Asmenybės psichologija siekia suprasti žmogaus individualumą, nagrinėdama elgesio motyvus, vidinius konfliktus ir asmenybės raidą. Šiame straipsnyje pateikiama socialinės krypties asmenybės raidos teorijų apžvalga, apimanti tiek klasikines, tiek šiuolaikines perspektyvas. Aptarsime įvairius požiūrius - nuo biheviorizmo ir socialinio mokymosi iki psichodinaminės, humanistinės ir egzistencinės krypties, atkreipdami dėmesį į kiekvienos teorijos stipriąsias ir silpnąsias puses.
Raidos samprata ir jos sritys
Raida apima biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, vykstančius per visą žmogaus gyvenimą. Raidos sritis apima įvairius aspektus, tokius kaip biologiniai raidos procesai, aplinkos įtaka, raidos proceso sąveika, laiko faktorius ir istorinė bei kultūrinė perspektyva. Žmogaus raidos tyrimai siekia suprasti šiuos procesus ir veiksnius, lemiančius asmenybės formavimąsi.
Psichodinaminės krypties teorijos
Psichodinaminė kryptis nagrinėja asmenybės raidą ilgesnį laiko tarpą - nuo gimimo iki tapsmo brandžia asmenybe. Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia, kad asmenybės jausmus, mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai, vidinių jėgų sąveika, sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. Z. Froidas buvo pirmasis šios pakraipos asmenybės teorijos autorius. Jis manė, kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir pataloginei asmenybės raidai.
Žmogaus psichikoje Froidas išskyrė lygius: sąmonę, priešsąmonę ir pasąmonę. Pasąmonė yra pati reikšmingiausia dalis, primenanti neribotos apimties saugyklą, į kurią patenka visa, kada nors gauta informacija, į kurią išstumiami visi nemalonūs prisiminimai, kuriuos žmogus mano užmiršęs. Būtent pasąmonėje reikia ieškoti įvairių sapnų, apsirikimų, užmiršimų, nesąmoningų poelgių priežasčių.
Froidas taip pat išskyrė tris asmenybės struktūros dalis: Id, Ego ir Superego. Id - seniausias, didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis, kuris yra pasąmonės energijos šaltinis, teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui, orui, giminės pratęsimui, agresijai.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Be Z. Froido, psichodinaminei krypčiai priskiriami ir kiti autoriai, tokie kaip K. Jungas, A. Adleris, K. Horni ir E. Eriksonas. Karlas Jungas išplėtė pasąmonės sampratą, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės idėją, kurią sudaro universalūs archetipai, tokie kaip Motina, Herojus ir Šešėlis. Jungas taip pat išskyrė intravertų ir ekstravertų asmenybės tipus.
Alfredas Adleris pabrėžė socialinių veiksnių ir sąmonės vaidmenį asmenybės formavimuisi. Jis teigė, kad žmonės yra motyvuoti siekti pranašumo ir įveikti nepilnavertiškumo jausmus. Adleris daug dėmesio skyrė šeimos įtakai ir gyvenimo stiliui: gyvenimo stilius - tai unikalus bruožų, elgesio būdų ir įpročių derinys, nulemiantis žmogaus gyvenimo unikalumą. Kūrybiškasis Aš atlieka panašias funkcijas, bet svarbu yra tai, kad Aš pabrėžia valios laisvę.
K. Horni kritikavo Froido teoriją dėl jos seksistinio požiūrio į moteris. Ji teigė, kad moterų menkavertiškumo jausmas kyla ne iš "penio pavydo", bet iš socialinės ir kultūrinės priklausomybės nuo vyrų.
Erikas Eriksonas išplėtojo psichosocialinę raidos teoriją, kuri apima visą žmogaus gyvenimą. Jis išskyrė aštuonias raidos stadijas, kurių kiekvienoje žmogus susiduria su savita psichosocialine krize. Sėkmingas krizės įveikimas lemia asmenybės augimą, o nesėkmingas - psichologines problemas.
Eriksono stadijos
- Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (0-1 metai)
- Autonomija arba abejonė (1-3 metai)
- Iniciatyva arba kaltė (3-6 metai)
- Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6-12 metų)
- Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė)
- Intymumas arba vienatvė (jaunystė)
- Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius)
- Vientisumas arba nusivylimas (senatvė)
Išmokimo ir socialinio mokymosi teorijos
Išmokimo teorijos teigia, kad asmenybė formuojasi per patirtį ir mokymąsi. Biheviorizmas pabrėžia išmokimą klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo būdu. Bihevioristai teigė, jog elgesys yra psichinių procesų išraiška, ryšys tarp stimulo ir reakcijos (S-R) buvo įvardintas paprasčiausiu elgesio vienetu. Džonas Vatsonas ragino atkreipti dėmesį į elgesį, reiškinį, kurį stebėtojai gali matyti, apskaičiuoti bei matuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinio mokymosi teorija, plėtojama Alberto Banduros, teigia, kad žmonės mokosi stebėdami kitus ir modeliuodami jų elgesį. Bandura savo poziciją grindė teiginiu, kad nors lemiamą įtaką vienokiam ar kitokiam elgesiui daro asmens išmokymas, bet norint paaiškinti sudėtingų socialinio elgesio modelių vystymąsi, reikalingi ir kitokie faktoriai - atmintis, informacijos išsaugojimo atmintyje procesai, savireguliacijos procesai. Bandura yra geriausiai žinomas dėl „lėlės Bobo“ eksperimento, kuriuo parodyta, kad vaikų elgesys gali būti formuojamas stebėjimo būdu.
Julianas Roteris sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Tikslą lemia: suvokimas, lūkesčiai ir vertybės.
Kognityvinės teorijos ir socialinis kontekstas
Kognityvinė teorija akcentuoja pažinimo procesų, tokių kaip mąstymas, suvokimas ir atmintis, vaidmenį asmenybės raidoje. Jean Piaget sukūrė kognityvinės raidos stadijų teoriją, kuri apibūdina, kaip vaikų mąstymas keičiasi augant. Pagal Piaget, vaikai pereina per keturias pagrindines stadijas: sensomotorinę (0-2 metai), priešoperacinę (2-7 metai), konkrečių operacijų (7-11 metų) ir formaliųjų operacijų (nuo 11 metų).
Levas Vygotskis pabrėžė socialinio ir kultūrinio konteksto svarbą kognityvinėje raidoje. Jis teigė, kad vaikai mokosi per socialinę sąveiką su labiau patyrusiais asmenimis, kurie padeda jiems peržengti savo dabartines galimybes.
Bruožų krypties (dispozicinės) teorijos
Bruožų teorijos teigia, kad asmenybę galima apibūdinti pagal tam tikrus stabilius bruožus, tokius kaip ekstravertiškumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, sutarumas ir sąmoningumas. Vienas populiariausių modelių yra Didysis Penketas (Big Five).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis.
Didysis Penketas (Big Five)
- Ekstravertiškumas: ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, aktyvūs ir kalbūs.
- Neurotiškumas: susijęs su neigiamų emocijų patyrimu - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt.
- Atvirumas patirčiai: smalsumas, kūrybiškumas, vaizduotė.
- Sutarumas: altruizmas, užjauta ir pageidavimas padėti kitiems.
- Sąmoningumas: organizuotumas, atsakingumas ir kruopštumas.
Šie bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir dažnai laikomi dalimi dispozicinio asmenybės modelio. Tačiau socialinės krypties tyrimai taip pat rodo, kad aplinka turi reikšmės - pvz., studija, vykdyta Mičigano universitete ir publikuota žurnale „Asmenybė ir socialinė psichologija“, padėjo nustatyti, kad vaikų asmenybės bruožai gali būti labiau nulemti aplinkos nei genų.
Humanistinė ir egzistencinė kryptys
Humanistinė teorija, atstovaujama Carl Rogers ir Abraham Maslow, pabrėžia žmogaus potencialą augti, tobulėti ir siekti savirealizacijos. Carl Rogers teigė, kad žmogaus elgesį lemia jo savęs suvokimas (Aš). Jis išskyrė idealųjį Aš (kuo žmogus norėtų būti) ir realųjį Aš (kuo žmogus jaučiasi esąs). Kuo didesnis atotrūkis tarp šių dviejų Aš, tuo didesnė psichologinė įtampa. Rogers pabrėžė besąlygiško priėmimo ir empatijos svarbą asmenybės augimui.
Geras gyvenimas - tai ne galutinis punktas, o kryptis, kuria žmogus juda pagal savo prigimtį. Penki brandžios asmenybės bruožai pagal Carl Ransom Rogersą: atvirumas išgyvenimams - tokie žmonės suvokia savo išgyvenimus nejausdami grėsmės.
Abraham Maslow sukūrė poreikių hierarchijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka. Žemiausiame lygyje yra fiziologiniai poreikiai, o aukščiausiame - savirealizacijos poreikis. Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus: pilnesnis realybės suvokimas.
Egzistencinė psichologija pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gyvenimo prasmės paieškas. Ši kryptis teigia, kad asmenybė formuojasi per žmogaus pasirinkimus ir reakcijas į gyvenimo iššūkius. Kai kurie žmonės nėra nei depresyvūs, nei apimti manijos, tačiau vis tiek nėra ir sveikos psichikos. Juos kamuoja asmenybės ar temperamento sutrikimai. Pasitaiko, jog žmogaus protą apgula klausimai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis šioje žemėje.
Socialinė tapatybė ir grupių dinamika
Žmonių elgesys grupėse - stulbinantis ir dažnai gluminantis reiškinys. Tajfelis ir kolegos parodė, kaip lengva suformuoti grupės-„mes“ ir „jie“ jausmą eksperimento sąlygomis. Tajfelis tvirtino, kad žmonės savo tapatybę susikuria iš narystės grupėse. Socialinės tapatybės teorija teigia, kad mūsų tapatybės susiformuoja per grupes, kurioms priklausome.
Užtenka užmesti akį į M. Šerifo Plėšikų uolos eksperimentą, kad įsitikintume, kaip lengva išprovokuoti karą tarp grupių. Dalyviai reagavo į tai, ko, jų nuomone, norėjo eksperimentatoriai (psichologai tai vadina „paklusimo savybe“). Nepaisant kritikos, Tajfelio ir jo kolegų išvados atlaikė laiko išbandymą.
Taikomoji reikšmė ir kritika
Apžvelgus socialinės krypties asmenybės teorijas galima teigti, kad jos turi privalumų ir trūkumų, tačiau kiekvieną teoriją, iš dalies, galima pritaikyti savęs ir kitų pažinimui. Pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti teorijų integracija, t.y. įvairių požiūrių apie asmenybę žinojimas ir sugebėjimas derinti žinias. Daug autorių akcentuoja asmenybės brandą kaip asmenybės siekį ir jos raidos rezultatą. Kiekvienam yra svarbu tapti brandesniu ir siekti vis pilnesnės brandos.
Asmenybės raidos tyrimai naudoja įvairius metodus, tokius kaip stebėjimas, interviu, testai ir anketos, siekiant suprasti, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus asmenybė. Šie tyrimai padeda patvirtinti arba paneigti teorijas ir sukurti naujus asmenybės raidos modelius.
Konkretūs autoriniai įnašai
- Gordon W. Allport: brendimas - tai visą gyvenimą trunkantis procesas; psichologiškai brandi asmenybė apibūdinama bruožais, o nebrandžių žmonių elgesys kyla dėl neįsisąmonintų motyvų.
- Carl Rogers: terapija orientuota į klientą; idealus ir realus Aš; atvirumo išgyvenimams idėja.
- Abraham Maslow: poreikių hierarchija ir savirealizacija; tyrinėjo brandžiausius visuomenės narius.
- Alfred Adler: visybiškumas, tikslingumas, visuomeniškumas; menkavertiškumo kompensacija ir gyvenimo stiliaus samprata.
- Albert Bandura: socialinio mokymosi teorija; savitarpio determinizmas; „lėlės Bobo“ eksperimento įtaka.
Aplinkos įtaka asmenybės formavimuisi
Vaiko aplinka, motinystė ir tėvystė turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Motinystė ir tėvystė yra pereinamieji, kriziniai laikotarpiai, kuriuose tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais. Studija, vykdyta Mičigano universitete ir publikuota žurnale „Asmenybė ir socialinė psichologija“, padėjo nustatyti, kad vaikų asmenybės bruožai gali būti labiau nulemti aplinkos nei genų.
| Teorija / autorius | Pagrindinė idėja | Socialinis akcentas |
|---|---|---|
| Biheviorizmas (D. Vatsonas) | Elgesys kaip tyrimo objektas; S-R modelis | Aplinka ir sąlygojimas |
| Socialinis mokymasis (A. Bandura) | Stebėjimas, modeliavimas, savireguliacija | Socialinė imitacija ir atmintis |
| Psichodinaminė (Froidas, Adleris, Jungas) | Pasąmonė, ankstyva vaikystė, socialinis kontekstas | Šeima, kultūra, kolektyvinė pasąmonė |
| Humanistinė (Rogers, Maslow) | Savęs realizacija, atvirumas, empatinis santykis | Terapeutinis santykis, auklėjimas |
| Bruožų teorijos (Big Five) | Stabilūs asmenybės bruožai | Genetiniai ir aplinkos veiksniai |
Įvairios teorijos papildo viena kitą: biheviorizmas primena apie aplinkos galią, psichodinaminė teorija atkreipia dėmesį į vidinius konfliktus ir pasąmonę, o humanizmas - į asmens gebėjimą keistis ir siekti savirealizacijos.
Praktinės implikacijos
- Psichoterapija: pagal konkrečią teoriją parenkami terapijos metodai (pvz., klientui orientuota terapija, psichoanalizė, elgesio terapija).
- Švietimas ir auklėjimas: supratimas apie vaikystės įtaką ir gyvenimo stiliaus formavimą padeda planuoti auklėjimo strategijas.
- Socialinis darbas: socialinio konteksto analizė reikalinga planuojant socialines intervencijas ir paramą.
Apibendrinant, socialinės krypties asmenybės teorijos pabrėžia, kad asmenybė - tai ne vien genetinė duotybė, bet ir socialinių sąveikų, mokymosi, kultūros bei šeimos rezultatas. Pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti teorijų integracija ir įvairių požiūrių žinojimas bei taikymas praktikoje.
tags: #socialines #krypties #asmenybes #teorijos