Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos IIG ir IVG mokiniai susipažino su socialinio darbuotojo (pedagogo) specialybe. Anykščių rajono socialinių paslaugų centro specialistė Vilma Kazlovienė pristatė, kas yra socialinis darbas, supažindino su socialinio darbuotojo (pedagogo) specialybe. Paaiškino, kokių asmeninių savybių reikia kokybiškam šios profesijos įgyvendinimui. Nurodė mokymo įstaigas, kurioje gali būti įgyjama socialinio darbuotojo specialybė. Apžvelgė institucijas, kuriose dirba socialiniai darbuotojai. Su vidine motyvacija susijęs ir tikslų siekis.
Kas yra socialinis darbas ir kas jo tikslas
Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka.
3A principas: atvirumas, atsakomybė, atkaklumas
Socialiniam darbuotojui labai svarbios asmeninės savybės, kurias apibendrintai galima pavadinti 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas. Darbuotojas turi pasižymėti kantrybe bei empatija, turėti globalų pasaulio mąstymą ir suprasti, jog kiekvienas žmogus yra skirtingas. Ne ką mažiau svarbi yra ir vidinė motyvacija. Su vidine motyvacija susijęs ir tikslų siekis.
Darbo kontekstas ir profesinės galimybės
Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba apie 17 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialiniai darbuotojai dirba ir gydymo įstaigose. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai.
- Ši profesija reikalauja žinių ne tik iš socialinio darbo metodų, bet ir etikos, psichologijos, teisės, pirmosios pagalbos žinių.
- Socialinis darbas gali būti taikomas įvairiose institucijose, įskaitant įstaigas, kuriose teikiamos pagalbos paslaugos.
Socialinis darbas taip pat siejamas su psichikos sveikatos problemomis ir jų įtaka gyvenimo kokybei bei socialinei gerovei. Socialiniams darbuotojams tenka užtikrinti gerovę ir gyvenimo kokybę žmonėms turintiems psichikos negalią, integruojant į klientų gyvenimą emocinę paramą, priežiūrą, paslaugų koordinavimą ir kitus poreikius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Švietimo ir pasiruošimo galimybės
Vilma Kazlovienė pateikė informaciją apie studijų vietas Lietuvoje: universitetuose - Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija; kolegijose - Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Marijampolės kolegija, Panevėžio kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Utenos kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Kolpingo kolegija.
Prieš renkantis socialinio darbo specialybę, tikslinga ją išbandyti savanoriaujant. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras yra vienas iš įstaigų, kurios priima „prisimatuoti“ socialinio darbuotojo specialybę. Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja pažymėjimą - dokumentą patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius, tačiau tik 6 mėn.
Profesijos iššūkiai ir profesionalus tobulėjimas
Socialinis darbuotojas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas. Socialiniam darbuotojui tenka dirbti su sunkiausia ir trapiausia materija - individais. Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, ne kiekvienas geba įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti.
Psichikos sveikata ir etika
Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu.
Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus. Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Profesinės kompetencijos ir teorinis pagrindas
Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria. Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų.
Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias.
Socialinio darbo samprata, anot McPherson ir Abell (2022), yra profesija, pirmiausia susijusi su psichosocialinių problemų ir trūkumų, egzistuojančių asmens ir jo socialinės aplinkos santykiuose, ištaisymu. Dažniausiai pastebima klaidinga nuomonė apie socialinį darbą yra ta, kad žmonės labdarą, paramos teikimą ir savanorišką veiklą klaidingai laiko socialiniu darbu, tačiau iš tikrųjų tai nėra socialinis darbas, nes jis nesuteikia ilgalaikio žmogaus problemų sprendimo ir neįgalina žmogų savarankiškai susidoroti su savo problemomis. Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija, kuri reikalauja nuolatinio tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai skatina ne tik kintanti visuomenė, bet ir Lietuvos politinis kontekstas, kuris rodo, kad socialiniams darbuotojams būtina dirbti su skirtingų rasių, tautybės, amžiaus, lyties ar orientacijos žmonėmis.
Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija. Jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. Be specifinių socialinio darbo žinių, ši profesija žinias gali skolintis ir iš kitų socialinių mokslų. Tai daro socialinį darbą daugialypį ir kompleksišką. Barkeris (1995) Socialinio darbo žodyne kompetencija vadina sugebėjimą atlikti darbą ar kitą įsipareigojimą. Kompetencija socialiniame darbe apima visus susijusius edukacinius ir empirinius reikalavimus: rodyti gebėjimus per įvertinimo ar atestavimo egzaminą, taip pat gebėjimą atlikti darbo užduotis ir, laikantis vertybių bei profesinio etikos kodekso, pasiekti socialinio darbo tikslus. Autorė teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS. Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatūra ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokūs ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI). Tik praktinė veikla, kuri grindžiama vertybėmis, kuri tinkamai atliekama ir paremta žiniomis, kritine analize ir refleksija, yra laikoma kompetentinga. Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas.
Pastaba: teksto fragmentai ištraukti iš pateikto черновика cituojami į bendrąją dalį, tačiau išliko jų turinys ir nuoseklumas.
Praktiniai patarimai studijuojantiems ir pradedantiesiems
Priešybų pasirinkti socialinio darbo specialybę gali padėti savanoriavimas ar savanoriška veikla, kuri suteikia praktinį supratimą apie pagalbos teikimo procesus ir klientų poreikius. Taip pat svarbu nuolat gilinti žinias, plėsti kompetencijas ir laikytis profesinės etikos bei teisinių reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #darbuotoja #vyturiukas