Šie metai mūsų šalyje yra paskutiniai, kai vaiko globėju gali tapti institucijos. Apie globos namų žalą vaikui kalbama seniai, dėl to sutaria daugelis specialistų. Vaikų psichiatrė Jovita Anikinaitė pabrėžia, kad gyvenimas globos namuose vaikui gali tapti ilgalaike neigiama gyvenimo patirtimi ir turėti lemiamos įtakos jo vystymuisi.
Institucinės globos poveikis vaiko raidai ir socializacijai
Institucinėje globoje augantys vaikai turi didesnę riziką patirti papildomus traumuojančius gyvenimo įvykius. Ryšys yra labai svarbu. Tvirtas, saugus ir nuoseklus ryšys su vienu suaugusiuoju padeda tvirtą pamatą, nuo kurio atsispyręs vaikas gali drąsiai eiti į pasaulį ir jį tyrinėti, ugdyti įgūdžius ir leisti vystytis prigimtinėms dovanoms bei gebėjimams. Tokioje aplinkoje, vaiko raida vystosi geriausiai.
Globos namuose sunku užtikrinti juntamą saugumą, nuoseklumą ir pastovumą. Dėl dažnos darbuotojų kaitos, vaikas negali saugiai prisirišti prie vieno suaugusiojo, dažną kartą auklėjimo metodai būna nenuoseklūs, vaikui sunku suprasti ką jis gali daryti, o ko ne. Tai įneša dar daugiau chaoso jau į taip chaotišką vaiko gyvenimą. Vaikų globos namų darbuotojams yra sunku visapusiškai pasirūpinti tokiu dideliu skaičiumi vaikų. Visa tai trikdo vaiko raidą.
Psichikos sveikatos ir pažinimo sritis
Tyrimai rodo, jog institucinėje globoje augančių vaikų intelektas būna žemesnis. Globos įstaigoje augantis vaikas neturi nuoseklaus ir saugaus ryšio su vienu suaugusiuoju. Tai nulemia psichikos sutrikimų vystymąsi.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Visų pirma tai susiję su mano jau minėtomis priežastimis, jog sutrinka aukštesniųjų vaiko smegenų, atsakingų už mokymąsi, dėmesingumą, loginį mąstymą, emocinę reguliaciją vystymasis. Vaikas gyvena savo „apatinėse smegenyse“ t.y. nuolatinėje baimėje ir nesaugume. Jis nuolat stebi aplinką, tikrindamas, ar jam nekyla kokia nors grėsmė. Ir ta grėsmė nebūtinai turi būti reali. Visa tai lemia prastesnius vaiko mokymosi pasiekimus, sunkumus valdant emocijas ir mokantis socialinių įgūdžių, kurie ypač svarbūs ateityje kuriant darbinius ar asmeninius santykius.
Taip pat skaitykite: slopinančios kontrolės ypatumai esant autizmui
Įsitikinimų sistema ir savivertė
Antroji labai svarbi priežastis - įsitikinimų sistema. Vaiko patirtys - tai ką jis girdi, mato, jaučia - formuoja jo įsitikinimus apie kitus žmones, pasaulį ir save. Padrąsinančio ir palaikančio žodžio stoka lemia tai, jog vaikas nepasitiki savimi. Dažną kartą šie vaikai girdi į juos nukreiptą kritiką: „Tu nieko nesugebi“, „Ir vėl prisidirbai“, „Kada išmoksi pagaliau gražiai elgtis?“ ir pan. Visa tai atitinkamai formuoja vaiko įsitikinimus apie save: „Aš nieko nesugebu“, „Man niekada nepavyks“, „Aš nesu vertas“ ir t.t.
Kai taip manai apie save, kam tuomet stengtis ką nors daryti ir pasiekti? Todėl mums, suaugusiems, labai svarbu keisti vaiko įsitikinimų sistemą. Ir tai galime daryti, suteikdami jiems naujas patirtis ir naujus žodžius. Vaikas turi girdėti: „Tau pavyks“, „Tu esi brangus“, „Žinau, kad šiandien nepasisekė, bet vis tiek tave myliu“. Ir vaikas turi tai įsisavinti ne tik kognityviniame lygmenyje, bet ir per patirtį. Vadinasi, jei aš sakau vaikui, kad tu esi man brangus, turiu jam tai parodyti ir savo veiksmais: per apkabinimą, švelnų žvilgsnį, rūpinimąsi ir panašiai.
Diagnostika ir „institucinis ugdymas“ kaip rizikos veiksnys
Ar tai tiesa? Tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra grupė „Z“ kodų, kurie apibrėžia aplinkos faktorius arba rizikos veiksnius, turinčius įtakos vieno ar kito sutrikimo vystymuisi. Kaip ir daugelis somatinių ligų, taip ir psichikos sutrikimai turi savo rizikos veiksnius. Tą labai svarbu suprasti, kalbant apie vaikų psichikos sutrikimus, kurie dažniausiai būna nulemti jo aplinkos, o ne genų, kaip kad dažnai yra manoma. Genai nenulemia vaiko netinkamo elgesio ar kitų sunkumų. „Institucinis ugdymas“ yra vienas iš „Z kodų“ sąraše įvardintų veiksnių. Tai nėra pagrindinė ar tiesioginė diagnozė. Šalia šio kodo paprastai rašomas ir kitas kodas, nurodantis konkretų vaiko sutrikimą.
Kompleksinė raidos trauma
Negalime vienareikšmiškai teigti, jog vaiko psichikos sutrikimas atsirado vien dėl to, kad jis auga globos namuose. Tai dažniau yra papildomas, palaikomasis faktorius, nes iki patenkant į globos instituciją jis patyrė daug kitų neigiamų išgyvenimų: galbūt tėvai vartojo alkoholį ir vaikas ištisas dienas likdavo nevalgęs, galbūt tie patys tėvai fiziškai prieš jį smurtavo, galbūt jis patyrė seksualinę prievartą, mokykloje iš jo buvo tyčiojamasi, o paimtas iš šeimos jis buvo perkėlinėjamas iš vienos globos įstaigos į kitą. Tai yra komplektas vaikystėje įvykusių neigiamų patirčių, kurios visos kartu yra vadinamos „Kompleksine Raidos Trauma“.
Praktinė patirtis ligoninėse ir hospitalizacijos problema
Esate dirbusi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje vaikų psichiatrijos skyriuje. Ar esate praktiškai susidūrusi, kad gydyti atvežami vaikai iš globos namų ir jie susirgo būtent todėl, kad auga globos namuose? Taip, dirbant ligoninėje, teko susidurti su daugeliu vaikų, augančių globos namuose. Tokią mano praktikos patirtį patvirtina ir šiais metais publikuotas Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto Psichiatrijos Klinikos prof. Sigitos Lesinskienės ir dr. Astos Dervinytės-Bongarzoni su kolegomis atliktas „Psichikos sveikatos sutrikimų turinčių vaikų šeimos situacijos tyrimas“, kuris atskleidė, jog didžiausią pacientų, gydomų vaikų psichiatrijos skyriuose dalį sudarė „globos namuose augantys vaikai“, jų buvo net 33,3 proc. ir „daugiau kaip pusė vaikų (56,1 proc.), augančių globos namuose, buvo kartotinai gydyti psichiatrijos stacionaruose“.
Taip pat skaitykite: Mokinių saviraiškos skatinimo būdai mokykloje
Be abejonės, institucijoje augančių vaikų tarpe yra tų, kuriems iš tiesų būna reikalinga stacionarinė psichiatrinė pagalba, tačiau taip pat būdavo daug atvejų, kuomet hospitalizacijos būdavo kartotinės ir ne visada pagrįstos. Toks vaiko vežiojimas į ligoninę, ne tik, kad jam nepadeda, bet ir yra žalingas: mes išimame vaiką iš jam pažįstamos, pastovios aplinkos, įmetame į naują, kurioje jis nesijaučia saugus ir norime, kad jo elgesys pagerėtų ir iš ligoninės jis išeitų „sveikas“. Tai taip pat neskatina vaiko pasitikėjimo suaugusiais, tai griauna ryšį su vaiku.
Suprantama, jog dažną kartą vaikų globos įstaigų darbuotojai hospitalizacijos griebiasi lyg šiaudo, nebežinodami kaip kitaip koreguoti iššūkių keliantį vaikų elgesį. Galimai jie mano, jog hospitalizacija yra vienintelis būdas, galintis padėti. Galimai tai taip pat yra lyg „atokvėpio programa“ darbuotojams nuo „sunkaus“ vaiko.
Stigma ir socialinė izoliacija
Vaikų globos namuose augantys vaikai yra tarsi su stigma. Ne paslaptis, kad su tokiais vaikais vis dar vengiama bendrauti. Taip, stigma yra, ir ne tik dėl to, jog jie auga vaikų globos namuose, bet ir dėl to, jog patenka į psichiatrijos stacionarus, iš kur išėję, patiria bendraamžių patyčias, nes gulėjo „psichuškėje“. Stigma, bendrąja prasme, reiškia diskriminaciją, pasmerkimą ir gėdą dėl to koks esu.
Mano gera draugė, trijų įvaikintų mergaičių mama, kartą apie tai dalinosi savo mintimis: „stigmatizuodami žmones, mes kaip visuomenė, praleidžiame galimybę pamatyti juose slypinčias skirtingas dovanas ir gebėjimus, kurie priešingu atveju galėtų pasitarnauti visuomenės labui“.
Galimybės ir viltis: kaip padėti vaikui
Įmanoma! Ir vilties yra daug! Psichologijos mokslų daktarė, dr. Karyn Purvis, visą savo gyvenimą ir darbus paskyrusi pagalbai vaikams su sunkia praeitimi, yra pasakiusi: „Nesu mačiusi nei vieno vaiko, kurio sielos žaizdos negalėtų gyti“.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Ir nesvarbu kuriame raidos etape vaikas patyrė netektį ir pateko į globos namus. Ir nesvarbu, kuriame raidos etape jis yra dabar. Vaiko smegenys yra stebuklingos, nes jos yra labai plastiškos (beje neuroplastiškumas ypatingai aktyvus paauglystės metais)! Tai reiškia, kad nors ir jo smegenys yra jautrios neigiamoms patirtims, jos yra be galo imlios teigiamoms, pozityvioms patirtims. Ir tam, kad mes sureguliuotume vaiko smegenų veiklą, jo emocijų kontrolę, mums ne visada būtini vaistai.
Daug geresnis pagalbos būdas yra, kai kasdien vaiku tiesiogiai besirūpinantys suaugusieji investuoja laiko, skiria dėmesio, mezga pasitikėjimu grįstą ryšį ir keičia jo įsitikinimų sistemą per naujas pozityvias patirtis. Nei vienas vaikas nebuvo sukurtas augti vaikų globos namuose.
VRA@Minties vaikų globos namai
Valstybės ir visuomenės vaidmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba siekia informuoti visuomenę apie institucinės globos žalą ir paskatinti žmones atverti savo namų duris be tėvų globos likusiems vaikams. Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus.
| Problema | Pasekmė | Galimas sprendimas |
|---|---|---|
| Dažna darbuotojų kaita | Nepažįstamų suaugusiųjų daug, sunku prisirišti | Skatinti ilgalaikį darbuotojų įsipareigojimą, gerinti sąlygas darbui |
| Hospitalizacijų kartotinumas | Traumuojanti patirtis, ryšio sugriaunimas | Plėtoti ambulatorinę psichologinę pagalbą, mokyti darbuotojus krizės valdyme |
| Stigma ir socialinė izoliacija | Patyčios, diskriminacija, savivertės problemos | Šviesti visuomenę, skatinti įvaikinimą ir globą, integracijos programas |
Kaip kiekvienas gali prisidėti
- Atverti savo namų duris - paskatinti žmones atverti savo namų duris be tėvų globos likusiems vaikams.
- Keisti kalbą ir elgesį - suteikti vaikams naujas patirtis ir naujus žodžius: „Tau pavyks“, „Tu esi brangus“.
- Remti programas, kurios skatina šeiminį auklėjimą ir mažina institucinės globos apimtis.
- Šviesti apie „institucinį ugdymą“ kaip rizikos veiksnį ir skatinti individualizuotą pagalbą vaikui.
Vaikų globos namų problema yra sudėtinga ir daugiasluoksnė: ji apima psichikos sveikatą, išsilavinimą, socialines programas ir visuomenės požiūrį. Tačiau, kaip rodo praktika ir mokslas, yra daug priemonių ir būdų, kurie gali keisti vaiko gyvenimą į gerąją pusę - nuo nuoseklių, palaikančių santykių iki visuomenės iniciatyvų skatinti įvaikinimą ir globą.
tags: #slopinanti #ir #skatinanti #vaiku #globos #socializacija