Šiuolaikinės visuomenės iššūkiai reikalauja tarpdisciplininio požiūrio, gebėjimo analizuoti sudėtingas socialines situacijas ir kurti sprendimus, grindžiamus tyrimais bei vertybėmis. Socialiniai partneriai palankiai vertina šios programos inicijavimą Kauno technologijos universitete bei jos svarbą šiuolaikinei visuomenei.
Kauno technologijos universiteto (KTU) nauja magistrantūros programa „Socialinės inovacijos ir tyrimai“ - tai studijos tiems, kurie nori tapti pokyčių kūrėjais ir aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės. Kaip teigia programos vadovė prof. dr. Eglė Butkevičienė, „studijų programos turinys orientuotas į socialinių inovacijų kūrimą ir vertinimą, tvarios visuomenės vystymą, politikos formavimą ir socialinių problemų analizę taikant pažangius tyrimo metodus.
Ši programa išskirtinė tuo, kad studentai ne tik įgyja gilių teorinių žinių, bet ir aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais - nevyriausybinėmis organizacijomis, viešojo sektoriaus institucijomis bei verslo subjektais, veikiančiais socialinės atsakomybės lauke.
A. teigia, kad „Šios programos studentai įgyja stiprius analitinius, problemų sprendimo ir tyrimų planavimo gebėjimus. Jie išsiskiria tarpdisciplininiu požiūriu, gebėjimu dirbti su duomenimis, kurti socialines inovacijas ir pritaikyti tyrimų rezultatus praktikoje“.
J. teigia, kad „KTU mokslinių tyrimų mokymo kokybė yra žinoma tarptautiniu mastu. Laikas, praleistas tiriant temas, diskutuojant ir aptariant išvadas, suteikia studentams neįkainojamą požiūrį į problemų sprendimą ir darbą komandose“.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Ši magistrantūra atveria duris į labai platų profesinių krypčių lauką - viešojo valdymo institucijas, tarptautines NVO, tyrimų centrus, socialines įmones. Dėstoma anglų kalba.
KTU magistrantūra „Socialinės inovacijos ir tyrimai“ - lyderiams, kuriantiems pokytį. Tai studijos tiems, kurie ne tik siekia suprasti visuomenės iššūkius, bet ir nori juos spręsti pasitelkdami tyrimus, inovacijas ir bendradarbiavimą.
2020 m. paženklinti COVID-19 ženklu. Karantinas iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą, tačiau nesustabdė, o gal net paskatino intensyvesnę sociologų veiklą.
Konferencija buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir simboliškai pademonstravo sociologų siekį prisidėti prie šalies valstybingumo stiprinimo ne tik atskleidžiant esamas problemas, bet ir ieškant kelių jas įveikti. To linkėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, jo sveikinimą konferencijos dalyviams perskaitė patarėja Irena Segalovičienė.
Už gyvenimo nuopelnus sociologijos mokslui Lietuvoje buvo apdovanotas draugijos garbės prezidentas akad. Romualdas Grigas. Geriausiu 2020 m.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Konferencija vyko nuotoliniu būdu, todėl joje turėjo galimybę dalyvauti labai daug norinčiųjų (užsiregistravo net per 150). Plenarinėje konferencijos sesijoje pranešimą Sociologija ir gerovės valstybė pasaulyje po koronos skaitė Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentas S. Hanafi.
Jis akcentavo, kad COVID-19 iššūkiai verčia atsigręžti į patį žmogų, į humanizmą, į moralinius įsipareigojimus, socialinius ryšius, būtinybę kurti naują laimės suvokimo metodologiją. Tam būtinas tarpdisciplininis požiūris, kuriami nauji metodai.
Apskritojo stalo Iššūkiai gerovės valstybės raidai Lietuvoje: praeitis, dabartis ir ateities perspektyvos darbą moderavo Jolanta Aidukaitė (Lietuvos socialinių tyrimų centras, toliau LSTC). Jekaterina Navickė (Vilniaus universitetas, toliau VU), Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė (Europos Komisija) ir Teodoras Medaiskis (VU) atskleidė reformų, susijusių su vaiko pinigais, darbo jėgos apmokestinimo pokyčiais ir senatvės pensijų draudimu problemas. Analizuotos skurdo problemos, pristatyti tyrimai apie naujojo darbo kodekso poveikį.
Ingos Gaižauskaitės (LSTC) moderuotose apskritojo stalo Sociologinės apklausos: iššūkiai ir sprendimai diskusijose buvo gvildenami iššūkiai, su kuriais susiduriama vykdant sociologines apklausas Lietuvoje, aptarta, kaip jie veikia surenkamų duomenų kokybę.
Konferencijoje buvo išskirtinai daug paralelinių sesijų, todėl tenka apsiriboti tik lakonišku jų paminėjimu ir pateikti kai kuriuos ryškesnius akcentus.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
I sesija - Kelias link gerovės valstybės? Zenonas Norkus (VU) lygino šalis pagal Sivardo indeksą: valstybė gali vadintis gerovės valstybe, jei jos socialinės išlaidos pranoksta karines. Boguslavo Gruževskio (LSTC) nuomone, aktyvios įtraukties koncepcija yra pagrindinė šiuolaikinės gerovės valstybės teorinė paradigma.
II sesija - Visuomenės sveikata ir socialinis kontekstas. Viktorija Tauraitė (VDU) pagrindinį dėmesį skyrė teorinėms laiko paskirstymo darbui ir asmeniniam gyvenimui bei laimės ekonominių reiškinių įžvalgoms. Ilona Tamutienė ir Birutė Jogaitė (VDU) pristatė alkoholio tyrimų raidą.
III sesija - Vaiko gerovės sistemos sociologija. Rasa Naujanienė ir Jonas Ruškus (VDU) atskleidė institucinių ir konceptualių įtampų lauko ypatumus. Anna Lipnevič (LSTC) akcentavo daugiavaikių šeimų svarbą.
IV sesija - Demokratija, dalyvavimas ir valdysena. Jurga Bučaitė-Vilkė (VDU), atskleisdama teritorinio valdymo požiūrio ypatumus, dėmesį sutelkė į priemiesčių valdymo mechanizmus. Deimantas Jastramskis (VU) ir Giedrė Plepytė-Davidavičienė (VU, LSTC) aptarė žiniasklaidos koncentracijos lygį Lietuvoje.
V sesija - Aplinkosauga, naujosios technologijos ir visuomenės kaita. Audronė Telešienė (KTU), sugretindama žiniasklaidos turinio analizę ir gyventojų apklausos rezultatus, nagrinėjo klimato kaitos normalizaciją Lietuvoje. Vidas Vilčinskas (KTU), nagrinėdamas energijos naudojimą, atskleidė aplinkosauginių nuostatų ir elgsenos atotrūkį.
VI sesija - Socialinės politikos sėkmės ir nesėkmės. Laimutė Žalimienė (LSTC) nagrinėjo neformalios globos ir neformalaus užimtumo problemas. Rasa Genienė, Eglė Šumskienė, Violeta Gevorgianienė ir Jurga Mataitytė-Diržienė (VU) gvildeno barjerus deinstitucionalizuojant žmonių su negalia globą.
VII sesija - Lyčių lygybė. Jūratė Novagrockienė (Lietuvos karo akademija, toliau LKA) atsakė į klausimą, kodėl Lietuvoje nėra generolių. Julija Mažuolienė (LSTC) nagrinėjo moterų verslumo skatinimą, o Donata Telišauskaitė-Čekanavičė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) aptarė šeimos ir darbo derinimo klausimus.
VIII sesija - Kintanti šeima ir paramos šeimai politika. Vida Česnuitytė (MRU) aptarė šeimos darybą masinės emigracijos ir socialinės diferenciacijos aplinkybėmis. Irma Dirsytė (LSTC) parodė kohabituojančių ir susituokusių asmenų socioekonominius skirtumus.
IX sesija - Etniškumas ir įtrauktis. Audronė Janužytė (MRU) nagrinėjo lietuvių ir lenkų santykius nepriklausomoje Lietuvoje. Vita Kontvainė (LSTC) nagrinėjo romų integracijos iššūkius Lietuvoje.
X sesija - Socialinių grupių įtrauktis ir socialinio mobilumo veiksniai. Asta Dilytė (LSTC) kalbėjo apie didelį aukštojo mokslo prieinamumą. Tautvydas Vencius (LSTC) nagrinėjo socialinio mobilumo problemas.
XI sesija - Šeimos ir nelygybės. Aušra Maslauskaitė (VDU, LSTC) apžvelgė tarpgeneracinį socialinį mobilumą 1970-1984 m. kohortoje. Artūras Tereškinas (VDU) nagrinėjo lietuvių darbininkų klasės tėvystės stilius.
XII sesija - Socialinės paslaugos: darbuotojų patirtys ir perspektyvos. Laimutė Žalimienė ir Violeta Gevorgianienė (VU) nagrinėjo vaiko teisių apsaugos darbuotojų sąlygas esant institucinei agresijai. Jolita Junevičienė (LSTC) pristatė socialinio darbo organizatorių bendradarbiavimo su neformaliais pagyvenusių asmenų globėjais namuose patirtis.
XIII sesija - COVID-19 ir kiti iššūkiai socialinei gerovei. Arvydas Virgilijus Matulionis (LSTC) pateikė vartotojiškos visuomenės gerovės valstybės sąvokos „sumaterialinimą“ ir pristatė kitus iššūkius. Marija Sniečkutė (Amsterdamo universitetas) ir Inga Gaižauskaitė (LSTC) apibūdino (ne)pasitikėjimo tarp valdžios ir piliečių konstravimą esant COVID-19 krizei.
XIV sesija - Miesto ir kaimo transformacijos. Arūnas Pocius (LSTC) nagrinėjo gyventojų situaciją darbo rinkoje. Simona Ščerbinskaitė (LSTC) apibūdino kaimo bendruomeninių organizacijų veiklą Lietuvoje.
Pranešimų įvairovė ir gausa atskleidė labai platų pristatytų temų spektrą, taip pat sociologinių centrų aktyvią ir įvairiapusišką veiklą. Konferenciją organizavo Lietuvos socialinių tyrimų centras ir Lietuvos sociologų draugija, talkino Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei Lietuvos mokslo taryba.
Vertinant socialinės ekonominės nelygybės būklę, dažniausiai pateikiami pajamų nelygybės duomenys, tačiau šios knygos autoriai, vertindami socialinę ekonominę nelygybę atsižvelgia į netolygumus ir pagal kitus materialinės gerovės aspektus, t. y., gyventojų vartojimo išlaidas, disponuojamą turtą, gyvenimo sąlygas, gyventojų patiriamus ekonominius sunkumus, galimybes apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis ir taupyti.
Tyrimo tikslas - ištirti socialinę ekonominę nelygybę Lietuvoje kaip esminį gyventojų gyvenimo kokybės veiksnį, moksliniais tyrimais pagrindžiant ją sąlygojančius veiksnius, pasekmes gyventojų gyvenimo kokybei ir pateikiant galimus jos mažinimo (reguliavimo) būdus bei priemones.
Tyrimas yra tarpdisciplininis, apimantis ne tik ekonominius, bet ir psichologinius veiksnius: psichologinę gerovę, emocines patirtis, požiūrį į save bei gyvenimą, asmenines charakteristikas, reagavimą į gyvenimo sunkumus, laimingumą, socialinius ryšius ir kt.
Gebėjimas taikyti įgytas žinias analizuojant socialinės politikos reiškinius ir procesus, aiškinti juos bendresniame istoriniame ir teoriniame kontekste. Gebėjimas remtis tradicinėmis ir šiuolaikinėmis socialinės gerovės teorijomis tiriant socialinės gerovės reiškinius, naudotis kiekybiniais ir kokybiniais socialinių tyrimų metodais.
Gebėjimas orientuotis šiuolaikinių socialinių teorijų įvairovėje, išvengti metodinių klaidų atliekant socialinės politikos tyrimų projektus. Grupinės diskusijos, bendradarbiaujantis problemų sprendimas, grupiniai projektai, video mokymai, mokymasis iš kolegų, mokymasis per argumentaciją.
Mokymasis orientuotas į seminarus, siekiant užtikrinti aktyvų mokymąsi. Kaupiamasis balas, susidedantis iš egzamino ir kitų užduočių, kurios yra detaliau aprašomos dalykų aprašuose. Magistro darbo gynimas dalyvaujant komisijai.
Prof. Paolo Graziano paskaita „Eko-socialinė gerovės valstybė ir ES Žaliasis kursas“
Lietuvos sociologų draugijos konferencijos sesijos
Konferencijoje buvo išskirtinai daug paralelinių sesijų, tad pateikiame kai kuriuos ryškesnius akcentus:
- I sesija - Kelias link gerovės valstybės?
- II sesija - Visuomenės sveikata ir socialinis kontekstas.
- III sesija - Vaiko gerovės sistemos sociologija.
- IV sesija - Demokratija, dalyvavimas ir valdysena.
- V sesija - Aplinkosauga, naujosios technologijos ir visuomenės kaita.
- VI sesija - Socialinės politikos sėkmės ir nesėkmės.
- VII sesija - Lyčių lygybė.
- VIII sesija - Kintanti šeima ir paramos šeimai politika.
- IX sesija - Etniškumas ir įtrauktis.
- X sesija - Socialinių grupių įtrauktis ir socialinio mobilumo veiksniai.
- XI sesija - Šeimos ir nelygybės.
- XII sesija - Socialinės paslaugos: darbuotojų patirtys ir perspektyvos.
- XIII sesija - COVID-19 ir kiti iššūkiai socialinei gerovei.
- XIV sesija - Miesto ir kaimo transformacijos.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius socialinės ekonominės nelygybės aspektus, į kuriuos atsižvelgiama atliekant tyrimus:
| Aspektas | Rodikliai |
|---|---|
| Pajamų nelygybė | Pajamų pasiskirstymas tarp gyventojų grupių |
| Materialinė gerovė | Vartojimo išlaidos, turtas, gyvenimo sąlygos |
| Ekonominiai sunkumai | Galimybės apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis, taupymas |
| Psichologinė gerovė | Emocinės patirtys, požiūris į gyvenimą, laimingumas |
| Socialiniai ryšiai | Socialinė įtrauktis, parama |
Žemėlapis vaizduoja Gini koeficientą pasaulyje, kuris yra vienas iš pajamų nelygybės matų.
tags: #socialine #gerove #tarpdiscipliniu #poziuriu