Skausmas yra vienas iš dažniausių simptomų, su kuriuo susiduria slaugytojai, slaugydami vaikus ligoninėse. Skausmas - dažniausias organizmo sutrikimo pojūtis, kuris smarkiai pablogina žmonių gyvenimo kokybę. Ypač šis pojūtis būdingas pooperaciniu paciento slaugos periodu.
Skausmo suvokimo teorijos ir jų reikšmė slaugai
Skausmas nuo seno buvo plačiai nagrinėjama problema. Teoriniai praktikų samprotavimai sudarė pagrindą vystytis skausmo suvokimo teorijoms. Viena seniausių teorijų aiškino skausmą iš biomedicininio požiūrio perspektyvos, tai yra, kad sužalojimas visada lydimas skausmo, kurio dydis yra tiesiogiai proporcingas skausmo intensyvumui.
Mokslininkai Melzack ir Wall (1965) pristatė „vartų kontrolės“ teoriją, pagal kurią jutiminiai (sensoriniai), pažinimo (kognityvūs) ir emociniai veiksniai gali sustiprinti arba susilpninti skausmo pojūtį. Lygiagretaus informacijos apdorojimo skausmo suvokimo teorija (H. Leventhal ir D. Everhard, 1979) atskleidžia, kad emocijos, priklausomai nuo jų pobūdžio, lemia subjektyvų skausmo pojūtį.
Autoriai teigė, kad skausmas ir emocijos susijusios. Jie atkreipė dėmesį, kad subjektyviame skausmo pojūtyje emocijos užima reikšmingą vietą. Pirmuoju, jutiminiu (sensoriniu) keliu, perduodami duomenys iš pažeidimo vietos į centrinę nervų sistemą ir teikia informaciją apie sužalojimo vietą, intensyvumą ir trukmę. Antruoju, emociniu keliu, perduodama emocinė patirtis ir iš gautų duomenų susiformuoja skausmo‑pateisinimo informacija arba skausmo‑baimės informacija.
Dviejų veiksnių emocijų teorija (S. Schachter ir J. Singer) teigia, kad emocijoms patirti reikalingi du komponentai: fiziologinio sužadinimo lydima reakcija ir vertinimas. Svarbiausia ne reakcijos, o kaip žmogus jas vertina. Jei asmuo patiria būseną, apie kurią neturi išankstinio nusistatymo, jis ją išgyvens remdamasis esamomis aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Slaugytojos vaidmuo skausmo valdyme
Valdant skausmą, slaugytojas skiria daugiausia laiko ir dėmesio pacientui, lyginant su kitais komandos nariais. Siekdami pagrįsti savo teorijos teisingumą jie sukritikavo fiziologinio skausmo suvokimo modelio aiškinimą, pagal kurį „sužalojimas visada lydimas skausmo, kurio dydis yra tiesiogiai proporcingas skausmo intensyvumui“.
Prieš operaciją slaugytojas paaiškina pacientui, ko galima tikėtis pooperaciniu laikotarpiu, nes daugelis žmonių nežino pooperacinio skausmo valdymo ypatumų. Siekiant tinkamai valdyti skausmą ir sulaukti bendradarbiavimo iš paciento, prieš operaciją reikėtų pacientui suprantama forma paaiškinti, koks yra pooperacinio skausmo mechanizmas, nuo ko skausmas gali stiprėti ar silpnėti.
Slaugytojas, siekdamas paciento gerovės, turi pacientui aiškinti vaistų vartojimo ypatumus ir tokiu būdu užkirsti kelią nepageidaujamiems padariniams, kurie atsiranda netinkamai vartojant medikamentines priemones nuo skausmo. Slaugytojas pacientui aktualią ir reikalingą informaciją pateikdamas įvairiausiais metodais ir priemonėmis (žodžiu, raštu per lankstinukus, plakatus, audio ir video įrašus) bei atsižvelgdamas į asmenines pacientų savybes, gali pasiekti maksimalaus rezultato - mažesnio intensyvumo skausmo.
Slaugytojas, planuodamas paciento informavimą, turėtų orientuotis į jo emocinę būklę. Emocijos daro įtaką žmogaus skausmo pojūčiui, todėl malšinant skausmą svarbu ne vien jutimai, bet ir paciento emocinė būklė. Motyvacija - tai poreikiai ir vertybės, kurie suteikia energijos ir nukreipia ją į tikslą. Taigi “gynybinė motyvacija” yra teigiamos mintys, kurios formuoja pasitikėjimą galima pagalba ir savo jėgomis.
Skausmo vertinimo svarba ir skalės
Skausmo vertinimas yra esminė slaugos proceso dalis. Tikslus skausmo įvertinimas padeda: nustatyti skausmo priežastį, įvertinti skausmo intensyvumą ir pobūdį, stebėti gydymo efektyvumą, pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Netinkamai užpildyta anketa gali lemti neteisingus sprendimus dėl gydymo ir pabloginti paciento būklę.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Skausmo stiprumas - bene pagrindinis aspektas, kalbant apie skausmo gydymo poreikį, priemones bei gydymo veiksmingumo vertinimą. Svarbu suprasti, kad skausmo problema turi būti vertinama ir sprendžiama nepriklausomai nuo ją sukėlusios ar palaikančios ligos. Pavyzdžiui, nesvarbu, ar pacientui skauda peties sąnarį dėl lėtinio šio sąnario uždegimo ar dėl piktybinio kaulų auglio, skausmo gydymo indikacijas abiem šiais atvejais lemia vienintelis veiksnys - skausmo stiprumas.
Skausmo stiprumas dažniausiai vertinamas analoginėmis skalėmis. Lietuvoje SAM ministro įsakymu oficialiai yra rekomenduojamos šios skalės: „Skausmo intensyvumo vertinimas taikomas pacientams nuo 3 metų, pasirinktinai naudojant „veidukų” ir/ar skaitmeninę ir/ar žodinę skales. Įvertintas skausmo intensyvumas pažymimas paciento medicinos dokumentuose ir yra laikomas pagrindu skirti atitinkamą skausmo malšinimo vaistą.”
Svarbiausios skausmo vertinimo skalės
- Skaitmeninė skausmo skala (0-10).
- Vizualinė analoginė skalė (VAS).
- Žodinė skausmo skalė.
- Wong‑Baker veidelių išraiškos skalė.
Didesnė dalis respondentų, dirbančių II v. l. sk. (80,0 proc.) ir v. ch. sk. (63,6 proc.), naudojo žodinę skausmo skalę, tuo tarpu tik apie pusė (45,8 proc.) I v. l. sk. dirbančių respondentų nurodė naudojantys šią skausmo skalę. Wong‑Baker veidelių išraiškos skalę skausmo vertinimui naudojo reikšmingai didesnė dalis respondentų, dirbančių I v. l. sk. (70,8 proc.) ir v. ch. sk. (54,5 proc.), lyginant su II v. l. sk.
Skausmo vertinimo anketa: pildymo gairės
Skausmo vertinimo anketa yra svarbi priemonė, padedanti slaugytojams įvertinti paciento skausmą ir priimti tinkamus sprendimus dėl jo gydymo. Teisingai užpildyta anketa leidžia objektyviai įvertinti skausmo intensyvumą, pobūdį ir poveikį paciento gyvenimo kokybei. Šioje dalyje aptarsime, kaip teisingai užpildyti slaugytojos skausmo vertinimo anketą, kad būtų užtikrintas tikslus ir efektyvus skausmo valdymas.
Pagrindiniai skausmo vertinimo anketos elementai
- Paciento identifikaciniai duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, ligos istorijos numeris.
- Skausmo lokalizacija: vieta, kur pacientas jaučia skausmą.
- Skausmo intensyvumas: vertinamas skaitmenine skale (0-10) arba VAS.
- Skausmo pobūdis: deginantis, duriantis, maudžiantis ir kt.
- Skausmo trukmė: ar skausmas nuolatinis ar epizodinis.
- Skausmą stiprinantys ir mažinantys veiksniai.
- Skausmo poveikis paciento gyvenimo kokybei.
- Ankstesnis gydymas ir jo efektyvumas.
Žingsniai, kaip teisingai užpildyti skausmo vertinimo anketą
- Paciento identifikaciniai duomenys: pirmiausia įrašykite visus reikiamus duomenis. Įsitikinkite, kad informacija yra tiksli ir atitinka paciento medicininę dokumentaciją.
- Skausmo lokalizacija: paklauskite paciento, kur jis jaučia skausmą. Pažymėkite vietą kūno schemoje arba aprašykite ją žodžiais.
- Skausmo intensyvumas: naudokite skaitmeninę skalę (0-10) arba VAS; paprašykite paciento įvertinti savo skausmo intensyvumą.
- Skausmo pobūdis: užduokite klausimą, kaip pacientas apibūdina savo skausmą (pvz., deginantis, duriantis, maudžiantis).
- Skausmo trukmė: išsiaiškinkite, kiek laiko trunka skausmas ir ar jis pasikartoja.
- Skausmą stiprinantys ir mažinantys veiksniai: kas padidina arba sumažina skausmą - judėjimas, gulėjimas, vaistai ar kt.
- Skausmo poveikis gyvenimo kokybei: kaip skausmas veikia miegą, nuotaiką, apetitą ir kasdienę veiklą.
- Ankstesnės priemonės: paklauskite, kokios priemonės jau bandytos ir koks buvo jų efektyvumas.
Nemedikamentinės skausmo valdymo priemonės
Nemedikamentinės skausmo malšinimo priemonės yra ne mažiau reikšmingos. Apie jų efektyvumą ir teigiamą poveikį sveikatai diskutuoja slaugos ir medicinos specialistai. Specialiai įvertintos ir tinkamos strategijos taikymas, atkreipiant dėmesį į tam tikras pacientų grupes (vaikai, senyvi pacientai), duoda apčiuopiamus rezultatus.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
- Išmokyti taisyklingos kvėpavimo technikos ir gebėjimo pasirinkti būklei palankią kūno padėtį - pacientai gali sumažinti dėl skausmo patiriamą diskomfortą.
- Dėmesio nukreipimo technikos (malonių vaizdinių kūrimas, veikla reikalaujanti dėmesio sutelkimo ir kt.).
- Fizinius būdus: šilumos arba šalčio taikymas, kūno padėties keitimas, mobilizacija.
Su slaugytojo pagalba pacientas gali nesunkiai įvaldyti dėmesio nukreipimo techniką. Išmokyti kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikas, taikyti kūno padėties korekcijas, pritaikyti vizualinius ar audialius metodus - visa tai sumažina neigiamas paciento emocijas ir pagerina skausmo valdymo rezultatus.
Praktiniai tyrimų duomenys apie slaugytojų žinias
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad slaugytojų žinios apie vaikų skausmo vertinimą yra nepakankamos. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti slaugytojų žinias apie vaikų skausmo vertinimą. Anketinė apklausa atlikta 2016 m. vienoje iš didžiausių Lietuvos ligoninių vaikų chirurgijos (v. ch.) ir dviejuose vaikų ligų (v. l.) skyriuose. Tyrime dalyvavo 61 slaugytojas.
Rezultatai. Buvo nustatyta, kad didesnė dalis respondentų, dirbančių I v. l. sk. (87,5 proc.) ir II v. l. sk. (66,7 proc.), teigė, jog skausmo intensyvumą tiksliausia įvardins pats pacientas, tačiau taip nurodė apie pusę (54,5 proc.) v. ch. sk. dirbančių respondentų (p=0,042). Dauguma (70,0 proc.) respondentų, dirbančių I v. l. sk. nurodė skausmo vertinimui naudojantys skales, tuo tarpu arti pusės (44,0 proc.) II v. l. sk. ir arti trečdalio (36,0 proc.) v. ch. sk. dirbančių respondentų skausmo skales naudojo reikalui esant (p=0,003).
Patarimai slaugytojoms geresniam skausmo valdymui
- Būkite empatiški: parodykite pacientui, kad suprantate jo skausmą ir norite jam padėti.
- Užduokite atvirus klausimus: leiskite pacientui išsamiai apibūdinti savo skausmą.
- Klausykite atidžiai: skirkite laiko išklausyti paciento ir užrašykite visą svarbią informaciją.
- Naudokite standartizuotas skales: užtikrinkite, kad visi slaugytojai naudotų tas pačias skales ir metodus skausmo vertinimui.
- Mokykite pacientus vertinti savo skausmą: siekiant tinkamai vertinti skausmą, pacientą reikia mokyti, kaip savo subjektyvius skausmo potyrius vertinti dešimties centimetrų vizualinių analogų skale.
- Aiškinkite apie medikamentinio gydymo ypatumus: pašalinkite mitus (pvz., kad vaistus reikia vartoti tik „kai nebesusitvarkoma”) ir mažinkite baimes dėl priklausomybės.
Skausmo stebėjimas
Vertindamas skausmą prieš skausmą mažinančių priemonių vartojimą ir po to, pacientas turi galimybę stebėti skausmo dinamiką. Tai leidžia įvertinti gydymo efektyvumą ir priimti sprendimus dėl tolesnių priemonių.
| Vertinimo aspektas | Reikšmė praktikoje |
|---|---|
| Skausmo intensyvumas | Nustato gydymo poreikį ir veiksmingumą |
| Skausmo pobūdis | Padeda identifikuoti skausmo mechanizmą |
| Trukmė | Padeda atskirti ūminį ir lėtinį skausmą |
| Veiksniai | Nurodo galimas intervencijas |
| Poveikis gyvenimo kokybei | Nustato prioritetus gydymui |
tags: #slaugytoju #veiksmai #valdant #ligoniuskausma