Galvos smegenų vandenė, dar žinoma kaip hidrocefalija, yra būklė, kai smegenų skilveliuose kaupiasi per daug cerebrospinalinio skysčio (CSF). Ši liga gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Svarbu pažymėti, kad ši liga gali sukelti rimtų neurologinių problemų, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.
Kas yra Hidrocefalija?
Hidrocefalija (liet. Vandenė) - anormalus cerebrospinalinio skysčio (likvoro) susikaupimas kaukolės ertmėje. Šis skystis natūraliai cirkuliuoja aplink smegenis ir nugaros smegenis, padėdamas apsaugoti šiuos organus, taip pat reguliuoti intrakranijinį spaudimą. Kai hidrocefalija atsiranda, padidėja skilvelių tūris, o tai gali sukelti smegenų audinio suspaudimą ir pažeidimą.
Hidrocefalijos Klasifikacija
Hidrocefalija gali būti įgimta arba įgyta:
- Įgimta hidrocefalija: Dažnai atsiranda dėl genetinių veiksnių ar vystymosi sutrikimų nėštumo metu. Įgimta hidrocefalija, pasireiškianti kūdikiams iki gimimo. Ją gali sukelti įskilas stuburas su įgimtu plyšiu (Spina bifida), mamos nėštumo metu persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė arba raudonukė.
- Įgyta hidrocefalija: Gali atsirasti po traumų, infekcijų ar navikų. Ji gali pasireikšti ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Istoriškai galvos smegenų vandenė skirstoma į susisiekiančią ir nesusisiekiančią. Susisiekianti - tai tokia smegenų vandenės rūšis, kai sutrinka smegenų skysčio absorbcija voratinklinio dangalo granuliacijose. Susisiekimas tarp atskirų smegenų skilvelių sistemos dalių išlieka, todėl išsiplečia visi smegenų skilveliai.
Pagal patofiziologinę klasifikaciją smegenų vandenė skirstoma į obstrukcinę ir absorbcinę.
Taip pat skaitykite: Smegenų vėžys: kur kreiptis Lietuvoje
Priežastys
Pagrindinės hidrocefalijos priežastys gali būti skirstomos į keletą kategorijų:
- Sutrikusi cerebrospinalinio skysčio gamyba arba absorbcija.
- Obstrukcija: Gali būti obstrukcija, kuri trukdo skysčiui cirkuliuoti, pavyzdžiui, navikai ar cistos.
- Uždegiminiai procesai: Uždegiminiai procesai, tokie kaip meningitas, gali sukelti hidrocefaliją.
Dažniausiai smegenų vandenė vystosi tada, kai sutrinka smegenų skysčio nutekėjimas arba kai jo gaminasi per daug. Kodėl taip atsitinka, nėra aišku.
Simptomai
Pagrindiniai hidrocefalijos simptomai gali apimti:
- Galvos skausmą
- Pykinimą
- Vėmimą
- Regos sutrikimus
- Pusiausvyros problemas
- Atminties sutrikimus
- Elgesio pokyčius
Vaikams gali pasireikšti galvos dydžio padidėjimas, dirglumas ir vėlavimas vystymesi.
Smegenų vandenę paprastai lydi dirglumas, vadinamasis cerebrinis riksmas - cypiantis, šaižus, nepaaiškinami vėmimai. Vandene sergantys vaikai paprastai lėčiau vystosi. Tai gali būti pats svarbiausias požymis nustatant vandenę, ypač jei ji yra nelabai didelė ir neatkreipiama į ją dėmesio.
Taip pat skaitykite: Pratimai po insulto
Hidrocefalijai būdinga grybo formos arba trikampio formos galva, veidukas mažesnis negu smegeninė dalis, kuri vizualiai daug didesnė. Gali būti matomas venų „tinklas“, kuris išryškėja vaikui verkiant.
Diagnostika
Hidrocefalijos diagnozė paprastai pradedama nuo klinikinio įvertinimo, kurio metu gydytojas atlieka neurologinį tyrimą. Toliau gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima įvertinti smegenų struktūras ir skilvelių dydį.
Vaikams iki 2 m. smegenų vandenė diagnozuojama gana paprastai, nes ja sergančiųjų galvytė auga greičiau, nei nurodo vadinamosios augimo kreivės, kuriomis remiasi kiekvienas pediatras. Jeigu galvos apimtis didėja įprastai, smegenų vandenės nėra.
Smegenų skilveliai yra apžiūrimi echoskopu, kol dar nesuaugęs momenėlis. Paprastai, jeigu pediatras įtaria, kad galvos apimtis didėja greičiau negu reikėtų arba jeigu kūdikio galvos apimtis dviem sigmomis viršija ūgį, siunčia tyrimų.
Gydymas
Hidrocefalijos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Dažniausiai taikomas gydymo metodas yra šuntavimo sistema, kuri leidžia nutekėti pertekliniam cerebrospinaliniam skysčiui.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiesiems smegenų navikais
- Šuntavimo sistema: Šis šuntas paprastai įdedamas į smegenis ir nukreipia skystį į kitus kūno regionus, kur jis gali būti absorbuojamas.
- Vaistai: Be to, gali būti taikomi vaistai, kurie padeda sumažinti intrakranijinį spaudimą.
- Endoskopinė trepanacija: Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip endoskopinė trepanacija, taip pat gali būti naudojami, siekiant pagerinti skysčių cirkuliaciją smegenyse.
Vandenė, kurią sukelia anatominiai trūkumai, jeigu įmanoma, gydoma chirurgiškai. Tai vadinama šuntavimo procedūromis - įdedamas vamzdelis ir smegenų skilvelis yra sujungiamas, pavyzdžiui, su pilvaplėve, į kurią ir nuteka smegenų skystis. Toks vamzdelis reikalingas visam gyvenimui. Šuntus reikia prižiūrėti, jie kartais užsikemša, infekuojasi.
Taip pat stengiamasi sumažinti skysčių gamybą skiriant šlapimą varančių vaistų. Apskritai gydymas yra didžiulė problema ir jeigu hidrocefalija yra sparčiai progresuojanti, vienintelis gydymas - chirurginis. Lėtai progresuojančią, ypač jei tai neišnešiotų vaikų hidrocefalija, galima gydyti vaistais. Jie paprastai sumažina 30 proc. smegenų skysčio gamybą.
Viena iš alternatyvų - trečiojo galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija. Šios operacijos metu naudojant endoskopą smegenų skilvelio sienoje padaroma anga smegenų skysčiui pratekėti. Dažniausiai ši operacija atliekama vaikams nuo 2 m.
Gydymas implantuojant šuntą. Tai labiausiai paplitęs smegenų vandenės gydymo būdas. Vaikų neurochirurgas į smegenis implantuoja šuntą. Jei liga nedidelio laipsnio, gydymas padeda ją kontroliuoti, tad intelektas gali ir nenukentėti. Normaliai mokyklą lankyti ir gerai mokytis gali apie 40-60 proc. gydomų pacientų.
| Gydymo Būdas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Šuntavimas | Perteklinio skysčio nutekėjimas į kitą kūno vietą | Efektyvus būdas sumažinti spaudimą smegenyse | Reikia nuolatinės priežiūros, gali užsikimšti ar infekuotis |
| Vaistai | Sumažina intrakranijinį spaudimą | Neinvazinis metodas | Mažiau efektyvus esant sunkiai hidrocefalijai |
| Endoskopinė trepanacija | Sukuriamas naujas kelias skysčiui nutekėti | Mažiau invazinis nei šuntavimas | Ne visada tinka visiems pacientams |