Savižudybių prevencija yra kompleksinė visuomenės sveikatos sritis, apimanti įvairias intervencijas, programų diegimą ir mokymus, skirtus mažinti savižudybių skaičių bei gerinti pagalbą riziką patiriantiems asmenims.
Tarptautinis ir nacionalinis kontekstas
2013 m. buvo patvirtintas pirmasis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) psichikos sveikatos veiksmų planas 2013-2020 m.
Neatskiriama jo dalis - savižudybių prevencija, kuria siekiama iki 2020 m.
Savižudybių skaičius vienas iš svarbiausių rodiklių, rodančių visuomenės psichikos sveikatos būklę.
Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje vis dar išlieka didžiausias savižudybių skaičius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kasmet šalyje nusižudo daugiau kaip 500 gyventojų.
Situacija Lietuvoje ir tendencijos
Remiantis Lietuvos higienos instituto duomenimis, per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo 20 proc., o mažiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo jis buvo 2017 m. (748 savižudybės) (1 pav.).
Tačiau tai turėtų būti tik savižudybių skaičiaus mažėjimo tendencijų mūsų šalyje pradžia - Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta per ateinančius trejus metus savižudybių skaičių sumažinti 36 proc., o iki 2025 m.
Psichologai kol kas dar negali tiksliai atsakyti į klausimą, kas pastaraisiais metais lėmė savižudybių skaičiaus mažėjimą mūsų šalyje, nes sistemingų tyrimų šia tema nėra.
Visuomenės nuostatų ir prevencinių veiklų reikšmė
Kas tikrai yra pasikeitę per tą laiką, tai visuomenės nuostatos savižudybių problemos atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Doc. P. Skruibis neatmeta ir labai smarkiai per pastaruosius 5 metus pagausėjusių savižudybių prevencijos veiklų, naujai Lietuvoje diegiamų mokslu grįstų pagalbos metodų įtakos.
Prieš 10 metų tradiciškai buvo kalbama tik apie emocinės, psichologinės paramos telefonus.
Aišku, gerai, kad jie yra, bet jie apima tik vieną problemos sprendimo dalį.
Dabar jau yra atsiradę ir išplitę psichikos sveikatos specialistų ir kitų žmonių, susijusių su suicidinės rizikos asmenimis, mokymai, savivaldybių lygmeniu veikia savižudybių prevencijos programos.
Vartininkų („gatekeepers“) mokymai ir vietos iniciatyvos
Kita svarbi prevencijos priemonė ir pastarųjų metų naujovė savižudybių prevencijos srityje yra tiek vadinamųjų „vartininkų“, tiek specialistų mokymai.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
„Vartininkais“ (angl. gatekeepers) laikomi tie žmonės, kurie turi didžiausią tikimybę savo darbe susidurti su asmeniu, galvojančiu apie savižudybę, mėginusiu nusižudyti arba patyrusiu artimojo savižudybę.
Yra žmonių, kurie sunerimsta dėl savo psichinės būsenos ir kreipiasi pagalbos tiesiai į psichikos sveikatos specialistus, bet daug daugiau yra tų žmonių, kurie niekur nebesikreipia, specifinės pagalbos neieško, o tik kam nors užsimena apie savižudybę, ir tai dažniausiai būna šeimos gydytojas, mokytojas, socialinis darbuotojas, policijos pareigūnas ir pan.
Pavyzdžiui, Kupiškio rajono savivaldybėje specialistai aiškiai susitarė, kas ką daro, jei žmogus užsimena apie savižudybę, kur jį nukreipia, kaip bendradarbiauja su psichikos sveikatos centru, kitais specialistais.
Tai svarbi iniciatyva, kuri leidžia panaudoti jau turimus resursus ir efektyviai įgyvendinti algoritmus, numatančius bendradarbiavimo tarp specialistų eigą ir taisykles.
Ambulatorinės ir specializuotos paslaugos
Mūsų valstybinėje psichikos sveikatos priežiūros sistemoje egzistuoja dvi grandys: pirminė (poliklinikos ir ten esantys psichikos sveikatos centrai) ir stacionarios psichiatrijos ligoninės.
Iš kitų šalių pavyzdžių mes žinome, kad sėkmingai gali veikti kitos paslaugos, kurios yra ne pirminės grandies, o sudėtingesnės ir teikiamos specializuotuose ambulatoriniuose centruose.
Visi įpratę dirbti tuo būdu, kuriuo dirbo anksčiau.
Be to, poliklinikose ar ligoninėse gydytojai ar psichologai tikrai nenuobodžiauja - sukasi, kaip tiktai gali, nes krūviai didžiuliai.
Mokslu grįsti metodai: CAMS ir specifinės terapijos
Kartais žmonės nusižudo ir tuomet, kai būna kreipęsi į psichikos sveikatos specialistus, pavyzdžiui, kai gydosi nuo depresijos.
Vilniaus universiteto suicidologai, bendradarbiaudami su partneriais iš užsienio šalių, Lietuvoje pradėjo taikyti savižudybės rizikos įvertinimo ir valdymo metodą (CAMS).
Šis metodas yra mokslo įrodymais grįstas efektyvus pagalbos būdas asmenims, galvojantiems apie savižudybę.
Naudojant CAMS metodą psichiatrams ir psichologams siūlomas papildomas įrankis savižudybės rizikai įvertinti, teikiamos pagalbos efektyvumui padidinti ir savižudybės grėsmei sumažinti.
Anot doc. P. Skruibio, CAMS metodas labai tinkamas, kai žmogus yra ūmioje krizinėje situacijoje, jam tuo momentu labai sunku, kyla minčių nusižudyti.
Savižudybių proceso supratimas ir rizikos veiksniai
Savižudybė yra kompleksinis reiškinys.
Savižudybės procesas prasideda mintimis apie savižudybę, savižudiški ketinimai atsiranda, kai mąstoma apie nusižudymo būdus; toliau gali būti apmąstomas ir kuriamas savižudybės planas.
Savižudybės grėsmė apima ne tik bandymus nusižudyti, bet ir savižalą ir suicidines mintis.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, kiekvienai savižudybei gali tekti daugiau kaip 20 savižalos ar bandymų žudytis atvejų.
Savižudybės rizikos veiksniai - tai įvairūs individualūs, santykių, bendruomeniniai ir socialiniai veiksniai, kurie padidina tikimybę turėti suicidinių minčių, ketinimų arba bandymų nusižudyti.
Mėginimas nusižudyti yra laikomas vienu svarbiausiu savižudybės rizikos veiksnių.
Manoma, kad apie 15 proc. asmenų pakartotinai mėgina nusižudyti per pirmus metus nuo ankstesnio savižudybės bandymo.
Su savižudybės rizika siejamos praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais, žalingas alkoholio vartojimas ir kt.
Atvejų analizės ir išvados Vilniaus mieste
2018 m. Vilniaus universiteto Suicidologinių tyrimų centro mokslininkai, siekdami nustatyti tikslingiausius savižudybių prevencijos židinius, jau trečius metus iš eilės Vilniaus mieste atlieka savižudybių atvejų analizes.
Šiuo tyrimu nustatyta, kad žmonės prieš nusižudant dažniausiai vis dėlto kreipiasi pagalbos.
Dažniausios tyrimo dalyvių įvardytos jų artimųjų savižudybių priežastys - psichikos sveikatos (63 proc.), santykių (50 proc.) ir fizinės / somatinės sveikatos (44 proc) problemos (2 pav.).
2018 m. analizės duomenimis, 69 proc. vilniečių prieš savižudybę lankėsi pas gydytojus (dažniausiai pas šeimos).
38 proc. jų buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai.
Fizinės sveikatos sutrikimų turėjo 75 proc. nusižudžiusių žmonių.
Tyrime teigiama, kad sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje lankėsi, pacientai gavo tinkamą medicininę pagalbą, bet psichologiškai jiems nepalengvėjo, todėl labai svarbu, kad ir bendrosios praktikos gydytojai išmanytų psichologinius aspektus su pacientu aptardami diagnozę ir gyvenimą po jos nustatymo.
Didžioji dauguma (61 proc.) tyrimo dalyvių minėjo, kad jų nepasiekė jokia informacija apie psichologinę pagalbą, skirtą nusižudžiusiųjų artimiesiems, nors ji teikiama asociacijoje „Artimiems“.
Niekaip nepavyksta įdiegti sistemos, kad nusižudžiusiojo artimieji, kurie patys tampa padidėjusios rizikos grupės dalimi, būtų nukreipiami gauti specializuotą psichologinę pagalbą (pvz., gautų informacinį lankstinuką).
Tai tikslinga daryti maždaug po mėnesio, kai žmogus bando atsigauti po artimojo savižudybės ir pradeda ieškoti būdų, kaip tą padaryti.
Tokios savižudybių atvejų analizės padeda suprasti, kaip apskritai mieste veikia savižudybių prevencijos sistema, kas joje veikia gerai, kas - ne taip idealiai.
Prevencijos galimybės ir praktiniai žingsniai
Reikšmingai didelė prieš tai tyrimuose dalyvavusių nusižudžiusių žmonių artimųjų dalis pakalbiuose su psichologais yra nurodžiusios, kad dalis vyrų, kurie nusižudo, dažnai turi alkoholio vartojimo problemų, o dėl to neretais atvejais praranda vairuotojo pažymėjimą.
„Todėl šioje situacijoje matome galimybę. Neblaivūs vairavę ir dėl to teisės vairuoti netekę žmonės yra nukreipiami į vairavimo mokyklas, kur turi gauti ir psichologų konsultacijas.
Praėjusiais metais dauguma tų savižudybių situacijų, kurias analizę atlikusiems mokslininkams pavyko identifikuoti, buvo labai sudėtingos.
Tačiau pastebima gera tendencija - Vilniaus mieste veikianti savižudybių prevencijos sistema jau yra pajėgi išspręsti paprastesnes suicidines situacijas.
tags: #socialine #savizudybiu #prevencija