Inkstų Uždegimo Priežiūra ir Rekomendacijos

Kovo mėnesį minima pasaulinė inkstų diena. Šios iniciatyvos tikslas - didinti visuomenės informuotumą apie inkstų svarbą žmogaus organizmui, atkreipti dėmesį į veiksnius, galinčius pažeisti jų veiklą, ir skatinti prevencinius sprendimus. Manoma, kad maždaug kas dešimto pasaulio gyventojo inkstų funkcija yra sutrikusi, todėl ši tema itin aktuali. Inkstų ligos dažniausiai vystosi be skausmo ar ryškių simptomų, todėl ankstyvosios stadijos dažnai lieka nepastebėtos.

Inkstai yra gyvybiškai svarbūs organai, atliekantys filtravimo funkciją organizme - jie šalina toksinus, reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, padeda palaikyti normalų kraujospūdį bei užtikrina tinkamą medžiagų apykaitą. Tačiau tam tikros infekcijos, autoimuniniai procesai ar kiti sveikatos sutrikimai gali neigiamai paveikti inkstų veiklą, sukeldami inkstų uždegimą.

Inkstai - tai porinis pupelės formos organas, esantis nugarinėje kūno dalyje, abipus stuburo, šiek tiek žemiau diafragmos. Dažniausiai žmogus turi du inkstus, bet kai kuriais atvejais gali gimti tik su vienu inkstu.

Inkstai atlieka keletą svarbių funkcijų:

• Išskiriamoji funkcija: Inkstai filtruoja kraują, šalindami kenksmingas medžiagas, susidariusias medžiagų apykaitos metu, bei kitas organizmui svetimas ar nereikalingas medžiagas. Iš jų tik apie 1,5 litro pasišalina su šlapimu, o likęs skystis grįžta į kraujotaką.
• Reguliacinė funkcija: Inkstai palaiko tinkamą organizmo skysčių, elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
• Endokrininė funkcija: Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Jie taip pat gamina fermentą reniną, kuris dalyvauja kraujospūdžio reguliavime, ir aktyvią vitamino D formą kalcitriolį.

Inkstų ligos gali išsivystyti bet kuriame amžiuje ir paveikti tiek moteris, tiek vyrus. Didžiausią riziką susirgti turi žmonės, kurių artimieji sirgo inkstų ligomis.

Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena

Inkstų uždegimas - tai infekcinės arba neinfekcinės kilmės liga, pažeidžianti inkstus ir sutrikdanti jų funkcijas. Jis gali išsivystyti dėl bakterinių infekcijų, autoimuninių reakcijų ar toksinių medžiagų poveikio. Skirtingos inkstų uždegimo formos pasireiškia skirtingais simptomais. Glomerulonefritas - specifinė inkstų uždegimo forma.

Inkstų ligų simptomai ir tipai

Inkstų ligos neretai sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, dažnai vargina kojų patinimai. Inkstų ligų simptomai: ūminis ir lėtinis inkstų uždegimas, medžiagų apykaitos sutrikimai, dažnas kojų tinimas, bendras inkstų nepakankamumas.

Dažniausiai pasitaikančios inkstų patologijos:

• Ūmus inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas): Tai infekcinė liga, kuri dažniau pasireiškia moterims. Pagrindiniai simptomai - skausmas nugarinėje juosmens srityje, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, pakitusi šlapimo spalva ir nemalonus jo kvapas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas. Negydomas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Tada simptomai būna vangesni, išryškėja tik paūmėjimų metu ir būna panašūs į ūmaus pielonefrito.
• Inkstų akmenys: Tai viena dažniausių inkstų patologijų. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokių pojūčių, tačiau pajudėjus akmeniui, atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje, sklindantis į pilvo apačią ar kirkšnį. Taip pat gali pasireikšti dažnas šlapinimasis ir nemalonūs pojūčiai šlapinantis. Ligą nustatyti galima šlapimo tyrimu, echoskopija (ją taikant, galima rasti akmenis inkstuose, bet ne šlapimo takuose), kompiuterine tomografija, kartais rentgenologiniu tyrimu.
• Ūmus inkstų nepakankamumas: Tai staigus inkstų veiklos sutrikimas, kuris gali išsivystyti per kelias valandas ar paras. Jį gali sukelti skysčių netekimas (pvz., dėl stipraus vėmimo ar viduriavimo), kraujotakos sutrikimai, apsinuodijimai, nefrotoksinių vaistų vartojimas. Šiai būklei būdingi simptomai - pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, tinimai, sumažėjęs šlapimo kiekis.
• Lėtinės inkstų ligos: Šiai grupei priklauso įvairios ligos, pavyzdžiui, akmenligė, lėtinis uždegimas, glomerulonefritas, policistozė, inkstų pažeidimai dėl cukrinio diabeto ar padidėjusio kraujospūdžio. Tokios ligos vystosi nepastebimai, nes simptomai atsiranda tik ligai pažengus. Gali pasireikšti nuovargis, mieguistumas, blyški oda, patinimai, mažakraujystė, kraujospūdžio padidėjimas, o vėliau - kaulų retėjimas (osteoporozė).
• Inkstų vėžys: Vien inkstų vėžiui būdingų simptomų nėra, todėl liga dažnai nustatoma atsitiktinai, atliekant kitus tyrimus. Galimi simptomai: kraujas šlapime (gali būti nepastovus), pakitusi šlapimo spalva (tamsus, rūdžių ar ruda), skausmas nugaros apačioje, šone, pilvo srityje (ties skrandžiu), svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, karščiavimas, mažakraujystė.

Pirmieji inkstų uždegimo ženklai

Vaistininkas R. Blynas pasakoja, kad inkstų uždegimas dažniausiai kyla tada, kai į šlapimo takus patekusios bakterijos nukeliauja iki vieno iš inkstų. Tačiau priežasčių gali būti daugiau, pavyzdžiui, inkstų akmenys. Už daugiau nei 80 proc. šlapimo takų ir inkstų infekcijų dažniausiai slypi E. coli bakterija.

Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"

„Inkstų uždegimui būdingi įprasti infekcijos simptomai, tokie kaip silpnumas, nuovargis, pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, tačiau kartu dažnai pasireiškia ir pykinimas, jaučiamas skausmas nugaros apačioje, šlapinantis atsiranda deginimo pojūtis. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir viduriavimas, vėmimas, dažnas noras šlapintis, šlapime gali matytis kraujo priemaišų. Jei inkstų uždegimas išsivysto vyresnio amžiaus žmogui, simptomai gali būti dar labiau netipiniai, pavyzdžiui, jis gali jaustis sutrikęs, prastai gaudytis aplinkoje“, - sako R. Blynas.

Vaistininkas paaiškina, kad dėl moterų anatomijos, šlapimo pūslės uždegimai dažniau kankina būtent jas, taip pat žmones, turinčius silpną imunitetą, sergančius diabetu ar dažnai susiduriančius su šlapimo takų infekcijomis. Manoma, kad ilgas šlapimo sulaikymas taip pat padidina šlapimo takų, o kartu ir inkstų uždegimo riziką.

Diagnostika ir Gydymas

Inkstų uždegimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo. Bakterinė infekcija (dažniausiai sukeliama E. Inkstų uždegimo tyrimai padeda tiksliai nustatyti ligą ir jos priežastį. Gydymas priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir priežasties.

Jei inkstų uždegimą sukelia bakterija, padėti jai pasišalinti gali tik gydytojų paskirti antibiotikai, parinkti pagal infekcijos tipą, asmens ligos istoriją, alergijas ir kitus aspektus. Gydytojai taip pat neretai skiria gydymą ir jaučiamus simptomus palengvinančiais vaistais, tokiais kaip paracetamolis. Kartu rekomenduojama ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių, atsisakyti alkoholio, rūkymo, kofeino produktų ir stiprinti organizmą esminiais mikroelementais, tokiais kaip vitaminai C ir D, B grupės vitaminai, geležis“, - sako R. Blynas.

Jis priduria, kad atvejais, kuomet žmonės dėl jaučiamų simptomų nenori pasitarti su gydytojais ar vaistininkais bei laiku nepradeda gydymo, gali grėsti įvairių komplikacijų pavojus. Pasak vaistininko, kuo ilgiau delsiama, tuo labiau stiprėja simptomai ir gali prireikti gydytis ligoninėje, negana to, gali atsirasti įvairių inkstų pažeidimų, ženkliai sutrikti šio organo veikla, netgi išsivystyti sepsis. Jei inkstų uždegimas nėra tinkamai gydomas, besilaukiančios moterys gali pagimdyti per anksti.

Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros

Inkstų uždegimas yra nemaloni ir kasdienybę trikdanti liga, tačiau laiku pradėjus gydymą, įprastai pasveikstama gana greitai ir be jokių komplikacijų. Visgi vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, jog kai kurie žmonės ignoruoja šlapimo takų infekcijų simptomus, ypač jei jie būna nežymūs, taip pat vis dar bando gydytis tik liaudiškomis priemonėmis. Vaistininkas įvardija, kaip atpažinti pirmuosius inkstų uždegimo ženklus ir kokių klaidų gydymosi procese geriau nedaryti.

Kokių liaudiškų priemonių vengti?

R. Blynas prasitaria, kad, deja, tačiau kai kurie žmonės, įtardami šlapimo pūslės ar inkstų uždegimą, nesikreipia į sveikatos priežiūros specialistus, o bando pasveikti naudojant vien liaudiškus metodus. Vieni pasikliauna garų vonelėmis ar druskų vonia, kiti stengiasi iš organizmo pašalinti bakterijas vartodami valgomąją sodą ar obuolių actą, dar kiti įsitikinę, kad infekciją įveikti padės spanguolių ar petražolių sultys.

Anot „Camelia“ vaistininko, tiesa, kad spanguolių sultys gali teigimai veikti šlapimo takų ir inkstų sveikatą, o pakankamas skysčių vartojimas gali padėti lengviau pasišalinti bakterijoms, tačiau vien tai nebus veiksmingas sprendimas. Tuo tarpu neatsakingai vartojant obuolių actą ar sodą galima padaryti nemenkos žalos virškinimo sistemai, o inkstų uždegimas greičiausiai vystysis toliau.

Mitybos rekomendacijos sergant inkstų uždegimu

Sergant inkstų uždegimu, mityba turi būti subalansuota ir palanki inkstų veiklai. Jūsų vartojamas maistas ir gėrimai turi didelę įtaką bendrai jūsų sveikatos būklei, todėl svarbu stebėti, ką valgote ir geriate. Inkstų ligos neretai sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, dažnai vargina kojų patinimai. Jums gali padėti mitybos orientyrai, kurie atstatys skysčių ir druskų pusiausvyrą organizme.

Pagrindiniai mitybos principai:

• Mėsą ir žuvį geriausia virti, o po to troškinti arba apkepti.
• Valgyti 4-6 kartus per dieną.
• Esant inkstų nepakankamumui, rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 2-3 g druskos per dieną. Turintiems aukštą kraujospūdį, druskos reikėtų iš viso atsisakyti.
• Per dieną išgerti ne daugiau kaip 1 l skysčių.

Kokį maistą riboti?

Sergantys inkstų nepakankamumu turėtų su saiku vartoti aštrius patiekalus, prieskonius ir alkoholį. Norėdami pagerinti savijautą, taip pat turėtumėte riboti baltymų kiekį maiste. Vartokite maistą, turintį didelę biologinę vertę: kiaušinius (ribotai), liesą mėsą, paukštieną, žuvį.

Kokio maisto visiškai atsisakyti?

• Mėsos, žuvies, grybų ir ankštinių daržovių sultinių.
• Riebios mėsos ir riebios paukštienos. Keptų, troškintų patiekalų, jeigu jie prieš tai nebuvo apvirti.
• Dešrų, dešrelių, rūkytų, konservuotų gaminių.
• Riebios, sūdytos ir rūkytos žuvies, ikrų.
• Sūrio, visų ankštinių daržovių, šokolado.
• Svogūnų, česnakų, ridikėlių, ridikų, rūgštynių, špinatų. Sūdytų, marinuotų, raugintų daržovių ir grybų.
• Aštrių ir riebių užkandžių, taip pat mėsos, žuvies ir grybų padažų, pipirų, garstyčių bei krienų.
• Stiprios kavos, kakavos, mineralinio vandens, turinčio daug natrio.
• Ypač svarbu atsisakyti: visų produktų, pagamintų su druska; kepinių parduotuvėse. Specialiuose skyriuose rasite nesūrios duonos ir kitų miltinių produktų; makaronų, kurių sudėtyje yra druskos; beveik visų rūšių sūriuose yra druskos, jų taip pat reikėtų atsisakyti.

Ką galima valgyti?

• Nesūrią duoną, lietinius ir miltinius blynus be druskos.
• Vegetariškas daržovių, grūdų, vaisių sriubas. Su saiku - pieniškas sriubas. Sriubą galite pagardinti sviestu, grietine, krapais, petražolėmis, citrinų sultimis arba troškintais svogūnais.
• Neriebią virtą, troškintą jautieną, veršieną, liesą kiaulieną, avieną, triušieną, vištieną, kalakutieną, virtą liežuvį.
• Neriebią virtą arbą apvirtą ir apkepintą žuvį.
• Pieną, grietinėlę, grietinę, kefyrą, jogurtą, varškę ir jos produktus su morkomis, obuoliais, ryžiais.
• Nors baltyminio maisto reikėtų vengti, tačiau kartais galite suvalgyti iki dviejų kiaušinių per dieną (kietai virtų arba keptų). Bet tą dieną turėtumėte sumažinti suvartotos mėsos, žuvies, varškės kiekį.
• Įvairius grūdus: ryžius, kukurūzus, perlines kruopas, makaronus (be druskos).
• Bulves, daržoves, mišraines be druskos, šviežių daržovių ir vaisių salotas.
• Šviežius ir virtus vaisius bei uogas.
• Iš saldumynų leidžiamas kisielius, želė, medus, saldainiai, vaisiniai ledai. Patiekalus galite pagardinti vanile, cinamonu, citrinos rūgštimi, actu.
• Rinkitės padažus: pomidorų, grietinės, gietinėlės, saldžius bei rūgščius vaisių ir daržovių padažus.
• Arbatą, nestiprią kavą, vaisių ir daržovių sultis, erškėtuogių nuovirą.

Kaip išgyventi be druskos?

Kai kurie maisto produktai jau turi savyje druskos, pavyzdžiui, mėsa, kurią galima iš viso nesūdyti. Skanios be druskos bulvės bei grikiai. Beveik visas daržoves galima valgyti be druskos. Apskritai - atsisakę druskos, rasite nemažai teigiamų dalykų: pajusite natūralų produktų skonį, kuris tampa visiškai kitoks, žymiai įdomesnis. Vietoj druskos galite naudoti kalendras, pipirų mišinius (ribotai), įvairias žoleles, čiobrelius ir pan. Druską pakeisti gali jūrų kopūstai, jie yra natūraliai sūri. Maltus jūrų kopūstus galite nupirkti bet kurioje vaistinėje, o nemaltus parduotuvėse.

Kaip išvengti inkstų uždegimo?

Vaistininkas R. Blynas įvardija, kad inkstų uždegimo galima išvengti stengiantis apsaugoti savo šlapimo takus nuo bakterijų patekimo. Visų pirma, labai svarbi asmeninė higiena: teisingas valymasis pasituštinus; apsilankymas duše prieš ir po lytinių santykių, taip pat po sporto treniruotės; kasdienis švaros palaikymas keičiant kelnaites ir prausiantis. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių ir stengtis eiti į tualetą tada, kada norisi.

„Kalbant apie intymią higieną, prausikliai su pieno rūgštimi gali padėti slopinti kenksmingų bakterijų dauginimąsi, išlaikyti tinkamą intymios srities pH. Jei prausiklio sudėtyje yra prebiotikų, jie gali padėti atkurti pažeistą mikroflorą, minkštinti ir nuraminti odą.

Norint išsaugoti sveikus inkstus, svarbu rūpintis bendra sveikata ir laikytis sveikos gyvensenos principų. Dažnai pasitaiko klaidingų nuomonių, kad mažinant skysčių vartojimą, galima „apsaugoti“ inkstus. Iš tikrųjų - priešingai, reikėtų per parą išgerti apie 1,5-2,5 litro skysčių. Žinoma, skysčių kiekis priklauso nuo individualaus atvejo. Svarbu vengti sūraus, labai aštraus ar perdirbto maisto, kuris apkrauna inkstus. Taip pat būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius, pavyzdžiui, kariesą, lėtinį tonzilitą, ir ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali turėti įtakos inkstų ligų išsivystymui. Be to, inkstams galima pakenkti vartojant skausmą malšinančius vaistus be būtinybės ar reguliarios gydytojo priežiūros.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tiems, kurie serga cukriniu diabetu, skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu arba turi genetinį polinkį į inkstų ligas. Tokiems žmonėms rekomenduojama periodiškai atlikti tyrimus, pavyzdžiui, šlapimo, kreatinino kiekio, ir stebėti kraujospūdį.

Atminkite, kad jei kenčiate nuo bet kokių inkstų ar šlapimo pūslės sutrikimų, esate ne vienas(a) ir tai yra gana įprasta.

tags: #slauga #sergant #inkstu #uzdegimu