Socialinė kompetencija - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Tai gebėjimas elgtis adekvačiai ir adaptyviai, prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos. Kitaip tariant, socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus.
Socialiniai įgūdžiai, kurie yra socialinės kompetencijos dalis, padeda kurti gerus tarpasmeninius santykius. Šiuos įgūdžius lemia socialinio bendravimo patirtis ir tam tikros aplinkos ypatybės, jie įgyjami socializacijos metu. Socialinius įgūdžius skirstome į esminius, stiprinančius žmonių sveikatą ir gerovę, bei situacinius, reikalingus specifinėse gyvenimo situacijose.
Socialinės kompetencijos sudedamosios dalys
- Socialinis žinojimas - sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas;
- Socialinė elgsena - teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus bei etiškas valdymas;
- Emocijų valdymas - emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis.
Taip pat socialinius įgūdžius galima skirstyti į intrapersonalinius (susijusius su santykiu su savimi) ir interpersonalinius (susijusius su santykiu su kitais). Intrapersonaliniai įgūdžiai apima gebėjimą suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, atpažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, motyvuoti save, kontroliuoti impulsus ir pan. Tai svarbu savireguliacijai ir psichologiniam funkcionalumui.
Socialinės kompetencijos svarba gyvenime
Socialinė kompetencija leidžia efektyviai sugyventi su kitais žmonėmis ir įvairiomis socialinėmis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu, siekti bendrų bendruomenės tikslų bei dalyvauti pilietiniame ir kultūriniame gyvenime. Ji taip pat susijusi su sveikos gyvensenos pasirinkimu bei aplinkos tausojimu.
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis ir aktyviai dalyvauti šeimos, bendruomenės bei darbo vietos gyvenime. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas yra daug svarbesnis sėkmei nei tik kognityvinis intelektas, tad jo ugdymas yra itin svarbus vaikams ir suaugusiems.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kaip teigia Lekavičienė ir Antinienė (2012), emocinis intelektas - gebėjimas pažinti ir valdyti savo bei kitų emocijas, empatija - skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, gerina individualius sprendimus ir asmens psichologinį funkcionavimą. Aukšto intelekto žmogus gali būti nelaimingas, jei trūksta socialinių ir emocinių įgūdžių, o žmogus su vidutiniu intelektu gali būti sėkmingas ir visuomenės lyderiu.
Socialinės kompetencijos gebėjimai
Atitinkamas socialinės kompetencijos rinkinys apima:
- Emocijų atpažinimą ir įvardijimą;
- Nusiraminimo būdų taikymą;
- Tinkamų strategijų naudojimą neigiamoms emocijoms valdyti;
- Impulsų valdymą, ypač pyktį ir stiprias emocijas;
- Savęs apibūdinimą, savo savybių pažinimą;
- Socialinių sąvokų, tokias kaip šeima, mokykla, bendruomenė, suvokimą;
- Motyvaciją siekti ir įgyvendinti tikslus, susidoroti su iššūkiais;
- Kitų emocijų ir jų įtakos įvairiose situacijose supratimą;
- Panašių ir skirtingų požiūrių analizę;
- Dėmesingą ir pagarbią kitų nuomonės išklausymą;
- Nesusikalbėjimo, nuomonių skirtumų atskyrimą nuo patyčių;
- Kultūrinio įvairumo ir stereotipų įtakos supratimą;
- Gebėjimą užmegzti ir palaikyti darnius santykius su įvairiais žmonėmis;
- Darbą grupėje ir komandoje, derybų įgūdžius;
- Konfliktų supratimą ir konstruktyvų sprendimą;
- Sugebėjimą atpažinti ir atsispirti neigiamam bendraamžių spaudimui ir manipuliavimui;
- Socialinių normų supratimą ir jų laikymąsi;
- Planuoti laiką, užduotis, analizuoti iššūkius ir spręsti problemas;
- Rinktis saugius ir sveikus elgesio modelius;
- Atpažinti bendruomenės poreikius ir bendradarbiauti siekiant jų tenkinimo;
- Rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, higiena, saugumu.
Socialinių kompetencijų ugdymas
Socializacijos procesas prasideda dar kūdikystėje ir vyksta per visą gyvenimą. Svarbiausias ugdantis veiksnys yra suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui bendrauti su bendraamžiais, moko tinkamų komunikacijos būdų, rodo asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai ir bendros veiklos, pavyzdžiui, žaidimai ir humoras, labai padeda socialinių įgūdžių formavime, streso ir nerimo valdyme.
Pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama socialinio emocinio ugdymo programoms, kurios pagerina vaikų psichikos sveikatą ir ugdo emocinį intelektą. Šios programos organizuojamos ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems - mokytojams, tėvams, socialiniams darbuotojams.
Mokykla, kaip socialinio ugdymo erdvė, turi itin svarbų vaidmenį socialinių gebėjimų lavinime, nes gebėjimai užmegzti ir palaikyti draugystę, įsitraukti į grupę, mokėti inicijuoti ir palaikyti pokalbį, drąsiai spręsti konfliktus yra būtini sėkmingam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tyrimų rezultatai apie socialinių gebėjimų lavinimą
Tyrimai rodo, kad socialinių gebėjimų lavinimas, pavyzdžiui, per socialinių įgūdžių treniruočių programas, turi teigiamą poveikį paauglių socialinės kompetencijos raidai. Po tokio ugdomojo eksperimento paauglių gebėjimas suprasti savo emocijas, išklausyti kitus ir spręsti problemas žymiai pagerėjo. Tyrimo metu kontrolinėje grupėje, kurios nariai socialinių įgūdžių treniruočių nebuvo gavę, sumažėjo aukšto savęs vertinimo turinčių moksleivių skaičius, o eksperimentinėje grupėje - padidėjo.
Tyrimo duomenys patvirtina hipotezę, kad pedagoginė įtaka, pasireiškianti socialinių įgūdžių ugdymu, gali žymiai pagerinti paauglių socialinę kompetenciją.
Socialinių darbuotojų profesinė kompetencija ir jos svarba
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai nustato, kad socialinius darbuotojus gali dirbti tik atitinkamos kvalifikacijos asmenys, o jų profesinės kompetencijos tobulinimas yra nuolatinis procesas, susietas tiek su asmeninėmis darbuotojo žiniomis, tiek su paslaugų įstaigos kokybe.
Socialiniai darbuotojai privalo tobulinti savo kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus, iš kurių 60 proc. turi būti pagal specializuotas programas arba per superviziją. Kompetencijos vertinimas ir įsivertinimas skatina objektyvų profesinių poreikių apibrėžimą ir veiksmingą žinių bei įgūdžių tobulinimą.
Socialinių darbuotojų kompetencijos ugdymas skatina geresnį klientų aptarnavimą, efektyvesnį konfliktų valdymą, geresnę emocinę paramą, todėl yra būtinas socialinių paslaugų kokybės užtikrinimui.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinių kompetencijų trūkumo pasekmės gyvenime
Trūkstant socialinių kompetencijų, žmogus gali patirti sunkumų tiek asmeniniuose, tiek profesiniuose santykiuose. Sumažėja gebėjimas kurti ir palaikyti darnius santykius, jis prastai sprendžia konfliktus, gali patirti socialinę atskirtį, menką savivertę ir prasčiau susidoroti su stresu bei kitomis emocijomis.
Pasireiškia probleminis elgesys, mažėjantis socialinis aktyvumas, uždarumas, sunkumai integruotis į bendruomenę. Tai gali lemti neigiamas pasekmes darbo rinkoje, mokymosi procese, fizinei ir psichinei sveikatai.
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad socialinės kompetencijos trūkumas paauglystėje lemia didesnį jautrumą patyčioms, negebėjimą elgtis konstruktyviai konfliktinėse situacijose, o tai savo ruožtu veikia savivertę ir tolesnę socialinę adaptaciją.
Socialinių gebėjimų lavinimo rekomendacijos
- Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams užtikrinti galimybes bendrauti ir lavinti emocinį intelektą žaidimų ir meninės veiklos (pvz., šokio) pagalba;
- Įtraukti socialinio emocinio ugdymo programas į mokyklų ugdymo procesą;
- Apmokyti mokytojus ir socialinius darbuotojus emociniams bei socialiniams įgūdžiams ugdyti;
- Skatinti bendruomenės paramą vaikų ir paauglių socialiniam vystymuisi;
- Nagrinėti socialinių įgūdžių įtaką individualiai psichosocialinei adaptacijai;
- Įgyvendinti prevencines programas, kurios mažintų patyčių ir socialinės atskirties riziką;
- Rengti nuoseklias ir į sistemą įtrauktas profesinės kompetencijos tobulinimo programas socialiniams darbuotojams;
- Palaikyti socialinių įgūdžių ugdymą per supervizijas ir tęstinius mokymus;
- Skatinti šeimos įsitraukimą į vaiko socialinių kompetencijų ugdymą;
- Formuoti pozityvų požiūrį į emocijų pažinimą, valdymą ir socialinį elgesį visuomenėje.
tags: #socialines #kompetencijos #trukumo #pasekmes #gyvenime