Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą aktualių socialinių temų, kurios formuoja mūsų visuomenės veidą. Šios temos tik patvirtina, kad socialinė sritis yra nuolat besikeičianti ir reikalaujanti nuolatinio domėjimosi bei įsitraukimo.
Socialinė priežiūra ir paslaugos
Socialinė priežiūra - tai specifinė parama, reikalinga asmens sveikatai ir socialinei gerovei palaikyti ir gerinti, dažniausiai dėl asmens ligos, amžiaus ar negalios. Asmens sveikatą sudaro įvairių fizinių ir ne tik veiksnių derinys, o asmens socialinė gerovė taip pat yra esminė šios sąvokos dalis. Asmens sveikatai ir socialinei gerovei palaikyti ir gerinti kartais gali prireikti tam tikros rūšies paramos, dažniausiai dėl asmens ligos, amžiaus ar negalios.
Lietuvoje socialinė priežiūra dažniausiai užtikrinama teikiant tam tikras socialines paslaugas. Socialinių paslaugų rūšis, jų teikimo principus bei tvarką reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas. Šis įstatymas apibrėžia socialinės globos, socialinės reabilitacijos ir kitas paslaugas, nustato, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis jas gali gauti. Socialinės priežiūros paslaugų teikimo tikslas - užtikrinti, kad asmenų, kurie dėl savo amžiaus, ligos ar funkcinių sutrikimų negali užtikrinti gyvenimo kokybės savo jėgomis, gyvenimo kokybė nesuprastėtų. Socialinės globos paslaugų teikimo tikslas - užtikrinti, kad gyvenimo kokybė nesuprastųsi asmenims, kurie dėl savo amžiaus, ligos ar funkcinių sutrikimų negali šios kokybės užtikrinti savo jėgomis.
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialines paslaugas gali gauti Lietuvos piliečiai bei užsieniečiai (įskaitant asmenis be pilietybės), kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), rūšį, į asmens (šeimos) pajamas, turtą, įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes. Kartais geriausias pasirinkimas teikti asmeniui socialines paslaugas yra atlikti tai ilgalaikės socialinės globos ir socialinės reabilitacijos įstaigose. Šios įstaigos užtikrina asmeniui būstą, individualią socialinę globą ir socialinę reabilitaciją.
Vietos pavyzdžiai: globos namų veikla ir kasdienybė
Elektrėnų savarankiško gyvenimo namų padalinyje gyvena 27 gyventojai. Jų amžius svyruoja nuo 23 iki 88 metų, todėl organizuojant šiuose namuose užimtumą susiduriame su įvairiais pageidavimais ir pasiūlymais. Gražų, saulėtą spalio rytą globos namų bendruomenė nusprendė padaryti rudeninę talką - sutvarkyti globos namų aplinką. Darbuotojai ir gyventojai grėbė vėjo supūstus medžių lapus, šlavė takelius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Spalio 27 d. popietę globos namų darbuotojai važiavo tvarkyti mirusių globos namų gyventojų kapų. Vėlinės - visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Tai viena svarbiausių rudens minėtinų dienų. Artėjant visų šventųjų dienai gyventojai su darbuotojais darė puokšteles papuošti mirusių globos namų gyventojų kapus. Elektrėnų socialinės globos namų gyventojai, jeigu jų nepasiima laidoti artimieji, laidojami Elektrėnų miesto kapinėse.
Kiekvieną savaitę psichologė Rasa Trakimavičiūtė veda ne tik individualias konsultacijas įstaigos klientams, bet taip pat organizuoja ir filmų peržiūras. Į filmų popietes klientai stengiasi atvykti visada. Filmai įtraukia, jų temos būna įvairios. Po ilgo laiko vėl susibūrėme kartu, bendravome, vaišinomės virėjos iškeptu naminiu tortu.
Spalio 1-ąją kiekvienais metais pažymime pagyvenusių žmonių dieną. Elektrėnų socialinės globos namų gyventojai buvo pakviesti pabūti kartu, paminėti šią šventę. Rugsėjo pabaigoje Elektrėnų socialinės globos namų Pakalniškių vaikų dienos centrą pasiekė 14 naujų žaidimų. Vaikai buvo labai patenkinti, jog gavo tiek naujų žaislų, o jų užimtumas bus dar įdomesnis. 2021 m. spalio 20 dieną ESGN Pakalniškių vaikų dienos centro vaikai lankėsi Pakalniškių jaunimo erdvėje, kurioje vyko edukacija „Slaptas Čiurlionio Raštas”.
Socialinė atskirtis ir nelygybė
Bendrai pastebima tendencija, kad Vidurio ir Rytų Europos šalyse tyrimai ir diskusijos apie socialinę nelygybę iki šiol buvo nepopuliarūs. Anot mokslininkų, tarp jaunosios kartos sociologų labiau paplitę tyrimai apie karjeros galimybes, nei apie socialines struktūras. Prie to prisideda ir postmodernistinių teorijų populiarumas pokomunistinėse šalyse. Šių teorijų pagrindinis leitmotyvas - kad visuomenės susiskirstymas į klases yra industrinių, o ne po-industrinių visuomenių bruožas. Taigi, daugelis šių laikų socialinių tyrimų vadovaujasi nuostata, kad pati klasių idėja analizuojant šiuolaikinę visuomenę yra nebereikšminga.
Norkus ir Morkevičius nuolat pabrėžia, kad nepriklausomybės metų sociologiniai tyrimai atspindi naują epochą socialiniuose moksluose, nes 1990 m., nusikračius marksizmo leninizmo rėmų, atsivėrė galimybės tirti visuomenę tokią, kokia ji yra, t.y., pateikti objektyvų ir neideologizuotą visuomenės paveikslą. Šiuo atveju skirtis tarp politiškų („šališkų“) ir nepolitiškų („objektyvių“) teorijų socialiniuose moksluose brėžiama patogia istorine forma - Sovietų Sąjungoje buvo ideologija, o nepriklausomoje Lietuvoje - kad ir kuklios, bet objektyvios žinios.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Po nepriklausomybės atgavimo sekusi staigi privatizacija ir neoliberali šoko doktrina sukūrė milžinišką atskirtį. Šie procesai buvo teisinami kaip „natūralūs“ ir „neišvengiami“, galiausiai atvesiantys mus į išsvajotą vakarietišką gerovę. Socialistinę ideologiją pakeitusi nepriklausomos Lietuvos neoliberali linija panaikino prievolę įrodinėti visuomenės materialinę lygybę, bet lygybės idėją įprasmino kitais bruožais. Lygybė nuo šiol reiškė galimybę praturtėti, išnaudoti atsiveriančią laisvą rinką, realizuoti savo talentus ir turtus.
Nelygybės matavimas ir diskursas
Socialiniuose moksluose ekonominiai ir socialiniai 10-ojo dešimtmečio pokyčiai praktiškai liko neanalizuoti. Mokslininkų dėmesys buvo sutelktas į „viduriniąją klasę“, „demokratizaciją“ ir „pilietiškumą“. Šie terminai tapo atskaitos taškais nusakyti perėjimą iš socializmo į kapitalizmą, lygintis su Vakarų valstybėmis, vertinti valstybės progresą ir gerovę. Bet ši objektyvumo ir nešališkumo idėja yra ne tiek ideologinio išsilaisvinimo pasekmė, kiek neoliberalizmo dogmos atkartojimas - kad laisva rinka veikia nešališkai ir turi būti atskirta nuo politikos, t.y., visuomenės įsikišimo.
Kaip sovietmečiu, taip ir dabar socialiniai tyrimai apsiriboja socialinės nelygybės matavimu, sudėtingų „objektyvių“ schemų taikymu tiriant skirtingas visuomenines grupes, vien tik tam, kad parodytų, jog nelygybė egzistuoja. Vien nelygybės suvokimas nekelia į kovą, neverčia priešintis - tam reikia suprasti politinę išnaudojimo prigimtį. Šio klausimo vengimas socialiniuose moksluose nepaverčia jų „objektyviais“ ar „išsilaisvinusiais“ nuo ideologinių nuostatų.
Socialinės rizikos šeimos ir vaikų dienos centrų vaidmuo
Temos aktualumas: socialinės rizikos šeimos - tai aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, kuris reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Pastaraisiais metais tokios šeimos dažniausiai gyvena valstybės mokamų pašalpų sąlygomis, uždirba nelegaliais būdais (kontrabanda, neoficialūs darbai) arba nedirba apskritai, aiškindami tai tuo, kad mokamas atlyginimas yra mažas.
2011 m. 18 m. ir vyresnio asmens skurdo rizikos lygį pagrinde sudarė bedarbiai (53,1%), neaktyvūs (29,1%), senatvės pensininkai (14,8%), dirbantieji (10,1%). Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Šie sudaro 4 proc. šalies. Šis rodiklis nekinta jau 4 metus, tad tai tik dar kartą patvirtina šios problemos aktualumą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti steigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaikų poreikių tenkinimo galimybės - šis veiklos aspektas itin aktualus, stengiantis socialinės rizikos šeimoms vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą. Tokius centrus 2011 m. lankė 8 013 vaikų, priskirtinių socialinės rizikos grupei. Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiais.
| Metai | Vaikų, lankę dienos centrus | Pokytis lyginant su 2011 m. |
|---|---|---|
| 2010 | --- | +18,1% (palūkanos) |
| 2011 | 8 013 | - |
| 2012 | 6 873 | -14,2% |
Analizuojant socialinės rizikos šeimų ypatumus, svarbu išsiaiškinti tokios šeimos atsiradimo priežastis bei galimus jų mažinimo būdus. Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Tokiose šeimose vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Tai susiformuoja vaiko elgesio, emocines, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemas.
Analitiniai ir empirinių tyrimų rezultatai rodo, kad vaikams, patiriantiems kelis rizikos veiksnius, didėja tikimybė susidurti su mokymosi sunkumais, elgesio problemomis ir prastesnėmis psichinės sveikatos apimtimis. Todėl dienos centrų darbuotojų ir savanorių patirtis yra itin vertinga siekiant įvertinti, kaip efektyviai tenkinami vaikų poreikiai šiose institucijose ir su kokiais sunkumais susiduriama kasdienėje praktikoje.
Vaikų socializacija, rizikos elgesys ir prevencija
S. Stoltz, M. Londen ir kt. (2013) daug dėmesio skyrė tyrimams apie vaiko agresyvaus elgesio ir jo lyties sąsajas bei agresyvaus elgesio poveikį vaiko socializacijos sėkmei. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad agresyvus elgesys dažniausiai pasitaiko berniukų tarpe, ir šis agresyvus elgesys labiau nei mergaitėms neigiamai sąlygoja jų socializaciją. A. Crowley, S. Jeon (2013) tyrė vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų atitikimą licencijose numatytiems reikalavimams bei kitiems teisės aktams, orientuojantis į vaikų fizinę sveikatą bei saugumą.
V. Gudžinskienė ir A. Railienė (2012) nagrinėjo vaikų dienos centrų darbuotojų socialinius įgūdžius bei karjeros kompetencijas. B. Littlechild (2008) aktualizavo vaikams orientuoto socialinio darbo vertinimo poreikį. Autoriaus nuomone, būtina tirti ir analizuoti socialinės pagalbos vaikui rezultatus, o pati socialinio darbo rizika turi būti mažinama įvairiais būdais. B. Kairienė (2006) tyrinėjo agresyvaus tėvų elgesio su savo vaikais koregavimo galimybes, akcentuodama pedagoginį indėlį šiose situacijose.
Socialiniai tinklai ir jų poveikis
Socialiniai tinklai - tai virtuali erdvė, kur žmonės gali bendrauti tarpusavyje. Taip pat įvairios įmonės bei organizacijos gali bendrauti su savo klientais ir susidomėjusiais vartotojais. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į galimas neigiamas pasekmes. Paaugliai atvirai kalba apie socialinių tinklų poveikį jų gyvenimui.
Pavyzdžiui, Romas Sadauskas-Kvietkevičius pastebi, kad iliustravimas mašinų sugeneruotu vaizdeliu jau dabar tampa tokiu pat prasto skonio požymiu, kaip pusfabrikačio iš prekybos centro šildymas mikrobangų krosnelėje.
Kitos aktualios socialinės temos
- Vaikų susidomėjimas grožio priemonėmis
- Tėvų ir vaikų santykiai
- Šventinis laikotarpis ir dėmesys sau
- Santykiai ir artumo baimė
Be jau aptartų temų, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus socialinius klausimus, kurie reikalauja mūsų dėmesio. Mokslinės literatūros apžvalgos rodo, kad tema yra populiari ir nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių tarpe. Leidiniuose aptariamos šeimos sociologijos temos, tėvų ir vaikų santykiai, šeimos politika, emigracija, privatumas skaitmeninėje erdvėje, dirbtinio intelekto įsiterpimas į komunikaciją ir kiti iššūkiai.
Praktiniai pavyzdžiai iš bendruomenių veiklos
VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ neįgaliųjų globos namų gyventojai ir dienos centro lankytojai, parko takeliu žygiavo į Jurbarko krašto muziejų. Globos centras pastaraisiais metais birželio 1 d. tarptautinės vaikų dienos proga organizuodavo šventę globėjų šeimoms, pasikviečiant juos visus kartu praleisti kartu laiką, organizuodavo pramogas, šiltus pokalbius. Eržvilko senelių globos namų gyventojai ir darbuotojai susiruošė į iškylą gamtoje. O svarbiausia dalis, tai žvejyba.
Pabandyti ištraukti savo žuvį galėjo kiekvienas. Globos namų bendruomenė švenčia Antanines - šienpjovių šventę: juos ąžuolo vainikais papuošėme, eiles skyrėme, linkėjome sveikatos ir ilgų gyvenimo metų. Kvepėjo arbata ir pyragais, skanus Antano sesės keptas kugelis, gera nuotaika ir nuoširdus pabendravimas sutirpdė laiką.
Tyrimų poreikis ir tolesnės kryptys
Mokslininkai ir praktikai pabrėžia, kad socialinių pokyčių, nelygybės ir rizikos šeimų problematikos tyrimai yra būtini, kad būtų galima kurti efektyvias prevencines priemones. Mokslinėje literatūroje aptariami vaikų dienos centrų veiklos vertinimo, socialinio darbuotojo kompetencijų tobulinimo, agresijos prevencijos ir šeimos paramos klausimai. Tyrimai turi apimti tiek teorinę medžiagą, tiek empirinius duomenis, kuriuos renkant reikalingos įvairios metodologijos: anketinės apklausos, interviu, statistinis duomenų analizavimas (pvz., naudojant Excel ar SPSS).
Kyla būtinybė gilinti žinias apie tai, kaip patys vaikų dienos centro darbuotojai bei savanoriai vertina socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių patenkinimo lygį, kokie yra paslaugų poreikiai bei potencialas, su kokiais sunkumais susiduriama dirbant su šių šeimų vaikais ir kaip tai lemia vaikų poreikių tenkinimo lygį.