės, tokios kaip gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, žemės sklypai. Šie duomenys gaunami iš VĮ Registrų centro.
Socialinės pašalpos dydį ir teikimo sąlygas reglamentuoja LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas.
Kompenzacijos už būsto šildymą ir vandenį
Šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo - tiek centralizuoto, tiek individualaus kuro (malkos, anglys, dujos ir kt.). Nepasiturintiems kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. pajamų.
Kompenzacijos už geriamąjį ir karštą vandenį taikomos, jeigu šios išlaidos viršija nustatytą procentinę pajamų dalį - atitinkamai 2 proc. ir 5 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės paslaugos
Socialinės paslaugos suteikiamos nepiniginėmis formomis arba globos pinigais, siekiant padėti asmeniui atsistatyti ir integruotis į visuomenę. Jų tikslas - užtikrinti žmogaus orumą ir sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, kai pats žmogus to padaryti negali.
Socialinės paramos teikimas ir reikalavimai
Socialinė parama teikiama, jei asmuo atitinka tam tikrus kriterijus, tokius kaip pajamos, turtas bei užimtumo statusas. Socialinės paramos reikalaujama, kad asmuo pirmiausia išnaudotų visas savo galimybes, pavyzdžiui, gautų priklausančias išmokas, darbingi šeimos nariai aktyviai ieškotų darbo, būtų įforminta tėvystė ir sustiprinta šeimos išlaikymo kontrolė.
Pasibaigus socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiui, asmuo turi per 2 mėnesius pateikti naują paraišką ir atnaujintus dokumentus, kad parama būtų pratęsta.
Socialinės pašalpos mokėjimo tvarka įsidarbinus
Asmuo, gavęs socialinę pašalpą, įsidarbinęs gali 12 mėnesių tęsti pašalpos gavimą dalimis: pirmais 3 mėnesiais - 100 proc., 4-6 mėnesiais - 80 proc., likusius 6 mėnesius - 50 proc. ankstesnės pašalpos dydžio.
Svarbu, kad žmogus iki įsidarbinimo būtų bent 6 mėnesius registruotas Užimtumo tarnyboje ir gautų ne mažesnį nei minimalų darbo užmokestį. Socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent vieną mėnesį iš trijų prieš įsidarbinimą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinė parama onkologiniams pacientams
Onkologinė liga kelia daug iššūkių, įskaitant finansinį krūvį dėl gydymo, reabilitacijos ir papildomų priemonių įsigijimo. Savivaldybės gali skirti tikslinę paramą: vienkartines ar periodines išmokas bei kompensacijas konkrečioms reikmėms.
Tokia parama priklauso nuo savivaldybės, pavyzdžiui:
- Akmenės rajono savivaldybė skiria pašalpas gydymo išlaidoms.
- Alytaus miesto savivaldybė teikia vienkartines pašalpas onkologiniams ligoniams, kuriems taikytas ar taikomas gydymas.
- Alytaus rajono savivaldybė kompensuoja išlaidas sunkios ligos, operacijos ar traumos atvejais.
- Anykščių rajono savivaldybė parama suteikiama sergantiems sunkiomis ligomis arba aktyviai gydomiems onkologiniams pacientams.
Daugiau informacijos apie išmokų dydžius ir sąlygas galima gauti kreipiantis į savivaldybių administracijas.
Socialinės pašalpos mažinimas ir neskyrimo aplinkybės
Siekiant mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės pašalpos, taikomi pašalpų mažinimo laikotarpiai ir dydžiai:
| Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpis | Pašalpos mažinimas (%) |
|---|---|
| 12-24 mėn. | 20 % |
| 24-36 mėn. | 30 % |
| 36-48 mėn. | 40 % |
| 48-60 mėn. | 50 % |
| Virš 60 mėn.* | Pašalpa neskiriama 24 mėn. |
*Išskyrus socialinę pašalpą vaikams.
Taip pat socialinė pašalpa neskiriama, jeigu asmuo metu, už kurį skiriama parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje be pateisinamos priežasties, išskyrus atvejį, kai įsidarbino.
Piniginių lėšų ir turto vertės normatyvai
Nustatyti aiškūs turto ir piniginių lėšų vertės normatyvai, siekiant išvengti paramos piktnaudžiavimo. Socialinė pašalpa skiriama tik tais atvejais, kai šeimos ar asmens pajamos neviršija valstybės remiamų pajamų lygio, o turto vertė neviršija normatyvų, priklausančių nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus.
Pavyzdžiui, jei asmens pajamos iki 20 proc. viršija valstybės remiamų pajamų dydį, pašalpos skyrimas gali būti apribotas ar nutrauktas.
Naujausios socialinės paramos naujovės
Nuo birželio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, kuri patikslino bendrai gyvenančių asmenų sąvoką. Visgi visi darbingi nedirbantys ar dirbantys asmenys, atsižvelgiant į jų darbo valandų skaičių, yra įtraukiami į visuomenei naudingą veiklą. Tai padeda efektyviau integruoti asmenis į darbo rinką ir mažinti socialinės pašalpos gavėjų skaičių.
tags: #socialines #pasalpos #skyrimo #istatymas