Slaugytojų atliekama pragulų profilaktika ir slaugos principai

Pragulų profilaktika yra itin svarbi slaugos dalis, siekiant užkirsti kelią skaudžioms ir ilgai trunkančioms pragulų komplikacijoms. Pragulų atsiradimo priežasčių yra begalė: audinių spaudimas, trintis, karštis, drėgmė, prasta higiena ir t.t. Kadangi ligonių, kuriems jau yra atsiradusios pragulos, gydymas yra sudėtingas, brangus ir ilgas procesas, pragulų profilaktika tampa prioritetu medicinoje ir namų slaugoje.

Slaugytojų žinios apie pragulų priežiūrą ir prevenciją

Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 89 bendrosios praktikos slaugytojos iš Šakių ir Jurbarko ligoninių, parodė, kad slaugytojų žinios apie pragulų priežiūrą yra pakankamai geros. Tačiau buvo nustatytos spragos žiniose, ypač dėl tinkamo paciento kūno padėties kampų pasirinkimo, spaudimo rizikos įvertinimo skalės taikymo bei tinkamos mitybos svarbos.

Dauguma slaugytojų žino, kaip dažnai reikia tikrinti odą, kokius kriterijus vertinti ir kokių veiksmų imtis pastebėjus pirmos stadijos pragulą. Prevencijos srityje daugiau nei pusė respondentų sugeba atskirti vidinius ir išorinius pragulų rizikos veiksnius bei supranta, kaip odos pokyčiai, susiję su amžiumi, didina pragulų atsiradimo tikimybę. Visgi dalis slaugytojų nepakankamai įvertino prastos psichologinės būklės įtaką pragulų vystymuisi ir nebuvo informuoti, kad kūno padėtis turi būti keičiama kas 2 valandas.

Slaugytojai, dirbantys specifinėse ligoninėse, dažniau žinojo apie pragulų rizikos vertinimo skalės naudojimą, teisingai identifikavo pragulų stadijas bei išmanė apie kompresinių čiužinių ir tinkamų tvarsčių panaudojimą prevencijoje.

Pragulų profilaktikos pagrindai

Vienas iš pagrindinių būdų mažinti pragulų atsiradimo riziką yra ligonio pozicionavimas ir vartyti jį nustatytu laiku. Prieš ruošiant pozicionavimo gaminius, svarbu įvertinti jų užpildą ir užvalkalo savybes, kad būtų užtikrintas tolygus spaudimo pasiskirstymas bei tvirtas pozicionavimas.

Taip pat skaitykite: Pragulų prevencijos mokymai slaugytojams

  • Ilgaamžiškumas: medicininiai užvalkalai turi būti atsparūs dezinfekcijai ir aukštos temperatūros plovimui.
  • Odos higiena: svarbu, jog gaminys būtų orą praleidžiantis, bet skysčius sulaikantis, siekiant išvengti odos prakaitavimo ir infekcijų.
  • Saugumas: sandarūs užvalkalai neleidžia bakterijoms ir biologiniams skysčiams patekti į gaminio užpildą.

Teisingas paciento kūno padėties keitimas atlieka svarbų vaidmenį - gulint ligoniui patariama keisti padėtį kas 2 valandas, o sėdint - kas 15 minučių. Be to, naudojamos papildomos slydimo priemonės, kurios saugo nuo trinties pajėgų, kylančių perverčiant pacientą ar judinant jį lovoje.

Planuojama pragulų profilaktika

Kaip ir ruošiantis bet kokiam darbui, būtinas gerai apgalvotas planas. Kiekvienam ligoniui turėtų būti sudarytas individualus pragulų profilaktikos planas, o vertinimo dažnumas priklauso nuo paciento būklės. Sunkiems pacientams odos apžiūra rekomenduojama bent kartą per parą, o esant stabiliam būklei - kartą per savaitę.

Itin svarbu įvertinti, kokioje padėtyje dažniausiai būna pacientas, nes pragulos dažniausiai atsiranda ten, kur ilgą laiką patiriamas spaudimas. Taip pat svarbu reguliariai fiksuoti paciento odos būklę ir dokumentuoti visas įvykusias pokyčius slaugos užrašuose.

Odos priežiūra ir žaizdų gydymas

Odai labai svarbi higiena ir kraujotakos gerinimas. Žaizdų gydymo metu vietinės pragulos dažnai gydomos naudojant antimikrobinius hidrokoloidinius tvarstį su sidabru. Šie tvarsčiai palaiko drėgną aplinką, sugeria eksudatą, naikina bakterijas ir netraumuoja audinių. Be to, jie apsaugo nuo išorinių teršalų, skysčių ir oro prasiskverbimo, sukurdami palankias sąlygas praguloms gyti.

Pirmosiomis dienomis po tvarsčio uždėjimo gali padidėti sekretų kaupimasis, todėl tvarstis pradedamas keisti kas 1-3 dienas. Vėliau, kai žaizda gyja ir sekretų kiekis mažėja, tvarsčio keitimo intervalas gali būti prailgintas iki 3-5 dienų, bet ne ilgiau nei 7 dienos.

Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis

Pragulų atsiradimo mechanizmas ir prevencijos priemonės

Ilgai gulint arba sėdint vienoje padėtyje, kaulai ir jų iškilimai (kryžkaulis, sėdynkaulis, pakaušis, kulnakaulis) spaudžia minkštuosius audinius (raumenis, poodį, odą). Tai sutrikdo kraujotaką, kai spaudimas viršija audinių kapiliarinės kraujotakos slėgį (25-40 mm Hg). Todėl pagrindinė prevencijos ir gydymo priemonė yra šių audinių kraujotakos išsaugojimas mažinant spaudimo poveikį, nuolat keičiant paciento kūno padėtį.

Gulintiems pacientams rekomenduojama vartyti kas 1-2 valandas. Jei tai yra sudėtinga, alternatyva gali būti elektriniai pripučiami čiužiniai, kurie padalinti sekcijomis ir reguliariai pakeičia slėgį.

Pagalbinės priemonės pragulų profilaktikai

  • Pagalvėlės nuo pragulų: mažina spaudimą atskiroms kūno dalims.
  • Pagalbinės slydimo priemonės: sumažina trintį pacientą perkėlinėjant.
  • Elektriniai pripučiami čiužiniai: reguliariai keičia slėgį skirtingose vietose, užtikrindami audinių kraujotaką.

Visi šie elementai, įgyvendinti laikantis griežtų higienos reikalavimų, padeda užkirsti kelią pragulų atsiradimui, saugo odą ir mažina skausmą bei komplikacijų riziką pacientams.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje

tags: #slaugytoju #pragulu #profilaktika