Slovėnijos socialinė politika apima platų priemonių spektrą, skirtą socialinei apsaugai, užimtumui ir jaunimo integracijai. Šiame tekste aptariamas socialinės ekonomikos mastas, teisinis reguliavimas, ES priemonių reikšmė, jaunimo (NEET) problematika ir Jaunimo garantijų įgyvendinimo sąsajos su nacionalinėmis politikomis Slovėnijoje.
Socialinė ekonomika ir jos apimtys
It is difficult to assess the real extent of the social economy in Slovenia. There are indeed many de facto social entities in the country: entities pursuing social goals, employing vulnerable people, carrying out social activities. Some entities (cooperatives, institutes, limited liability companies) can obtain the status for employment centres, or company for people with disabilities (only for limited liability companies). OECD estimates there are 27 414 SSE entities in the country, employing 26 126 people as of 2020. The majority of SSE entities (84.4%) are associations, followed by private institutes (12.2%) and others.
Formalus teisinis aspektas padengtas Socialinio verslumo įstatymu nuo 2011 m. (su pataisomis 2018 m.), kuriame apibrėžiama, kad „socialinė ekonomika yra ekonomika, kurią sudaro socialinės įmonės, kooperatyvai, įmonės žmonėms su negalia, užimtumo centrai ir nevyriausybinės organizacijos (draugijos, institutai, įstaigos ar fondai), kurios nėra įsteigtos vien tik pelno tikslu, bet veikia savo narių, naudotojų ar platesnių bendruomenių labui ir gamina komercinius arba nekomercinius produktus ir paslaugas“ (Social entrepreneurship Act, art. 2).
Teisinis ir organizacinis reguliavimas
Some entities (cooperatives, institutes, limited liability companies) can obtain the status for employment centres, or company for people with disabilities (only for limited liability companies). Social entrepreneurship Act (2011, amended 2018) apibrėžia socialinės ekonomikos sudėtį ir statusus.
OECD estimates there are 27 414 SSE entities in the country, employing 26 126 people as of 2020. The majority of SSE entities (84.4%) are associations, followed by private institutes (12.2%) and others. 35 of Limited Liability Companies - Ltc.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Europos Sąjungos vaidmuo ir finansavimo reikšmė Slovėnijai
ES biudžetas yra priemonė, kuria užtikrinama, kad Europa ir toliau būtų demokratiška, taiki, klestinti ir konkurencinga jėga. ES biudžetą naudoja savo prioritetams ir dideliems projektams, kurių dauguma atskirų ES šalių negalėtų finansuoti vienos, finansuoti. Narystės ES nauda gerokai viršija ES biudžeto įnašų dydį - tokių pavyzdžių yra daug.
Visoms valstybėms narėms naudinga tai, kad jos yra bendrosios rinkos dalis, drauge sprendžia bendras migracijos, terorizmo ir klimato kaitos problemas ir užsitikrina konkrečią naudą, pavyzdžiui, geresnę transporto infrastruktūrą, modernizuotas ir skaitmenizuotas viešąsias paslaugas ir pažangiausią medicininį gydymą. Tai, kiek kiekviena ES šalis moka į ES biudžetą, apskaičiuojama sąžiningai.
Jaunimo integracija: NEET problema ir Jaunimo garantijos
Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti Europos Sąjungos socialinę politiką, skirtą NEET jaunimui. Straipsnyje nagrinėjamas Europos socialinių teisių ramstis (2017), kaip pagrindinė Europos Sąjungos strategija, kuria vadovaujamasi įgyvendinat Jaunimo garantijas, skiriant dėmesį jos įtakai NEET jaunimui.
Analizė apima nacionalinį Jaunimo garantijų įgyvendinimą Slovėnijoje ir Lietuvoje bei jos sąveiką su abiejų šalių nacionaline politika ir strategijomis. Šis straipsnis yra teorinis, paremtas antrinių šaltinių, tokių kaip oficialių dokumentų, strategijų ir politikos gairių, įstatymų, teisės aktų, statistinių duomenų ir mokslinių straipsnių analize. Šis metodas padėjo išanalizuoti Europos Sąjungos socialinės politikos kryptis, skirtas NEET jaunimui, bei jų poveikį aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms bei kitoms strategijoms Slovėnijoje ir Lietuvoje.
Straipsnis atskleidė, kad šiuo atveju, skirtingi valstybių veiksmai integruojant Jaunimo garantijas gali įtakoti stabilų nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo rodiklį Slovėnijoje ir padidėjusį Lietuvoje. Pavyzdžiui, Slovėnijos atveju NEET jaunimo rodiklio stabilizavimo veiksniu galimai galėjo būti įvairių sektorių bendradarbiavimas ir visapusiška Jaunimo garantijų integracija į kitas nacionalinės politikos priemones.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Praktinės priemonės jaunimo integracijai Slovėnijoje
Slovėnijoje socialinė politika studentams ir jaunimui yra palanki: mokslas dažniausiai yra nemokamas, jei studijuodamas dirbi, nemoki mokesčių, o gauni tik algą, tad ir darbdavių interesas įdarbinti studentus yra gana didelis ir pinigų šaltinį rasti nesudėtinga. Valstybė čia iš dalies kompensuoja maistą studentams beveik visose miesto kavinėse.
Tokios priemonės skatina studentų užimtumą, mažina ekonominius barjerus įsitraukti į darbo rinką ir leidžia derinti studijas su darbu. Socialinės nuolaidos ir galimybė išlaikyti studento statusą net po baigimo (tam tikromis sąlygomis) taip pat prisideda prie lankstesnio perėjimo į darbo rinką.
Politinis ir socialinis kontekstas, įtakojantis socialinę politiką
Slovėnija ilgą laiką buvo laikoma demokratijos ir vystymosi pavyzdžiu tiek Balkanų kaimynėms, tiek Vidurio ir Rytų Europos šalims. Šiandien ši vis dar turtingiausia regione ir iš pirmo žvilgsnio tiesiog idiliška šalis atsidūrė didžiulių politinių ir socialinių sukrėtimų sūkuryje. „Lūžiniai, nes jie nuspręs, ar Slovėnija toliau eis liberalios demokratijos keliu, ar pasuks į neliberalios demokratijos pusę,“ - vienas iš vertinimų, iliustruojantis politinės tapatybės įtampas.
Kalbant apie Slovėnijos narystę ES, didžiojoje politinio spektro dalyje vyrauja sutarimas, kad Slovėnija turėtų likti. Mažesnis sutarimas vyrauja dėl narystės NATO. Taip pat esama didelių skirtumų, kai kalbama apie poziciją dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose. Skirtumai yra šiek tiek mažesni, kai kalbama apie poziciją dėl Ukrainos.
Politinis klimatas - susiskaldymas, aštrūs rinkiminiai debatai, skandalai dėl politinių įrašų ir įvairios ideologinės kovos - gali stipriai paveikti socialinės politikos formavimą ir įgyvendinimą. Visuomenės susiskaldymas ir pasitikėjimo institucijomis problemos kelia papildomų iššūkių stabiliai socialinių programų įgyvendinimo aplinkai.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Iššūkiai ir rekomendacijos
- Neaiškus socialinės ekonomikos dydis: It is difficult to assess the real extent of the social economy in Slovenia - reikalinga geresnė duomenų bazė ir registrai, kad būtų galima planuoti efektyvias priemones ir finansavimą.
- Teisinio reguliavimo plėtra: nors Social entrepreneurship Act numato pagrindus, būtina nuolatinė praktinė įgyvendinimo priežiūra ir skaidrumas, kad socialinės įmonės galėtų pasinaudoti parama ir veikti tvariai.
- Jaunimo integracija: Jaunimo garantijų tolesnis sinchronizavimas su nacionalinėmis švietimo ir darbo rinkos politikomis bei sektorių bendradarbiavimas gali padėti stabilizuoti NEET rodiklius.
- Politinis kontekstas: politinis susiskaldymas ir skandalai mažina pasitikėjimą viešosiomis institucijomis, todėl būtina stiprinti skaidrumą ir piliečių dalyvavimą socialinės politikos formavime.
Pagrindinės siūlomos priemonės
- Gerinti duomenų surinkimą apie socialinę ekonomiką ir socialinių įmonių poveikį užimtumui.
- Skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą Jaunimo garantijų įgyvendinime (švietimas, verslas, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės).
- Užtikrinti nuoseklų ES ir nacionalinių priemonių suderinamumą, naudojant ES fondus jaunimo užimtumui ir socialinei ekonomikai plėtoti.
- Didinti skaidrumą socialinio verslumo statuso suteikimo ir finansavimo srityse.
Santrauka
Slovėnijos socialinė politika pasižymi tiek stipriais institutais ir palankiomis studentų bei jaunimo priemonėmis, tiek iššūkiais, susijusiais su duomenų trūkumu socialinėje ekonomikoje ir politinio susiskaldymo įtaka. Europos Sąjungos strategijos, ypač Europos socialinių teisių ramstis ir Jaunimo garantijos, teikia svarbią atspirtį jaunimo integracijai, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo nacionalinio įgyvendinimo kokybės, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir visuomenės pasitikėjimo institucijomis.
Aktyvios darbo rinkos priemonės, socialinio verslumo skatinimas ir ES fondų tikslingas naudojimas gali padėti mažinti NEET rodiklius ir stiprinti socialinę įtrauktį Slovėnijoje. Tuo pačiu metu būtina atidžiai stebėti politinį kontekstą, nes viešojo pasitikėjimo stoka ir polarizacija gali trukdyti efektyviam socialinių reformų įgyvendinimui.
tags: #socialine #politika #slovejinoje