Situacija, kai senyvo amžiaus žmogui reikalinga nuolatinė priežiūra, deja, yra dažna. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra galimybės Lietuvoje patekti į slaugos ligoninę ar globos namus, kiek laiko galima ten būti ir kokios yra susijusios sąlygos. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai slaugos įstatymų aspektai Lietuvoje, skirti užtikrinti pagyvenusių žmonių saugumą ir gerovę. Nagrinėjamos pacientų (gyventojų) teisės, įstaigų atsakomybė ir socialinės paslaugos, teikiamos senyvo amžiaus asmenims.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga (stacionarinė slauga) teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikalingas aktyvus gydymas bei medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama, kai pacientui nustatyta diagnozė ir nebereikia papildomų tyrimų. Svarbu: Atsisakyta konkrečių diagnozių kaip indikacijų, nustatant stacionarinės slaugos poreikį - vertinama asmens sveikatos būklė, slaugos paslaugų poreikis ir galimybės jas suteikti namuose.
Slaugos ligoninė: teisės, trukmė ir patekimo tvarka
Slaugos ligoninėje galima būti 4 mėnesius per kalendorinius metus. Tačiau, jei patekote į ją, pavyzdžiui, nuo rugsėjo, prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, galite gulėti dar keturis mėnesius. Norint pakliūti į slaugos ligoninę, reikia turėti siuntimą iš savo poliklinikos. Pacientams valstybė kompensuoja 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.
Svarbu žinoti, kad priežiūra slaugos ligoninėse gali būti nepakankama, nors žmogus ir nėra paliekamas vienas. Pacientu rūpinasi specialistų komanda: gydytojas, medicinos psichologas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas.
LP EXPRESS 24 siuntos išsiuntimas
Eilės į slaugos ligonines ir laukimo terminai
Eilės į slaugos ligonines gali būti ilgos. Kaip rodo statistika, lovos slaugos ligoninėje vidutiniškai laukiama apie tris mėnesius. Nė viena įstaiga negali tiksliai pasakyti, kiek reikės laukti eilėje, bet panašius kryžiaus kelius jau nuėję pažįstami žmonės užtruko laukė tris keturis mėnesius. Tiesa, eilės kiek dubliuojasi, nes visi susidūrusieji su slaugos poreikiu bando užsiregistruoti visose įmanomose įstaigose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstatymai
Pavyzdžiui, vienos kaunietės patirtis rodo, kad eilės numeriai gali būti labai dideli: „Kauno slaugos ligoninės eilėje 543-ia, K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje - 422-a, Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje - 651-a.“ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Dalia Keliauskaitė tikino, kad nors eilės numeris žmones gąsdina, iš tiesų į šią įstaigą įmanoma patekti vidutiniškai per mėnesį ar du.
Globos namai: patekimo sąlygos ir kainodara
Jei norite patekti į valdiškus globos namus, pavyzdžiui, Kaune, reikia būti registruotam Kauno mieste. Procedūra yra pakankamai ilga: Kreiptis į socialinių reikalų skyrių ar seniūniją ir parašyti prašymą. Pas žmogų atvyks socialinė darbuotoja, kuri įvertins globos poreikį ir užpildys dokumentus. Reikia turėti medicininę pažymą, kad žmogui būtina globa, ir pažymas apie pajamas. Jei asmuo turi artimųjų, reikia pateisinamos priežasties, kodėl jie negali juo pasirūpinti. Dokumentai atiduodami savivaldybės komisijai, kuri priima sprendimą suteikti globą ar ne. Jei sprendimas teigiamas, žmogus statomas į eilę ir laukia, kol atsiras vieta.
Kaina globos namuose eina nuo 1500 Lt (apie 435 EUR). Žmogus moka 80 procentų savo pensijos, ir jei turi turto, kuris viršija nustatytą normatyvą, tuomet dar turi mokėti 1 proc. nuo tos sumos.
Nukreipimas, dokumentai ir siuntimo galiojimas
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdų, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje. Senjorą atstovauti gali ir jo artimieji ar kiti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios jis negali kreiptis pats.
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios. Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus.
Dokumentai, kuriuos paprastai prašo pateikti
- užpildytą prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro;
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę);
- pensijos gavėjo pažymėjimą;
- pažymą apie gyvenamąją vietą;
- neįgaliojo pažymėjimą (jei turi nustatytą darbingumo lygį);
- specialiųjų poreikių nustatymo pažymą (jeigu yra nustatyti specialieji poreikiai);
- medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
- laisvos formos prašymą, kuriame nurodomi pageidaujami globos namai (jei to nėra SP-8 formoje);
- pažymą apie asmens (šeimos narių) per paskutinius 3 mėnesius gautas pajamas iki kreipimosi dienos, kurių nėra duomenų bazėje;
- dokumentai apie asmens turimą turtą, ar turėtą turtą per 12 mėnesių iki kreipimosi dienos;
- asmens (globėjo, rūpintojo) sutikimą mokėti vieną procentą, skaičiuojant nuo turimos turto vertės, viršijančios gyvenamosios vietos turto vertės normatyvą (kai teikiama ilgalaikė socialinė globa).
Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Slauga namuose: alternatyvus ir integruotas sprendimas
Jei asmenį tenka slaugyti namie, galima kreiptis į seniūniją, kurioje yra "Paslaugų namuose tarnyba". Šios tarnybos socialiniai darbuotojai padeda prižiūrėti sergančius asmenis, nuperka maisto produktus, gali padaryti valgyti, aptvarko namučius. Šios paslaugos yra mokamos, o su tarnyba pasirašoma sutartis. Yra dar tokia galimybe sutsitvarkyti butinaja slauga (ar kazkaip ten vadinasi) - gautum jos islaikymui apie 600 Lt kas men, tuomet galetum zmogu samdyt uz tuos pinigelius - vis lengviau.
Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveiktos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Socialinės paslaugos slaugantiems artimuosius: apimtys ir trukmės
Siekiant pagelbėti tiek slaugomam asmeniui, tiek ir slaugančiajam teikiamos įvairios socialinės paslaugos. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius. Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose gali būti teikiama nuo 2 iki 10 val. Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę, t. y. darbo dienomis asmenys vyksta (vežami) į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, reikalingos atsižvelgiant į asmens savarankiškumo lygį. Trumpalaikė globa socialinės globos įstaigoje asmenims su negalia ar senyvo amžiaus asmenims įprastai teikiama ne mažiau kaip 12 val. per parą iki 6 mėn. per metus stacionarioje globos įstaigoje arba iki 5 parų per savaitę dienos globos įstaigoje. Ilgalaikės socialinės globos teikimo trukmė - 24 val.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
| Paslauga | Aprašymas | Trukmė |
|---|---|---|
| Pagalba į namus | Pagalba buityje, asmens higienoje | Iki 10 val. per dieną |
| Integrali pagalba | Slaugos ir socialinės globos paslaugos namuose | Nuo 2 iki 10 val. per dieną |
| Dienos socialinė globa | Dienos centras, ugdymas, maitinimas, sveikatos priežiūra | Nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę |
| Trumpalaikė globa | Laikinas atokvėpis slaugantiems artimiesiems | Nuo 12 val. per parą iki 6 mėn. |
Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų, pavyzdžiui, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų, ligos, atostogų, krizinės situacijos ir pan. Bendra šių paslaugų trukmė per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai (skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan.), laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų.
Medicinos pagalbos priemonių kompensavimas
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali skirti valstybės kompensuojamą kiekį sauskelnių ir/ar įklotų ir/ar vienkartinių paklodžių. Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.
Įstaigų vidaus tvarka: priėmimas, paciento teisės, sauga
Priėmimas ir sutartys
Atvykusį pacientą (gyventoją) priima socialinis darbuotojas ir/ arba slaugytojo - socialinio darbuotojo padėjėja ir/ arba vyriausias slaugytojas ir arba/ administratorė ir / arba direktorius. Tarp naujai atvykusio paciento (gyventojo) ir Klinikos administracijos per 7 darbo dienas sudaroma dvišalė / trišalė (jei valstybės kompensuojama) sutartis, kuri gali būti keičiama bei papildoma dėl objektyvių priežasčių. Priimtų saugoti rūbų bei daiktų sąrašas lieka pas darbuotoją, atsakingą už priimtus saugoti daiktus.
Nuo 22 valandos iki 6 valandos Klinikoje - ramybės metas. Administracijos darbo laikas nuo 8:00 iki 16:00 val. pirmadienį-ketvirtadienį. Lankyti pacientus (gyventojus) leidžiama giminėms ir pažįstamiems kiekvieną dieną nuo 9:00 val. iki 20:00 val., o vasaros sezono metu nuo 9:00 val.
Pacientų teisės ir informacijos apsauga
Pacientai (gyventojai) turi teisę įvairiais klausimais kreiptis į Klinikos administraciją. Raštu pateikti pasiūlymus, skundus ir prašymus. Administracija išsiaiškina skundo pagrįstumą, jei reikia imasi priemonių. Paciento (gyventojo) teisė, gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Būtinoji medicininė pagalba teikiama pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymą Nr. 60.
Pacientas (gyventojas) turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininių tyrimų rezultatus, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Ši informacija neturi būti pateikta pacientui (gyventojui) prieš jo valią. Pacientų (gyventojų) asmeninis gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento (gyventojo) sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ir slaugyti. Visa ši informacija yra laikoma konfidencialia net ir po paciento (gyventojo) mirties. Pacientas (gyventojas) privalo dalyvauti svarstant jo poelgį, turi teisę pasiaiškinti ir susipažinti su visais svarstymo dokumentais.
Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą (gyventoją) rinkimą bei panaudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. Be turtinės žalos taip pat atlyginama neturtinė žala. Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, kiti civilinės teisės aktai. Žala atlyginama pacientui (gyventojui), jam mirus - jo atstovui.
Išvykimas, grįžimas ir pašalinimas
Jei išvyksta ilgiau nei 1 parai arba planuoja nenakvoti, išvykimo terminas ir sąlygos forminamos raštu. Apie norą išvykti pacientas (gyventojas) prieš 3 dienas asmeniškai raštu informuoja administraciją. Pacientas (gyventojas) išvykęs iš Klinikos ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, kad išsaugotų vietą, moka 30 procentų nustatyto mokesčio už pragyvenimą Klinikoje. Už 3 pirmąsias dienas pacientas (gyventojas) moka visą nustatytą mokestį. Išvykstant iš Klinikos savarankiškam gyvenimui, pacientui (gyventojui) grąžinami dokumentai ir asmeniniai daiktai, kurie buvo saugomi globos namuose.
Pagrindas inicijuoti pašalinimą - ne mažiau kaip per 6 mėnesius 3 raštu įforminti ir Klinikoje užregistruoti grubūs Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai. Svarstant pašalinimo iš Klinikos klausimą, pacientas (gyventojas) turi teisę dalyvauti svarstant jo poelgį, pasiaiškinti ir susipažinti su visais svarstymo dokumentais.
Saugos užtikrinimas įstaigoje
Užtikrinant Klinikos Pacientų (Gyventojų) saugumą Įmonės direktorius, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, įgalioja atskirus darbuotojus rūpintis ir užtikrinti darbuotojų ir Pacientų (Gyventojų) saugą ir sveikatą. Priimant į darbą darbuotojus, juos supažindina, instruktuoja, apmoko. Sudaromas darbuotojų, kuriems privalomai turi būti tikrinama sveikata, sąrašus, organizuoja sveikatos patikrinimus. Įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai organizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencinių priemonių įgyvendinimą.
Sisteminiai pokyčiai: integracija, lovų plėtra ir personalo normatyvai
Siekiant efektyvesnio paslaugų teikimo, būtina integruoti sveikatos ir socialines paslaugas. Savivaldybės galėtų steigti slaugos ir socialinių paslaugų centrus, kurie teiktų slaugos ir globos paslaugas vienoje vietoje - namie ar slaugos ir globos įstaigoje. Vyriausybė šiuo metu svarsto galimybę 2019-2021 metais slaugos lovų skaičių padidinti iki 8544, tam papildomai skirti 19,2 mln. eurų.
Lietuvoje slaugytojai dirba itin dideliais krūviais. Didžiausių metų švenčių proga slaugytojams norime pranešti džiugią žinią - nė vienas darbdavys neturi teisės vienam slaugos darbuotojui nurodyti prižiūrėti daugiau nei šešis pacientus. Tiesą sakant, tai net ne naujiena, o beveik 15 metų pasenusios žinios, paskelbtos buvusių sveikatos apsaugos ministrų. Pasirodo, dar 1996 m. balandžio 3 d. ministro įsakymu patvirtinti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių bei skyrių sveikatos priežiūros personalo krūviai.
2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinti slaugytojų darbo krūviai priklauso nuo reanimacijos paslaugų rūšies. Vieno slaugytojo prižiūrimų pacientų skaičius svyruoja nuo 1 iki 4. Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 15 d. SAM savo atsakyme net išryškintu šriftu pabrėžia, kad už asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus tvarką, paslaugų organizavimą ir prieinamumą bei įstaigos darbuotojų tinkamą darbą atsakingas įstaigos vadovas bei įstaigos steigėjas.
SAM specialistų teigimu, ateityje planuojama nemažinti slaugytojų priėmimo į studijas ir siekti išlaikyti esamą slaugytojų skaičių. SAM netgi buvo užsakiusi tyrimą, kurį vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizės atlikimas“, kuriuos buvo siekiama įvertinti medicinos personalo resursus, jų poreikį, veiklą, darbo sąlygas ir krūvius, taip pat teikiamų socialinių ir kitų paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su asmens sveikatos priežiūra, apimtis.
Diskusijos dėl specializacijos ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Danutė Margelienė. „Vakarų Lietuvos medicina“ ministerijos teiravosi, kodėl nuolat senstančioje mūsų šalyje nėra net senų žmonių slaugos specializacijos. SAM specialistai paaiškino, jog bendrosios praktikos slaugos studijų programoje slaugytojai mokosi visų disciplinų, tarp jų - ir senų žmonių slaugos. „Jos yra „universalios“ slaugytojos, o dirbdamos turi galimybę papildomai pagal poreikį tobulinti profesinę kvalifikaciją, - teigiama atsakyme. - Šešios kolegijos, rengiančios slaugytojus, turi podiplominių studijų centrus, kur slaugytojai gali tobulintis ir gerontologijos srityje. Taip pat Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras turi tobulinimo programų apie pagyvenusių žmonių priežiūrą bei slaugos ypatumus.
„Bendrosios praktikos slaugytojų veikla yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kur ir kokioje mokymo įstaigoje buvo įgyta specialybė. Rengimo reikalavimai yra nustatyti siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją ir jie vienodi visoje Europos Sąjungoje. Todėl ir tokių specialistų veikla yra vienoda tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Kolegijų ir universitetų studijų programos yra vienodos, atsižvelgiant į būtinuosius reikalavimus slaugytojo profesinei veiklai, tačiau skiriasi studijų organizavimo tvarka ir įgyjamomis papildomomis kompetencijomis, gebėjimais. Ministerijos atsakyme teigiama, kad 2011 m. buvo peržiūrėtos ir naujai patvirtintos Lietuvos medicinos normos („Bendrosios praktikos slaugytoja“ ir „Bendruomenės slaugytoja“), reglamentuojančios slaugytojų teises, pareigas, kompetencijas ir atsakomybę. „Ateityje taip pat planuojama toliau plėsti slaugytojų kompetenciją ir funkcijas, suteikti teisę slaugytojams išrašyti tam tikras kompensuojamas medicinos pagalbos (slaugos) priemones, - tvirtina SAM specialistai. - Bendrosios praktikos slaugytojai studijuodami įgyja labai plačių kompetencijų, jos apibrėžtos slaugytojų medicinos normose.
Jungtinėje Karalystėje (JK) dirbantis kardiologas dr. Audrius Šimaitis pasakojo, kad ten slaugos darbas labai diferencijuotas ir itin ištobulintas: „Lietuvoje slaugytojas asocijuojasi su palatos slauga, o šioje šalyje jie - ir slaugytojai specialistai, kurie gydo ir diagnozuoja tam tikras ligas, padeda gydytojui specialistui. Tarkim, kardiologijos skyriuose dirba širdies skausmo specialistai, širdies nepakankamumo, širdies reabilitacijos slaugytojai, pulmonologijos - plaučių ligų specialistai, endokrinologijoje - diabeto, psichiatrijoje - psichiatrijos slaugytojai. Daktaro manymu, Lietuvoje taip pat reikalingi slaugytojai specialistai, kurie galėtų perimti nemažai gydytojų funkcijų, o pastarieji tikslingiau panaudoti savo laiką ir kvalifikaciją sunkesniems pacientams gydyti. „Tokie specialistai ypač galėtų įnešti didelį indėlį gydant pacientus įvairiomis lėtinėmis ligomis, tai galėtų gerokai sumažinti hospitalizacijų skaičių. Taip pat reikėtų numatyti galimus karjeros kelius slaugytojams.
Vokietijoje dirbantis gydytojas Jonas Korsakas pasakojo, kad šalyje slaugytojų skaičius per pastaruosius 10 metų išaugo 5 procentais. “Ligoninėse yra įvairios pamaininio darbo sistemos, jos kiek skiriasi kiekvienoje įstaigoje, - pasakojo gydytojas. - Pavyzdžiui, mūsų ligoninėje veikia trijų pamainų sistema. Paprastame skyriuje vienam slaugytojui dieną tenka 8-12 pacientų (naktį nuo 22 iki 6 valandos - dvigubai daugiau), intensyvaus stebėjimo palatose - visą parą 3-5 pacientai, o intensyvios terapijos visą parą - 2. Reikia nepamiršti, kad slaugytojai užsiima visų pirma pacientu, kitoms problemoms išspręsti yra papildomos tarnybos: transporto, kai pacientą reikia pervežti, nuvežti į tyrimus, į kitą skyrių ir pan., specializuotos fizioterapijos seserys, kurios užsiima pacientų mobilizavimu, socialinės seserys, kurios sprendžia slaugos namuose ir išrašymo problemas ir t. t.
Praktinė atmintinė artimiesiems: kur kreiptis ir kokių žingsnių imtis
- Kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, jei reikalinga stacionarinė slauga. Norint pakliūti į slaugos ligoninę, reikia turėti siuntimą iš savo poliklinikos.
- Jeigu siekiama ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos kompensavimo, kreiptis į savivaldybę ar seniūniją (arba per SPIS), pateikti reikalingus dokumentus.
- Kol laukiama eilėje, svarstyti „Paslaugų namuose tarnybos“ ir integralių paslaugų namuose galimybes. Šios paslaugos yra mokamos, o su tarnyba pasirašoma sutartis.
- Esant poreikiui, gydytojo sprendimu naudotis kompensuojamomis medicinos pagalbos priemonėmis (sauskelnėmis, įklotais, paklodėmis).
- Pasirinkti globos įstaigą, pateikus siuntimą, ir laikytis nustatytų terminų (siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų).
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko galima būti slaugos ligoninėje?
Slaugos ligoninėje galima būti 4 mėnesius per kalendorinius metus. Tačiau, jei patekote į ją, pavyzdžiui, nuo rugsėjo, prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, galite gulėti dar keturis mėnesius.
Kas apmoka slaugos ligoninės paslaugas?
Pacientams valstybė kompensuoja 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.
Kaip greitai patekti į slaugos ligoninę?
Kaip rodo statistika, lovos slaugos ligoninėje vidutiniškai laukiama apie tris mėnesius. Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Dalia Keliauskaitė tikino, kad nors eilės numeris žmones gąsdina, iš tiesų į šią įstaigą įmanoma patekti vidutiniškai per mėnesį ar du.
Kokia tvarka ir kaina globos namuose?
Jei sprendimas teigiamas, žmogus statomas į eilę ir laukia, kol atsiras vieta. Kaina globos namuose eina nuo 1500 Lt (apie 435 EUR). Žmogus moka 80 procentų savo pensijos, ir jei turi turto, kuris viršija nustatytą normatyvą, tuomet dar turi mokėti 1 proc. nuo tos sumos.
tags: #slauga #istatymai #pagyvenusiu #zmoniu