Ar tau pažįstamas tas jausmas, kai prieš pat susirinkimą širdis ima daužytis lyg pašėlusi? O gal gavęs (-usi) pakvietimą į vakarėlį pirmiausia pagalvoji ne apie linksmybes, bet apie priežastis, kodėl negalėtum ten dalyvauti? Jei taip, tu tikrai nesi vienas (-a). Socialinis nerimas yra dažnas žmonių palydovas, kuris tyliai sabotuoja mūsų karjerą ir asmeninį gyvenimą, versdamas mus jaustis nematomais stebėtojais savo pačių gyvenimo filme. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip socialinis nerimas pasireiškia profesinėje bei laisvalaikio aplinkoje ir, svarbiausia, ką mokslas siūlo daryti, kad susigrąžintum kontrolę.
Kas iš tikrųjų yra socialinis nerimas?
Svarbu suprasti, kad socialinis nerimas nėra tiesiog drovumas. Kai kalbame apie socialinį nerimą, kalbame apie intensyvią baimę būti vertinamam (-ai), kritikuojamam (-ai) ar atstumtam (-ai). Tai būsena, kai smegenys klaidingai interpretuoja socialines situacijas kaip mirtiną pavojų. Mokslininkai teigia, kad žmonės su socialiniu nerimu turi itin aktyvią migdolinę liauką. Tai smegenų dalis, atsakinga už pavojaus signalus. Todėl paprastas pokalbis su kolega tavo kūnui gali atrodyti toks pat pavojingas, kaip susidūrimas su laukiniu žvėrimi.
Nerimas darbo aplinkoje: profesinė kaukė
Darbe mes dažnai jaučiame didžiausią spaudimą. Mums atrodo, arba iš tiesų mūsų kompetencija tten yra nuolat vertinama, o tai yra tiesioginis kuras socialiniam nerimui. Prožektoriaus efektas susirinkimuose. Dažniausiai socialinis nerimas darbe smogia, būtent per susirinkimus ar viešus pristatymus. Tau gali atrodyti, kad visi kambaryje esantys žmonės stebi kiekvieną tavo judesį, pastebi virpančias rankas ar raustančius skruostus. Psichologijoje, tai vadinama „prožektoriaus efektu“ (angl. Spotlight Effect) (Gilovich et al. 2000). Realybė yra kiek kitokia, kad kolegos dažniausiai yra per daug susirūpinę savo pačių patirtimis, prezentacijomis ar tiesiog galvoja apie pietus. Tačiau nerimaujantis žmogus to nemato. Jis (ji) yra įsitikinęs (-usi), kad visi mato jo (jos) vidinį chaosą ir jaudulį.
Tobulumo spąstai. Nerimas darbe dažnai eina koja kojon su perfekcionizmu. Tu gali valandų valandas tobulinti vieną elektroninį laišką, bijodamas (-a), kad viena klaida sugriaus visą tavo prezentacijiją ar reputaciją. Tai vargina ir mažina produktyvumą, nes energija skiriama ne užduočiai, o nerimui.
Socialinis nerimas vakarėliuose: vienišas minioje
Kai uždaromos biuro durys ir prasideda laisvalaikis, nerimas niekur nedingsta. Jis tiesiog pakeičia formą. Vakarėliai ir neformalūs susibūrimai tampa iššūkiu, nes čia nėra aiškių taisyklių ar darbo scenarijaus, kuriuo galėtum prisidengti. Saugumo elgesys. Čia pradeda vyrauti saugumo siekiantis elgesys. Norėdamas (-a) sumažinti įtampą, tu gali nesąmoningai imtis „saugumo elgesio“ strategijų. Tai veiksmai, kurie trumpam sumažina nerimą, bet ilgainiui jį tik stiprina. Svarbiausi pavyzdžiai: alkoholis „drąsai“, stovėjimas kampe arba bendravimas tik su vienu gerai pažįstamu žmogumi, repetavimas mintyse, ką sakysi, dar prieš atveriant burną, arba visiškas socialinių situacijų vengimas. Šios strategijos sukuria užburtą ratą: lyg dalyvauji gyvenime, bet esi atsiribojęs, todėl nepatiri tikro ryšio, o nerimui dar labiau patvirtini, kad „niekam neįdomu su manimi bendrauti“.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie UAB "Sugrįžimo Reabilitacijos Paslaugos"
Kaip įveikti socialinį nerimą? Mokslo pagrįsti būdai
Gera žinia yra ta, kad socialinis nerimas yra vienas geriausiai ištirtų ir sėkmingiausiai gydomų psichologinių sunkumų. Štai keletas metodų, kuriuos rekomenduoja kognityvinė elgesio terapija (KET).
- Pakeisk dėmesio kryptį. Vienas efektyviausių būdų sumažinti nerimą yra dėmesio perkėlimas. Kai jauti, kad pradedi nerimauti, tavo dėmesys nukrypsta į vidų. Tu stebi savo širdies plakimą, prakaitavimą ir mintis. Pabandyk sąmoningai nukreipti dėmesį į išorę. Susitelk į pašnekovą. Įdėmiai klausykis, ką jis (ji) sako. Stebėk jo (jos) akių spalvą, aprangos detales ar kambario interjerą. Kai tavo smegenys užsiėmusios išorinės informacijos apdorojimu, joms lieka mažiau resursų kurti katastrofinius scenarijus.
- Atsisakyk minčių skaitymo. Mes dažnai manome, kad žinome, ką kiti galvoja apie mus. Tai yra kognityvinė iškraipymas. Primink sau faktą: tu nesi ekstrasensas (-ė). Tu negali žinoti kitų žmonių minčių. Jei kolega susiraukė, galbūt jam tiesiog skauda galvą, o ne todėl, kad tavo idėja buvo prasta.
- Eksperimentuok su mažais žingsneliais. Pradėk nuo mažų pergalių tiek darbe, tiek vakarėliuose. Pavyzdžiui: darbe užduok vieną lengvą klausimą susirinkime; vakarėlyje pasisveikink su vienu nepažįstamu žmogumi ir užduok paprastą klausimą. Kiekvienas toks žingsnis siunčia signalą smegenims, kad situacija nėra pavojinga.
- Ženkite į galimybių pasaulį. Pabaigai: tu esi daugiau nei tavo nerimas. Socialinis nerimas bando tave įtikinti, kad esi nepakankamas (-a) ar keistas (-a). Tačiau tai tėra melaginga smegenų gynybinė reakcija. Daugybė sėkmingų vadovų, aktorių ir visuomenės veikėjų susiduria su tais pačiais jausmais. Svarbiausia yra nustoti kovoti su savimi ir pradėti elgtis taip, lyg būtum tas žmogus, kuriuo nori būti, net jei balsas šiek tiek dreba.
Jei tau reikia pagalbos įveikiant socialinį nerimą, kviečiu registruotis sesijai. Tavo Jolita.
Socialinis gyvenimas ir bendruomenė
Socialinis gyvenimas - tai mūsų laikas, praleidžiamas viešumoje. Mažam vaikui - darželis, paaugliui - mokykla ar draugų būrys, suaugusiam žmogui - darbas. Socialiniame gyvenime vyrauja tam tikros normos, kurios žmones vienija arba apriboja. Iš vienos pusės, tai gali būti naudingos etiketės; iš kitos - per didelis jų taikymas varžo asmenines savybes. Pavyzdžiai: alkoholio vartojimas kaip socialinis „drąsos“ šaltinis, nuolatinis pritarimas tam tikroms tradicijoms ar pomėgiams, sporto domėjimasis kaip socialinio statuso ženklas. Tačiau pagrindinis klausimas - kaip išlaikyti balansą tarp socialinio ir asmeninio gyvenimo, kad nepamirštume savo vertybių ir siekimo būti savimi.
Kita vertus, asmeninis gyvenimas yra savotiška įžanga į socialinį gyvenimą. Grįžus namo po įtemptos dienos, galime elgtis taip, kaip norime, be išorinės priklausomybės nuo socialinių standartų. Mūsų pačių reikalas, kokiais žmonėmis apsupsime save asmeniniame gyvenime. Todėl vienas iš raktų - įtraukti savo šeimą ir draugus į veiklas, planuoti laiką socialiniam gyvenimui ir bendraminčių ratui plėsti. Socialinis gyvenimas sukuria galimybes derinti laisvalaikį, sportą, poilsį, ir net vaikų laiką. Pavyzdžiui, įtraukti draugus į bendras išvykas ar hobius, pradėti knygų klubą ar organizuoti grupines veiklas, kurios teiktų tikrą ryšį ir palaikymą.
Taip pat svarbu prisijungti prie bendruomeninių iniciatyvų: savanoriavimas, bendruomeninės iniciatyvos ir pan. Lietuvoje yra daug organizacijų, priimančių savanorius, pvz., Raudonasis kryžius ar Caritas. Nuoširdus įsitraukimas į bendruomeninę veiklą teikia prasmę, pozityvią energiją ir stiprina socialinius ryšius. Tyrimai rodo, kad stiprūs socialiniai ryšiai prisideda prie ilgesnio gyvenimo, geresnės psichinės ir fizinės sveikatos. Jie skatina mokymąsi, asmeninį augimą ir suteikia priklausymo jausmą.
Taip pat skaitykite: Kalbos ir socialinė raida
Raštingas požiūris į mokslą ir socialinį gyvenimą
Šiuolaikinės temos, tokios kaip socialinis nerimas, priklausomybė ar socialinis veiksmas, kyla iš realių biografijų ir visuomeninių kontekstų. Literatūra siūlo įvairovę požiūrių: nuo saugios aplinkos kūrimo, bendruomeninių iniciatyvų iki asmeninių istorijų - viskas sujungia žinias apie žmogaus elgesį, ryšius ir savęs pažinimą. Pavyzdžiui, knygos apie socialinį gyvenimą ir bendruomeninį dalyvavimą skatina žmones pradėti, prisijungti ir kurti teigiamus pokyčius savo aplinkoje: nuo Total Leadership iki Together, Year of Yes, The Art of Showing Up ir kt. Knygos skatins jus kurti ryšius, planuoti laiką, dalintis savo aistromis ir įtraukiančiai stiprinti bendruomenę.
Atmintiniai faktai, skaičiai ir įkvėpimas
- JAV savanoriavimo statistika: vidutiniškai 52 valandos per metus.
- Europos darbuotojų įsitraukimo į savanoriavimą duomenys: apie 19 proc. gyventojų.
- Socialiniai ryšiai mažina depresijos ir širdies ligų riziką bei skatina ilgesnį gyvenimą.
Kaitaliojantis rudens laikui, Socialinių darbuotojų diena primena apie profesijos prasmę: įsipareigojimą padėti kitiems, būti šviesa sunkmečiuose ir kurti prasmingą pokytį. Ruduo simbolizuoja ne tik gamtą, bet ir gyvenimo cikliškumą - krizės, sunkumai ir iššūkiai kartojasi, bet su jais ateina galimybės pamatyti naujas išeitis. Socialinis darbas reikalauja empatijos, kantrybės ir profesionalumo, kartu - pažinimo, kad kiekvienas klientas turi unikalią istoriją ir poreikius. Socialiniai darbuotojai turi užduotį ne tik teikti pagalbą, bet ir skatinti bendruomenės įtraukimą, kūrybiškumą ir atsakomybę už savo gyvenimą bei santykius.
Esame tie, kurie neša viltį ir padeda žmonėms atrasti šviesesnį rytojų. Socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, padeda kurti tarpusavio pasitikėjimą, įveikti traumas ir įtraukti bendruomenę į ilgalaikius pokyčius. Socialinis gyvenimas yra ne tik gyvenimo kokybės rodiklis, bet ir veikiantis mechanizmas, kuris stiprina žmogų ir visuomenę. Kaip rašė ekspertai, svarbu ne tik padaryti gerą pirmą įspūdį, bet ir jį užbaigti aukšta nata, nes pirmasis ir paskutinis įspūdžiai daro didžiausią įtaką žmogaus įspūdžiui.
Socialinis nerimas gali būti įveikiamas per sistemingą, mokslinę praktiką, o svarbiausia - pradėti iš mažų žingsnių, keisti dėmesio kryptį, atsisakyti minčių skaitymo ir skirti laiko socialiniams ryšiams. Darykite tai, kas suteikia jums prasmę ir palaiko ryšius su žmonėmis, kuriuos mylite ir kuriuos palaikote. Jūsų asmeninė kelionė į socialinių ryšių stiprinimą gali būti ilga, tačiau kiekvienas žingsnis yra vertingas.»
Apie socialinio gyvenimo svarbą ir praktiniai patarimai
Turėkite omenyje, kad socialinis gyvenimas suteikia emocinę paramą, pagerina fizinę bei psichinę sveikatą ir skatina asmeninį augimą. Planuokite laiką socialiniam gyvenimui, įtraukite draugus į svarbiausius gyvenimo įvykius, pvz., knygų klubą, išvykas į gamtą ar kulinarines veiklas. Dalyvaukite bendruomenių iniciatyvose ir savanoriavimo projektuose, kad sustiprintumėte ryšius ir jaustumėte, jog priklausote grįžtose į visuomenę struktūrose. Kiekviena socialinė patirtis gali būti pirmu žingsniu link didesnio pasitikėjimo savimi ir gyvenimo kokybės.
Draugystės ir bendruomenės ryšiai gali būti svarbiausia parama. Sudėtingose situacijose socialinis darbuotojas gali padėti ne tik klientui, bet ir jo šeimai, siekiant naujų, tarpusavio pasitikėjimu pagrįstų santykių. Socialinio darbo tikslas - pagerinti žmogaus orumą ir gerovę bei skatinti visapusišką įtrauktį į visuomenę. Taigi, nepraleiskite galimybių kurti ir stiprinti ryšius su artimais žmonėmis, o pastangos kartais gali įgauti daugiau prasmės nei tikėtasi.
Taip pat skaitykite: Dokumentai socialinei paramai
tags: #sekmingo #sugrizimo #i #socialinei #gyvenima