Netekus darbo ir patiriant finansinių sunkumų, šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės pagalba, tačiau ne mažiau svarbu dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką. Tai ne tik pagerina visos šeimos finansinę padėtį, bet ir mažina socialinę atskirtį. Net ir pradėjus dirbti socialinė pašalpa mokama dar vienerius metus. Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el.
Šią pašalpą gali gauti žmogus, jeigu vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos. Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
Svarbu! Būtinosios sąlygos - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija ir natūrinės išmokos
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nepadorias gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 50 kv/m, jei žmogus gyvena vienas; 38 kv/m pirmam šeimos nariui, 12 kv/m antram šeimos nariui, 10 kv/m trečiam ir kiekvienam kitam šeimos nariui. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui viršija 5 proc.
Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokant kredito ir palūkanų įmokas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Paramos vaikams ir mokiniams papildomos išmokos
Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 193,5 euro per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama, kai pajamos per mėnesį viršija nurodytą sumą.
Socialinė parama ir jos pokyčiai nuo 2026 m. birželio
Gruodžio 23 d. „Piniginė socialinė parama taps lengviau prieinama nepasiturintiems žmonėms ir skiriama būtent tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Išsprendėme paramos prieinamumo problemą vaikus auginantiems vienišiems tėvams, padidinome paramą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Pakeitimų naudą pajus bemaž 15 tūkst. žmonių. Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 16 310 Eur (kai 2026 m. VRP - 233 Eur). Taip pat 1,5 karto didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui. Keičiama pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka siekiant didinti įgalinimą dalyvauti užimtumo didinimo programose ir kituose projektuose. Pasiūlymai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d. Siūlomų pakeitimų naudą pajus apie 15 tūkst. asmenų, o įgyvendinti truks apie 11 mln. Eur. Prognozuojama, kad teigiamą poveikį patirs visi šeimų ūkiai, o didžiausią poveikį turės dviejų suaugusiųjų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 procentinio punkto).
Papildomos nuostatos apie įgalinimą ir turtą
Sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus siekiant motyvuoti aktyviai įtraukti į darbo rinką: 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos mokėjimas 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių); registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių; išplėčiamas gavėjų ratas ir galima gauti net tiems, kuriems neatlikta privaloma registracija iš anksto, pavyzdžiui, auginant mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems žmones su negalia. Nuostatos dėl turto vertinimo stipriai keičia skaičiavimą: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 VRP dydžių; šeimai - vienam vyresniam kaip 18 metų nariui iki 30 VRP, kitam - iki 20 VRP, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 VRP. Piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“.
Įtraukties į užimtumo programas principai
Siekiant didinti socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų bei privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose: savivaldybės administracija pirmiau turi siūlyti dalyvauti užimtumo programose, o tiems, kurie atsisako ar nedalyvauja, gali būti taikomos priemonės, nesimokantiems ar nedirbantiems gaunant socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Pasiūlymai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d. Nauda pajus apie 15 tūkst. asmenų, o įgyvendinimo kaštai sudarys apie 11 mln. Eur. Prognozuojama, kad poveikis bus teigiamas visoms šeimų ūkio grupėms, ypač toms, kuriose yra du suaugusieji ir vaikai.
- Teisiniu pagrindu pagrindinėse nuostatose yra užtikrinamos galimybės gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbus bei kompensacijas, kai per mėnesį pajamos viršija ribas.
- Skatinama įtraukti į užimtumo programas ir skirti individualizuotą pagalbą pasiruošti darbo rinkai.
- Didinamas piniginių lėšų normatyvas bei plėčiama teisė į socialinę paramą nepažeidžiant turtinės padėties.
Apie kai kurias naujoves
4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didinamas nuo 7 735 iki 16 310 Eur, kai 2026 m. VRP - 233 Eur. Taip pat būsto ploto normatyvas individualiems namams - nuo 60 iki 90 kv. m., su papildomais 15 kv. m kiekvienam kitam šeimos nariui. Pasiūlymai įsigalioja nuo 2026 m. birželio 1 d. ir nauda pasieks apie 15 tūkst. asmenų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #parama #mazas #pajamas #gaunancioms #seimoms