Socialinės paramos įveikos skalė paaiškinimas

Socialinės paramos įveikos skalė apima tiek socialinės instrumentinės paramos, tiek socialinės emocinės paramos ieškojimą; ši samprata leidžia įvertinti, kaip asmuo kreipiasi į kitus spręsdamas problemas, kaupdamas resursus ir siekdamas emocinio palaikymo.

Beviltis ir jo ryšys su streso įveika

Beviltis - tikėjimas, kad įvyks nepageidautini įvykiai arba nepageidautinas rezultatas, o pageidautini įvykiai neįvyks ar rezultatas nebus pasiektas (Z. Lakdawalla, B. L. Hankin, R. Mermelstein, 2007).

A.T. Beck (2006) teorijoje teigiama, kad beviltis yra depresijos priežastis.

A.T. Beck (2006) bevilties teorijoje beviltis aktyvuojamas stresinėse situacijose, todėl svarbu įvertinti, kaip paaugliai elgiasi ir įveikia stresines situacijas.

L.Y. Abramson ir B. Alloy sukūrė bevilties depresijos teoriją, kurioje teigia, kad asmenys, turintys kognityvinį pažeidžiamumą, susidūrę su neigiamais gyvenimo įvykiais yra linkę reaguoti beviltimi, o šis bevilties jausmas paskatina bevilties depresijos atsiradimą (Adams, Abela, Hankin, 2007).

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Remiantis literatūroje pateikiamomis šių konstrukcijų sąsajomis, beviltis nagrinėjama depresijos kontekste.

Neadaptyvios kognityvinės schemos ir jų sąsajos

Neadaptyvios kognityvinės schemos - disfunkciniai įsitikinimai, kurie yra integruoti į santykinai pastovias kognityvines struktūras ar schemas.

J.E. Young teigia, kad ankstyvosios neadaptyvios schemos (ANS) išsivysto vaikystėje kūdikiui sąveikaujant su reikšmingais asmenimis.

Susiformavusios ANS selektyviai atrenka jas patvirtinančius patyrimus ir taip išsiplečia; vėliau jos tampa neadaptyviomis ir sukelia nerimą ir/arba depresiją.

A.T. Beck aiškina, kad neadaptyvios schemos, kurios apima neadaptyvias nuostatas apie praradimus, neprisitaikymą, nesėkmes, menkavertiškumą sudaro kognityvinį pažeidžiamumą.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Ne stresinėmis gyvenimo aplinkybėmis asmenys, turintys neadaptyvias schemas, nėra labiau depresyvi nei tie, kurie tokias schemas neturi; ne stresiniu gyvenimo periodu neadaptyvios schemos nedaro reikšmingos įtakos kognityviniams procesams.

Neadaptyvių schemų sąrašas

• Emocinio palaikymo trūkumas - tikėjimas, kad asmuo nesulauks kitų emocinio palaikymo.
• Atstūmimas/nestabilumas - reikšmingų kitų, su kuriais asmuo yra susijęs, suvokimas kaip nepatikimų ir nestabilių.
• Nepasitikėjimas kitais/smurtavimas - laukimas, kad kiti skaudins, nuskriaus, pažemins, išduos, meluos, manipuliuos ar demonstruos pranašumą.
• Socialinė izoliacija - jausmas, kad asmuo yra izoliuotas ir nepritampantis aplinkoje.
• Menkavertiškumas - tikėjimas, kad asmuo yra blogas, su trūkumais, nepageidaujamas ir nevertas pagarbos.
• Nesėkmingumas - tikėjimas, kad asmuo yra nesėkmingas ar neišvengiamai patirs nesėkmę.
• Priklausomybė/nekompetencija - tikėjimas, kad asmuo nesugebės atlikti kasdienių pareigų be kitų pagalbos.
• Nerimas dėl nelaimės ar ligos - perdėtas baiminimasis dėl neišvengiamos nelaimės.
• Priklausomybė nuo kitų - perdėta emocinė priklausomybė nuo reikšmingų kitų.
• Pavergimas - perdėtas pasidavimas kitų kontrolei.
• Savęs aukojimas - perdėtas siekis tenkinti kitų poreikius kasdienėse situacijose.
• Emocinis slopinimas - perdėtas spontaniškų veiksmų ir jausmų slopinimas.
• Nepasiekiami standartai/savikritika - tikėjimas, kad asmuo privalo pasiekti sau iškeltus aukštus elgesio ir veiklos standartus.
• Taisyklių nepaisymas - tikėjimas, kad asmuo nėra apribotas socialinės sąveikos taisyklėmis.
• Nepakankama savikontrolė - atsisakymas tinkamai kontroliuoti save ir savo impulsyvumą.
• Vengimas - dėmesys įvairiais būdais nukreipiamas nuo problemos.

Stresas, įveikos strategijos ir jų sąsajos su beviltimi

Stresas dažnai aktyvuoja beviltį: L.R. Bevilties teorija leidžia paaiškinti, kodėl daugeliui žmonių depresija pirmą kartą pasireiškia paauglystėje - šiuo laikotarpiu padaugėja stresinių, neigiamų gyvenimo įvykių ir tuomet tokie depresijos etiologiniai faktoriai, kaip kognityvinis pažeidžiamumas ir beviltis tampa aktyvūs.

Depresyki paaugliai yra linkę bevilties požiūriu matyti savo ateitį (Moilanen, 1995).

Beviltis apibrėžiama kaip lūkestis, tikėjimas, kad pageidautini įvykiai neįvyks, o nepageidautini įvykiai įvyks ir kad nieko negalima pakeisti; toks beviltis yra bevilties depresijos simptomų atsiradimo priežastis.

Tyrimai rodo, kad beviltis pasireiškia stresinėse situacijose, todėl svarbu išsiaiškinti, kaip paaugliai įveikia stresines situacijas šioje rizikos grupėje.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Paaugliai, kuriems beviltis nebūdinga, taiko efektyvias įveikos strategijas (Benedeto, Lindner, Hare, Kent, 2007).

Streso įveikos strategijų tipai ir ryšiai

Tyrimuose nustatytos streso įveikos strategijos bei neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajos tiek vaikinų, tiek merginų imtyse.

Tyrimo rezultatai parodė merginų imtyje bevilties ir neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajas, tuo tarpu vaikų imtyje šių sąsajų nenustatyta.

Bevilties ir streso įveikos strategijų sąsajų nerasta nei merginų, nei vaikinų tarpe tam tikruose tyrimuose.

Socialinė parama ir jos vertinimas

Socialinė parama apima socialinės instrumentinės paramos ir socialinės emocinės paramos ieškojimą.

Socialinė parama yra susijusi su streso įveika: suvokta socialinė parama gali remti vidinę darną ir skatinti adaptacines streso įveikos strategijas.

Socialinės paramos įveikos skalės taikymas

Socialinės paramos įveikos skalės taikomos siekiant įvertinti, kiek asmuo ieško instrumentinės ar emocinės pagalbos spręsdamas problemas.

Darbe naudojamos kelios tyrimo metodikos: vidinės darnos, streso ir socialinės paramos ypatumų vertinimas, o taip pat streso įveikos strategijų analizė.

Vertinimo sritis	Aprašymas
Vidinė darna	Asmens emocinis stabilumas, savimonė ir sugebėjimas subalansuoti vidinius konfliktus.
Suvokta socialinė parama	Asmens pojūtis, kad jis gali gauti instrumentinę ar emocinę pagalbą iš kitų.
Stresas	Subjektyvus ar objektyvus gyvenimo įvykių sukeltas krūvis ir jo poveikis.
Streso įveikos strategijos	Veiksmų ir kognityvinių reakcijų rinkinys, kurį asmuo taiko siekdamas sumažinti streso poveikį.

Globos namuose augantys paaugliai: socialinės paramos ir įveikos kontekstas

Globos namuose augantys paaugliai dažnai susiduria su psichologiniais sunkumais: nerimas dėl ateities, neadaptyvios kognityvinės schemos bei streso įveikos strategijų problemos.

Per 2008 metus Lietuvoje tėvystės globos neteko 2691 vaikas; iš viso vaikų globos įstaigose 2008 m. gyveno virš 5000 tėvystės globos netekusių vaikų.

Dažniausia vaiko patekimo į globos įstaigas priežastis - tėvų nesirūpinimas vaikais, smurtas prieš vaikus, netinkamas auklėjimas.

Tyrimuose dalyvavo 52 globos namuose augantys paaugliai; tyrimas atliktas taikant tris metodus: A.T. Beck’s hoplessness scale, E.J. Young maladaptive cognitive schemas questionnaire ir Grakausko & Valicko streso įveikos strategijų skalę.

Tyrimo rezultatai parodė koreliacijas tarp streso įveikos strategijų ir neadaptyvių kognityvinių schemų tiek vaikų, tiek merginų imtyse.

Praktinė reikšmė

Kadangi šie vaikai ir paaugliai ypatingai dažnai susiduria su psichologiniais sunkumais, svarbu identifikuoti beviltį ir neadaptyvias schemas bei palaikyti efektyvią socialinę paramą ir mokyti adaptacinių įveikos strategijų.

Metodologiniai aspektai ir vertinimo priemonės

Tyrime naudotos šios metodikos: A.T. Beck bevilties skalė (Hopelessness Scale), E.J. Young neadaptyvių kognityvinių schemų klausimynas ir Grakausko, G. Valicko streso įveikos strategijų skalė.

Tyrimo metu analizuoti vidinės darnos, suvoktos socialinės paramos, streso ir jo įveikos strategijų vidurkiai, skirtumai pagal amžių, lytį ir kitus demografinius rodiklius.

Rezultatų interpretacija

Tyrimų duomenys leidžia pastebėti, kad bevilties ir neadaptyvių schemų sąsajos gali skirtis pagal lytį; merginų imtyje nustatytos koreliacijos tarp bevilties ir neadaptyvių schemų, o vaikų imtyje tokios sąsajos ne visada aptinkamos.

Taip pat tyrimai rodo, kad suvokta socialinė parama ir vidinė darna glaudžiai sąveikauja su streso įveikos strategijomis: žemesnė suvokta parama ir prastesnė vidinė darna gali skatinti neadaptyvias įveikos formas.

Praktinės rekomendacijos taikant socialinės paramos įveikos skalę

1. Vertinant paauglius, ypatingą dėmesį skirkite suvoktai socialinei paramai ir neadaptyvioms kognityvinėms schemoms - jos gali būti tarpininkės tarp patiriamų streso veiksnių ir depresinių simptomų.
2. Naudokite standartizuotas priemones (pvz., Beck Hopelessness Scale, Young’s Schema Questionnaire, streso įveikos skalės) ir analizę pagal lytį bei gyvenimo kontekstą (globos namai, šeima).
3. Stiprinti socialinę paramą per emocinę ir instrumentinę paramą: mokyti ieškoti pagalbos, stiprinti tarpusavio ryšius ir kurti saugią aplinką.
4. Mokyti adaptacines streso įveikos strategijas, kurios mažina bevilties riziką, pvz., problemų sprendimo, reguliacijos ir socialinių ryšių stiprinimo įgūdžius.

Matavimų ir poveikio vertinimo svarba

Vertinant poveikį, socialinės paramos įveikos skalė gali būti integruota į platesnes poveikio vertinimo metodikas: TOC, LogFrame, Impact Canvas, KIP rodiklius.

SVV subjektams (socialinio verslo subjektams) rekomenduojama nurodyti poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpių kontekste.

Santrauka apie praktinius veiksmus

• Įvertinkite bevilties ir neadaptyvių schemų lygį taikant standartizuotas skalės.
• Įvertinkite suvoktą socialinę paramą ir streso įveikos strategijas.
• Planuokite intervencijas, kurios stiprina socialinę paramą ir mokina adaptacinių įveikos būdų.
• Stebėkite poveikį per aiškius rodiklius ir laiko periodus.

Taikant Socialinės paramos įveikos skalę galima sistemingai identifikuoti pažeidžiamus paauglius, ypač globos namuose augančius, ir planuoti kryptingas psichosocialines intervencijas, kurios mažintų bevilties ir depresijos riziką bei skatintų adaptacines įveikos strategijas.

tags: #socialines #aramos #iveikos #skale