Lietuvoje pensijų kaupimas išsidėstęs per tris pakopas, audžiančias šalies gyventojų finansinį saugumą senatvėje. Šiame straipsnyje plačiai aptarsime skirtumus tarp antrosios (II) ir trečiosios (III) pensijų pakopos, kurių valdomuose pensijų fonduose šiuo metu sukaupta daugiau nei 10 milijardų eurų. Lietuvos banko duomenys patvirtina, jog pensijų fondai yra sparčiausiai auganti finansinio turto klasė, mažinanti gyventojų laikomų grynųjų pinigų ir indėlių dalį.
II ir III pakopos pensijų fondų dalyviai ir turtas
Didžiąją dalį šios sumos sudaro II pakopos pensijų fondų turtas. Tuo tarpu III pakopos pensijų fonduose šiuo metu yra apie 180 tūkstančių dalyvių, o jų sukauptas turtas siekia beveik pusę milijardo eurų. Didžiausią III pakopos pensijų fondų turto dalį - beveik 200 mln. eurų arba apie 40 % - valdo „Artea“ grupė, išsiskirianti ir ilgalaikiais rezultatais.
Pažymėtina, kad nemaža dalis III pakopos dalyvių kaupimą derina su II pakopa, sėkmingai naudojant abi kaupimo galimybes norint pasiekti geresnį finansinį saugumą ateityje.
Kaupimo lankstumas ir sąlygos
Viena svarbiausių pokyčių po 2026 metų pensijų reformos - sąlygos II pakopos pensijų fonduose tampa panašesnės į III pakopos. Nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas: įmokas bus galima stabdyti neribotą kartų skaičių po 12 mėnesių. Be to, atsiranda galimybė vieną kartą iš II pakopos pensijų fondo išsiimti dalį sukauptų lėšų arba atgauti visas lėšas kritinėse situacijose, pavyzdžiui, dėl sunkios sveikatos būklės.
III pakopos pensijų fondų kaupimas pasižymi didesniu lankstumu: pats asmuo sprendžia, kokio dydžio įmokas ir kada mokėti. Dauguma renkasi periodines įmokas, tačiau pamiršta atnaujinti įmokų sumas keičiantis pajamoms. Be to, III pakopos fonduose galima lanksčiai atsiimti lėšas-atsiimant jas dalyvavus trumpiau nei 5 metus arba likus daugiau nei 5 metams iki pensijos, taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM) investicinei grąžai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ 2 pakopos pensiją
Valdymo mokesčiai ir valstybės paskatos
Vienas didžiausių II pakopos privalumų - tai pigūs profesionaliai valdomi investavimo instrumentai. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais: metų valdymo mokestis gyvenimo ciklo pensijų fonduose negali viršyti 0,5 % dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuoto turto vidutinės metinės vertės, o turto išsaugojimo pensijų fondų valdymo mokesčiai neviršija 0,2 %. Jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip II pakopos pensijų fondams: valstybė kiekvienam įmokas mokančiam dalyviui papildo fondą apie 400 eurų per metus.
III pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai gali būti skirtingi, tačiau ši pakopa suteikia daug didesnį lankstumą. Be to, savanoriškai kaupiantieji atitinkamai gali naudotis GPM lengvata - iki 20 % nuo įmokų sumos, tačiau šios lengvatos lubos yra iki 300 eurų per metus, o maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti dalį GPM, negali viršyti 1 500 eurų metinės įmokos.
Investavimo strategija ir rizika
II ir III pakopos pensijų fondų grąža, atsižvelgiant į rizikos ir grąžos santykį, yra panaši, o ilgalaikiai rezultatai yra vieni geriausių rinkoje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad investicijos į pensijų fondus visada susijusios su investavimo rizika - fondų vertė gali ir kilti, ir kristi, todėl tikroji grąža nebūtinai atitiks pasiektus rezultatus praeityje.
III pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Vienu metu valdymo įmonėje galima investuoti tik į vieną konkretų fondą, todėl portfelio susidarymo laisvė yra apribota. Tuo tarpu investicinis gyvybės draudimas (IGD) suteikia platesnes investavimo galimybes ir apima ne tik investavimą, bet ir draudimą, kuris kai kuriems kauptojams gali būti nepatogus arba nereikalingas.
Pasirinkimo tarp II ir III pakopos svarba pagal gyventojo lūkesčius
Pasirinkimas tarp II ir III pakopos priklauso nuo asmens poreikių ir lūkesčių. Jeigu norima turėti galimybę sukaupti daugiau lėšų ir dėl to atsisakyti dalies lankstumo - II pakopa yra patrauklesnė. Tuo tarpu norint daugiau laisvės, galimybės reguliuoti įmokų dydį ir atsiėmimo sąlygas - rekomenduojama III pakopa.
Taip pat skaitykite: Teisiniai globos ir rūpybos skirtumai
Rekomenduojama taupymui ir investavimui skirti bent 10 % savo pajamų, kad senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti maždaug 70 % dabartinių pajamų. Jei 3 % pajamų skiriama II pakopai, likusią dalį galima paskirti III pakopos fondams, taip užtikrinant orią senatvės pensiją ir papildomas pajamas.
Senatvės pensijos išmokos ir apsauga
II pakopoje sukauptos lėšos dažnai išmokamos per periodinius anuitetus, užtikrinančius stabilias pajamas visą gyvenimą. Pavyzdžiui, įsigijus standartinį anuitetą už 100 000 eurų, galima gauti apie 452,85 eurų per mėnesį išmoką. Ši sistema leidžia apsisaugoti nuo nežinomybės, kiek ilgai gyvens pensininkas.
Kaupimas III pakopoje suteikia didesnę laisvę lėšas atsiimti lanksčiau, tačiau gali būti taikomi mokesčiai, jei lėšos išmokamos per trumpesnį nei 5 metų laikotarpį arba senatvės pensija dar toli.
Socialiniai ir mokesčių aspektai bei valstybės rėmimas
II pakopos dalyviai valstybės skatinami gyventojų pajamų mokesčio lengvata, o darbdaviai gali skatinti darbuotojus papildomai kaupti III pakopos fonduose, mokėdami įmokas darbuotojų naudai be papildomų mokesčių. Tačiau abiejų pakopų kaupimu siejasi ir politinė rizika - valstybės nustatytos lengvatos gali keistis.
Kaupimo perspektyvos ir rekomendacijos
Norint susikurti patikimą finansinį pagrindą senatvei, svarbu nuosekliai kaupti ir investuoti. Pensijų fondai yra ilgalaikės investicijos, kurios reikalauja kantrybės ir pasitikėjimo sistema. Specialistai pataria prieš priimant sprendimus kruopščiai įvertinti visus rizikos faktorius, valdymo mokesčius bei pensijų fondo taisykles. Tai leidžia pasirinkti optimaliausią investavimo strategiją pagal individualius poreikius ir finansines galimybes.
Taip pat skaitykite: Darbuotojo teisės į nepanaudotas atostogas atleidimo metu
Norite išeiti iš II pensijų pakopos? Šie 17 klausimų padės apsispręsti | Arvydas Jacikevičius | #58
Galiausiai, verta paminėti ir dar vieną svarbų aspektą - pensijų sistemos tvarumą bei jos reikšmę visai šalies ekonomikai bei socialinei gerovei. II ir III pakopos fondų investicijos dažnai nukreipiamos į tvarias įmones, kurios prisideda prie aplinkosaugos, socialinio tvarumo ir geros valdysenos (ESG). Tokia strategija didina ne tik finansinį saugumą, bet ir skatina atsakingą verslo praktiką.