Vis daugiau žmonių įgyja darbo stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Tokiu atveju pensijos skyrimas remiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir ES teisės aktais. Ką svarbu žinoti apie pensijos skyrimą, jei dirbote ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?
Kaip nustatoma teisė į pensiją, jei dirbta keliose valstybėse
Jeigu žmogus dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje, jo pensijos skyrimas vyksta kitaip nei tų žmonių, kurie visą laiką dirbo tik Lietuvoje.
Kiekviena Europos šalis, kurioje žmogus yra dirbęs, skiria ir moka pensiją tik už tuos metus, kai jis dirbo toje šalyje ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tačiau prieš priimant sprendimą, ar žmogus apskritai turi teisę į pensiją, svarbu susumuoti visose šalyse įgytą stažą. Jeigu vienoje šalyje žmogus neturi pakankamai stažo, kad gautų pensiją, jis vis tiek gali įgyti teisę į pensiją susumavus visų šalių stažą.
Taigi, šiuo atveju žmogui Lietuvoje bus mokama pagal nacionalinius teisės aktus apskaičiuota pensija: 441,65 €. Svarbu: Pagal Lietuvos teisę senatvės pensija skiriama, jei žmogus turi bent 15 metų stažo.
Du būdai pensijos apskaičiavimui
Pirmasis būdas - pagal tos šalies nacionalinius įstatymus. Teoriškai skaičiuojama taip, tarsi visus 30 metų žmogus būtų dirbęs Lietuvoje. Žmogui visada skiriama ta pensija, kuri yra didesnė.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Taikant Europos Sąjungos reglamentus, stažas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje yra sumuojamas. Tokiu atveju apskaičiuojamas teorinis pensijos dydis - tarsi visą 20 metų stažą žmogus būtų įgijęs Lietuvoje. Taigi, Lietuvoje bus paskirta ir mokama 238,73 euro dydžio pensiją už 10 metų stažo Lietuvoje.
Kaip vyksta prašymo pateikimas ir laikinų išmokų skyrimas
Žmogus, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, kad yra dirbęs ir kitoje šalyje. Dėl pensijos skyrimo galima kreiptis ir anksčiau - likus 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus.
Gavęs prašymą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas. Sprendimas dėl laikinos išmokos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo. Kai žmogus pateikia prašymą dėl pensijos skyrimo ir yra aišku, kad jis turi bent 15 metų stažo Lietuvoje, „Sodra“ pradeda mokėti laikinąją išmoką, nelaukdama, kol gaus informaciją iš kitų valstybių.
Vėliau, kai iš užsienio bus gauti dokumentai apie kitose šalyse įgytą stažą, pensija bus apskaičiuojama ir antruoju būdu - pagal Europos sąjungos reglamentus - bei priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo. Kad pensija būtų teisingai paskirta, būtina surinkti duomenis ne tik apie darbo laikotarpius Lietuvoje, bet ir apie laikotarpius, kai žmogus dirbo kitose šalyse.
Ryšys su užsienio institucijomis ir terminai
Tos šalies kompetentinga įstaiga per specialią Europos socialinės apsaugos informacinę sistemą (EESSI) susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją. „Sodra“ neturi įtakos tam, kaip greitai užsienio valstybė patvirtins joje įgytą stažą ir paskirs savo pensiją. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius. Vis dėlto ES reglamente nėra nustatytų terminų, per kuriuos užsienio valstybė privalo pateikti informaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Pensijos iš kiekvienos šalies bus paskirtos atskirai - už tiek metų, kiek žmogus dirbo toje šalyje.
Tarpvalstybinės sutartys su Rusija ir proporcinis principas
Priėmus tarpvalstybinę Lietuvos ir Rusijos sutartį socialinės apsaugos srityje, planuojama senatvės pensijų mokėjimą abiejose šalyse dirbusiems asmenims vykdyti proporciniu principu, informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo metu galioja 1999 metais pasirašytas susitarimas dėl pensinio aprūpinimo, pagal kurį pensijos mokamos teritoriniu principu, t. y. pensiją skiria ir moka ta valstybė, kurioje pensininkas nuolat gyvena.
Tokiu būdu, jei žmogus 20 metų dirbo Rusijoje ir 15 metų - Lietuvoje, bet šiuo metu jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, pensiją žmogui moka būtent Lietuva už visus 35 metus, t. y. už bendrą Lietuvoje ir Rusijoje įgytą stažą. Jei toks pensijos gavėjas persikels nuolat gyventi į Rusiją, pensiją už visą Lietuvoje ir Rusijoje įgytą stažą jam pradės mokėti Rusija, o Lietuvoje pensijos mokėjimas bus nutrauktas.
Įsigaliojus naujai sutarčiai, dėl kurios šiuo metu vyksta dvišalės derybos, bus taikomas proporcinis principas, t. y. nustatant teisę į pensiją, bus įskaitomas ir sumuojamas Lietuvoje ir Rusijoje įgytas socialinio draudimo stažas, o pensiją (jos dalį) valstybės paskaičiuos pagal kiekvienoje valstybėje įgytą stažą ir siųs į valstybę, kurioje pensininkas gyvena.
Pavyzdžiui, jei žmogus 20 metų dirbo Rusijoje ir 10 metų - Lietuvoje, pensiją (jos dalį) mokės abi šalys proporcingai pagal jose įgytą stažą. Pensiją (jos dalį) kiekviena valstybė paskaičiuos pagal savo teisės aktus pagal joje įgytą stažą ir siųs į valstybę, kurioje pensininkas gyvena. Taigi Rusija mokės pensijos dalį už 20 metų, o Lietuva - atitinkamai už 10 metų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
Nustatant teisę į pensiją bus sumuojamas abiejose susitariančiose valstybėse įgytas stažas. Tokiu principu yra pagrįsti kiti Lietuvos dvišaliai susitarimai socialinės apsaugos srityje, pavyzdžiui, sutartys dėl socialinės apsaugos su Baltarusija ir Ukraina. Panašus principas taip pat yra naudojamas skiriant pensijas asmenims, dirbusiems Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvoje taip pat galioja dvišalės sutartys socialinės apsaugos srityje su Baltarusija, Ukraina, JAV, Kanada.
Dokumentai ir stažo įrodymas
Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus, įrodančius jų stažą. Pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. Stažą taip pat galima patvirtinti pateikus archyvų išduotas pažymas ar juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus, jei buvo atlikta karinė tarnyba, ir kitus dokumentus.
Pensijos apskaičiavimą ir stažo vertinimą atlieka šalies (ar šalių), kurioje yra įgyta teisė į pensiją, kompetentingos įstaigos pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus. Teisė į pensiją įgyjama sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus minimalų reikalaujamą darbo stažą.
Pensijos apskaičiavimo ypatumai ir taškai
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir ryšys su pensijų gavimu
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra sąlygos gauti Rusijos pensiją gyvenant Lietuvoje. Aptarsime leidimo gyventi gavimo procesus, reikalingus dokumentus ir kitus svarbius aspektus. Norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Jeigu teikiate prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą galite deklaruoti keliais būdais: Per Migracijos departamentą, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti leidimą gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia. Per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje.
Dokumentai, patvirtinantys teisę deklaruoti gyvenamąją vietą: tai gali būti gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku - savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas. Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas - sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt. Su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.
Pragyvenimo lėšos ir teisės aktai
Pragyvenimo lėšų dydis yra 1 minimali mėnesinė alga per mėnesį. Reikia tik kreipiantis dėl pirmo leidimo laikinai gyventi ir tik tuo atveju, jeigu esate vyresnis negu 14 metų. Pragyvenimo lėšų dydis nepilnamečiams yra 0,5 minimalios mėnesinės algos per mėnesį. Reikia tik kreipiantis dėl pirmo leidimo laikinai gyventi.
Teistumo pažyma: reikia pateikti užsienio valstybių, kuriose iki atvykimo į Lietuvą gyvenote arba šiuo metu gyvenate pastaruosius 2 metus (išskyrus, kai gyvenimas užsienio valstybėje truko trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį), kompetentingų institucijų išduotas pažymas, patvirtinančias, ar šiose valstybėse nebuvote (buvote) teistas, kurios turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo gyventi išdavimo dienos, išverstos į lietuvių kalbą, taip pat legalizuotos ir (ar) patvirtintos pažyma (Apostille), kai tai būtina.
Specialūs atvejai: nepilnamečiai ir tėvai, kurių vaikai yra Lietuvos piliečiai
Jei esate nepilnametis, Lietuvoje gyvena jūsų tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, arba jūsų vieno iš tėvų sutuoktinis, kuris yra Lietuvos pilietis ar turi leidimą gyventi Lietuvoje. Jeigu jūs teikiate prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad atvykstate pas vieną iš tėvų arba pas vieno iš tėvų, globojančio jus, sutuoktinį, kuris turi leidimą laikinai gyventi, tai jis turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tėvai, kurių vaikai yra Lietuvos piliečiai: jeigu Lietuvoje gyvena jūsų vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis, pirmiausiai turite elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildyti prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi ir pridėti prie šio prašymo pridedamų dokumentų skaitmenines kopijas. Užpildžius prašymą ir rezervavus vizito laiką per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS pateikimo dienos turite asmeniškai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) ir pateikti biometrinius duomenis bei dokumentų originalus.
Svarbu: Pavyzdžiui, tėvų arba vieno iš tėvų, globojančio jus, sutuoktinio įsipareigojimas užtikrinti jūsų pakankamas pragyvenimo lėšas Lietuvos Respublikoje ir jų (jo) banko pažyma ar darbo sutartis.
Pagalba imigrantams Lietuvoje
Jei jums reikia pagalbos tvarkant dokumentus ar integruojantis į Lietuvą, galite kreiptis į: International House Vilnius (Konstitucijos pr. 3), International House Klaipėda (Taikos pr. 4).
Procedūrų terminai
Dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo nagrinėjami: bendra tvarka - per 4 mėn., skubos tvarka - per 45 kalendorines dienas 1 mėn.
| Situacija | Kaip sprendžiama |
|---|---|
| Dirbta Lietuvoje ir ES/EEE/JK/Šveicarijoje | Stažas sumuojamas, kiekviena valstybė paskiria pensiją už savą laikotarpį; taikomi ES reglamentai |
| Dirbta Lietuvoje ir Rusijoje (1999 susitarimas) | Teritorinis principas: pensiją moka valstybė, kurioje asmuo nuolat gyvena |
| Dirbta Lietuvoje ir Rusijoje (nauja sutartis įsigaliojus) | Proporcinis principas: stažas sumuojamas, pensiją apskaičiuoja abi šalys pagal savo teisę ir moka dalimis |
| Trūksta minimalio stažo vienoje šalyje | Teisė į pensiją gali būti pripažinta susumavus stažą iš kelių šalių |
Gavus prašymą dėl pensijos skyrimo, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas ir pradeda reikiamas procedūras, tačiau „Sodra“ neturi įtakos užsienio institucijų atsakymų greičiui.