Socialinė parama ir teisinė pagalba Lietuvoje

Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama gyventojams, kad jie galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Konsultacijomis gali pasinaudoti visi (Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys), neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį.

Paslauga teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, taip pat kitiems Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantiems fiziniams asmenims, kitiems Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytiems asmenims.

Teisinė pagalba

Pirminė teisinė pagalba

Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba - Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savo savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į Savivaldybės vykdomąją instituciją.

Pavyzdžiui, dėl konsultacijos žodžiu reikia atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, adresu Liepų g. 11, Klaipėda, 113 kab. (I aukštas).

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Dokumentai, reikalingi norint gauti pirminę teisinę pagalbą:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
  2. Kiti dokumentai, susiję su prašoma teisine pagalba (jei tokie yra).

Antrinė teisinė pagalba

Antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Yra du teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei Jūsų pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, gausite nemokamą advokatą, jei neviršys antrojo - 50 procentų išlaidų kompensuos valstybė.

Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba gaunate antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Jūsų turimą turtą ir pajamas, tačiau Jums jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių adresu Kęstučio g.

Asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą:

  • asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;
  • nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
  • asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
  • asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
  • asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
  • asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą;
  • asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinas izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinas izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
  • skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
  • nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
  • nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
  • nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
  • asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
  • asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
  • asmenys, bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d.

Dokumentai, reikalingi norint gauti antrinę teisinę pagalbą:

  1. Nustatytos formos prašymą (padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistas);
  2. Dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą;

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytų dokumentų gavimo dienos.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Svarbu: Vykdymo proceso metu patirtos būtinos vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1.

Teisės aktai, reglamentuojantys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą:

  • Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo".
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimas Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo".
  • Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1.

Papildoma informacija:

  • Valstybės garantuojama teisinė pagalba (PDF)
  • Valstybės garantuojama teisinė pagalba nepilnamečiams (PDF)
  • Valstybės garantuojama teisinė pagalba nukentėjusiam nuo padaryto nusikaltimo (PDF)

Be to, Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamas teisines konsultacijas. 2024 m. VU Teisės klinikoje buvo suteikta 6998 nemokamų teisinių konsultacijų.

Vilniaus universiteto Teisės klinikoje praktiką atlieka III-IV kursų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai. Praktika VU Teisės klinikoje - sėkmingos karjeros startas.

Kviečiame Jus tapti svarbia VU Teisės klinikos dalimi. Kviečiame palaikyti VU Teisės klinikos veiklą skiriant 1,2 proc.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

tags: #socialine #parama #teisine #pagalba