Socialinė kontrolė yra esminė visuomenės funkcionavimo dalis, kuri apima įvairias normų, taisyklių ir elgesio standartų stebėjimo bei reguliavimo formas. Socialiniai tinklai šiandien tampa svarbia platforma, kurioje vyksta socializacija, formuojamas socialinis kapitalas ir perteikiama turima socialinė patirtis, įskaitant žinias, vertybes, elgesio normas ir nuostatas.
Socialinių tinklų įtaka socialinei kontrolei
Socialiniai tinklai ne tik perduoda socialines normas, bet ir kuria naujas socialines dinamikas bei sistemingą socialinę kontrolę virtualioje erdvėje. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 metais net 95 % interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus kasdien naudojosi internetu. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime yra 45-54 metų amžiaus interneto vartotojai (85 proc.) ir apie 75 proc. visų gyventojų.
Internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 % gyventojų), naujienoms skaityti (72 % gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 % gyventojų). Išmaniųjų telefonų naudotojai vidutiniškai savo telefonus paliečia nuo 10 iki 200 kartų per dieną, o jų naudojimo trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių.
Klaidingos pretenzijos socialiniuose tinkluose ir jų psichologinis poveikis
Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 % žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti geresniais, nei yra iš tiesų. Tai daroma norint parodyti, kad jų gyvenimas yra įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors dažnai tai neatitinka tikrovės.
Tokio elgesio pasekmė - jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis ir nepasitenkinimas. Laikui bėgant, nusivylimas kyla ne tik dėl įspūdžio, kad aplinkiniai gyvena įdomų, neįprastą gyvenimą, bet ir dėl to, kad patys neatitinka savo socialiniuose tinkluose kuriamo „identiško“ paveikslo. Toks nesuderinamumas sukuria tikrovės neatitinkančius prisiminimus mūsų centrinėje nervų sistemoje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Paauglių pažeidžiamumas socialinėje erdvėje
Paauglystės laikotarpis yra itin jautrus, nes vyksta intensyvi asmens tapatumo paieška ir pereinama iš vaikystės į suaugusiojo pasaulį. Paaugliai dažnai patiria prieštaravimus ir riziką, todėl jų elgesys internetinėje erdvėje tampa rizikingesnis. Jie dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, lankosi smurtinio ir seksualinio turinio svetainėse, o elektroninės patyčios tampa vis dažnesnės.
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais ar bendraamžiais nėra tvirti, dažniau ieško bendravimo galimybių internete, kas gali neigiamai paveikti jų socialinio gyvenimo kokybę bei psichinę ir fizinę sveikatą.
Socialinė kontrolė vaikystės ir paauglystės kontekste: šeimos įtaka
Socialinė kontrolė prasideda dar vaikystėje ir paauglystėje, o svarbią reikšmę turi šeimos aplinka. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose bei padėti išvengti rizikingo elgesio internete.
Šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, susijusių su pavojingu elgesiu virtualioje erdvėje. Dėl to labai svarbus vaidmuo tenka suaugusiųjų bendravimui, palaikymui ir aplinkos kūrimui, kurie gali užtikrinti vaikų ir paauglių saugumą internete.
Klaidingos pretenzijos ir dezinformacijos plitimas socialiniuose tinkluose
Socialiniai tinklai tapo pagrindine platforma, kurioje plinta klaidinanti ir manipuliuojanti informacija. Politinių kampanijų, pandemijų metu skelbiamos sąmokslo teorijos ir trečiųjų šalių pastangos skaldyti visuomenę formuoja informacinius burbulus, kuriuose žmonės gauna tik jiems patinkančią informaciją, ignoruodami kitus faktus.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Dezinformacija dažnai pasitelkia emociškai manipuliuojančias taktikos, kurios stiprina tam tikrus naratyvus, nors ir nebūtinai visiškai meluoja. Pavyzdžiai - rinkimų kampanijos JAV ir Europoje, COVID-19 pandemijos metu plintančios klaidos apie virusą ir vakcinas. Melaginga informacija apie tariamus gydymo būdus ir prevencijos priemones kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai.
Klaidingos pretenzijos ir vartotojų elgesys
Stambios korporacijos ir prekių ženklai aktyviai naudoja socialinius tinklus savo įvaizdžio formavimui ir vartotojų įtakai. Jie pasitelkia nuomonės formuotojus ir tikslinę reklamą, skatindami vartotojiškumą. Toks besaikis socialinių tinklų naudojimas, kaip rodo Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai, gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai, sukelti nerimą, depresiją ir savivertės problemas, ypač tarp jaunų žmonių.
Atsparumas klaidinimui ir socialinės kontrolės stiprinimas
Siekiant padėti visuomenei atpažinti manipuliacijas ir joms atsispirti, siūlomos kelios priemonės. Svarbu išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius.
Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformacijos sklaidą.
Dirbtinio intelekto sprendimai vaidina svarbų vaidmenį kovojant su dezinformacija - jie leidžia sistemoms greitai ir tiksliai įvertinti informacijos patikimumą bei aptikti subtilias propagandos technikas, kurių paprastas vartotojas gali nepastebėti.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialinė kontrolė viso gyvenimo laikotarpiu
Žmogaus gyvenimo trajektorija yra vientisas tęstinumas: kiekvienas raidos tarpsnis determinuoja ne tik artimiausią, bet ir tolimesnius raidos etapus, įskaitant ir senatvę. Remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimu (SHARE), vaikystės ir paauglystės aplinkybės, šeimos istorinės traumos, santykiai šeimoje bei kitų gyvenimo etapų ypatumai daro didelę įtaką vyresnio amžiaus psichologinei gerovei bei funkcionavimui.
Šeimos patirtos represijos ir šeimos istorinių traumų perdavimas per kartas gali būti susijęs tiek su neigiamais, tiek pozityviais psichologinės gerovės aspektais. Pvz., represijas patyrusių šeimų jauniausios kartos atstovai pasižymi didesniu optimizmu, o vidurinės kartos - didesniu psichologiniu atsparumu. Šie skirtumai gali būti susiję su istorinių neteisybių pripažinimu ir šeimų gebėjimu kalbėtis apie traumas.
Taigi, socialinė kontrolė ir jos poveikis visuomenei yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kuris prasideda dar vaikystėje ir formauoja tiek socialinius santykius, tiek asmens psichologinę gerovę viso gyvenimo metu.
tags: #socialine #kontrole #daznai #grindziama #apgavikiskomis #pretenzijomis