Didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenau taip, kaip gyvenau, net nekeldama klausimo apie savęs pažinimą.
Jeigu prieš dešimt metų kas būtų paklausęs, ar pažįstu save, būčiau tik tyliai pakikenus iš tokio “nebrandaus” klausimo.
Kaip galima nepažinti savęs? Aišku, kad pažįstu, kas per klausimas.
Tačiau vieną dieną paaiškėjo, kad visas mano žinojimas ir pažinojimas tebuvo vienas didelis spektaklis, išorė ir istorijos, kuriose iš tikrųjų manęs net nebuvo.
Apie tai labai gražiai rašo budizmo Mokytojas Sogyal Rinpoche: “Mes tikime asmeniniu, unikaliu ir atskiru individualumu, bet jeigu sukaupsime drąsą jį patyrinėti, mes aptiksime, kad mūsų individualumas remiasi begaliniu įvairiausių dalykų rinkiniu - vardas, “biografija”, šeima, namai, draugai, kreditinės kortelės…
Taip pat skaitykite: Savęs vertinimo metodai
Ir šia nepatikima bei nuolat kintančia atrama mes visiškai pasitikime.
Bet jeigu visa tai iš mūsų atimti, ar turėsime bent menkiausią įsivaizdavimą, kas mes esame iš tikrųjų?
Be šių mums pažįstamų ramsčių mes susitinkame tik patys su savimi, žmogumi, kurio mes nepažįstame, erzinančiu nepažįstamuoju, su kuriuo mes visą laiką gyvenome, bet nenorėjome susitikti.
Kad jau taip nesidomėjau tokiu bereikšmiu užsiėmimu, kaip savęs pažinimas, kažkas kažkur nusprendė surengti eksperimentą ir pasižiūrėti, kas bus su manimi, atėmus visus žaisliukus, su kuriais siejau savo individualumą.
Ir atėmė. Negailestingai ir skaudžiai. Daug ir įvairių išgyvenimų galiausiai privertė mane atsisukti į save ir susipažinti.
Taip pat skaitykite: Geriausi socialiniai darbuotojai
Ši pažintis pradžioje nebuvo labai smagi. Griuvo iliuzijos, įsitikinimai ir žinojimas, kas ir kaip yra.
Visų pirma, susidūriau su vienu didžiausių savo gyvenimo paradoksų: tai, ką aš galvojau apie tai, ką dariau, ir tai, ką aš dariau iš tikrųjų - pasirodė visiškai skirtingi dalykai.
Mano mintys ir įsitikinimai labai aiškiai atsiskyrė nuo realybės, kurioje liko tik faktai.
Vėliau šį paradoksą pradėjau aiškiai matyti ir kitų žmonių gyvenimuose.
Viena po kitos į paviršių plaukė istorijos, sukurtos tam, kad mane priimtų ir mylėtų kiti. Istorijos, už kurias turėjau būti apdovanota.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie slaugytojų pasitenkinimą darbu
„Kas tu esi?” - paklausė Mokytojas ir paniškas proto bandymas rasti teisingą atsakymą, kurio tuo metu dar nebuvo.
Žinot, jaučiausi taip, lyg grįžau į namus, iš kurių išeidama palikau visus daiktus, žmones, o grįžus neradau nieko - tik visiškai tuščius kambarius ir baltas sienas.
Tame procese dažniau skaudėjo, nei buvo malonu.
Ir dabar suprantu, kodėl gyvenimas man iškrėtė tokį “pokštą”: savo valia praeiti visa tai vargu ar man būtų užtekę drąsos.
Bet nepaisant visų sunkumų ir skausmo, pagaliau tapo aišku, kad vertėjo.
Vertėjo tai patirti, išgyventi ir suvokti. Tam, kad pasikeistų mintys, matymas, požiūris - į save ir supantį pasaulį.
Tam, kad pagaliau pradėčiau užsiiminėti ta veikla, kuri patinka man. Tam, kad išsilaisvinčiau iš vidinių ribojančių įsitikinimų. Tam, kad jausčiausi viduje vis didesnę laisvę.
Tad šiai dienai kelionė savęs pažinimo labirintais man davė labai labai daug: atradau širdžiai mielą veiklą ir kas dar svarbiau - atradau drąsos ja užsiimti, nepaisant aplinkinių vertinimo ir nuomonių, atradau savyje tokių savybių, kurių anksčiau net neįsivaizdavau esant, jaučiuosi dešimtis kartų laisvesnė, šimtus kartų paprasčiau reaguoju į tai, kas vyksta ir dar daug atradimų, kuriais dalinuosi su jumis savo rašinėliuose.
Ir jeigu kas paklaustų, ar tai, ką turiu šiandien, iškeisčiau į kadaise turėtus ledo karalienės rūmus su daugybe “žaisliukų”, tvirtai atsakyčiau NE.
Nes žodžiais negaliu apsakyti jausmo, kai tavimi pradeda tekėti tyras ir tikras gyvenimo alsavimas.
Žinau, kad šiandien dar yra ne pabaiga, kad šis kelias tęsis, kad bus visko ir visaip.
Savęs pažinimo prasmė ir metodai
Savęs pažinimo būdai (metodai). Savęs pažinimas tai. „Aš“ ir „Mano“- savęs pažinimo aspektų įvairovė. Savęs pažinimo taisyklės. Esminiai savęs pažinimo elementai.
Save pažinti gali šiais būdais. Prašyk grįžtamojo ryšio iš kitų žmonių. Eksperimentuok. Analizuok save. Išmėgink testus ir klausimynus.
Bet koks sutiktas žmogus Tau gali suteikti vertingos informacijos, tad nebijok klausti nuomonės apie savo asmenybę, elgesį, kompetencijas, gabumus.
Priimdamas grįžtamąjį ryšį išlik kritiškas - kiti žmonės gali klysti, tad stenkis informacijos apie save susirinkti iš kuo daugiau ir įvairesnių šaltinių.
Tuomet ji bus objektyvesnė, labiau atspindės realybę.
Neatrastus talentus, kompetencijas, interesus ar asmenybės savybes geriausiai padeda įžvelgti naujų veiklų ir vaidmenų išbandymas.
Tik taip galėsi praktiškai pasitikrinti, ar tam tikros veiklos Tau patinka, kaip sekasi atlikti vieną ar kitą užduotį, kaip jautiesi prisiimdamas atsakomybę, rizikuodamas, vadovaudamas kitiems ir dar daugelį kitų su karjera susijusių dalykų.
Geriausia savo patirtį, atradimus ir išgyvenimus aprašyti dienoraštyje. Kas užrašyta - išlieka ilgam, o tokių užrašų analizė yra puikus būdas gauti įdomių ir vertingų įžvalgų apie save.
Tai bene pats lengviausias ir dažnai paprasčiausias būdas gauti naujos, vertingos informacijos apie save.
Nepatingėk užpildyti specialiai karjerai skirtų testų ir klausimynų ir pasisemk įžvalgų apie savo interesus, vertybes, gabumus, kompetencijas ar kitus karjerai svarbius asmenybės aspektus.
Savistaba ir streso valdymas kaip psichikos stebėjimo įrankiai
Vienas iš efektyviausių streso valdymo įrankių - savistaba. Tai gebėjimas pastebėti savo reakcijas, emocijas, mintis bei fizinius pojūčius konkrečiose situacijose.
Reguliariai taikant savistabą galima išmokti atpažinti stresą ankstyvose stadijose ir keisti su juo susijusius elgesio modelius.
Streso dienynas - tai praktinis savistabos įrankis, padedantis įvardinti: Kaip pildyti streso dienyną?
Stresas - tai organizmo mobilizacija reaguoti į pokyčius.
Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į pokyčius.
Stresas pirmiausia jaučia mūsų kūnas, todėl svarbu jam padėti.
Jei nieko nedarome, ilgainiui besikaupiantis stresas gali išsekinti tiek emociškai, tiek fiziškai. Todėl su stresu svarbu tvarkytis abiem lygmenimis - ir emocijų, ir kūno.
Stresą pirmiausia jaučia mūsų kūnas, todėl svarbu jam padėti.
Stresas nėra tik didelės nelaimės ar krizinės situacijos. Labai dažnai mus veikia kasdieniai, mažai pastebimi stresoriai, kurie kaupiasi ir ilgainiui lemia emocinį ir fizinį nuovargį.
Suprasti, kas juos sukelia, yra pirmas žingsnis į efektyvų streso valdymą.
Kas yra stresorius? Stresas - tai neišvengiamas gyvenimo palydovas, su kuriuo kasdien susiduriame tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai.
Dažnai žmonės streso sąvoką vartoja apibūdindami savo emocinę įtampą, tačiau iš tikrųjų stresas - tai daug platesnis reiškinys.
Kartais stresą sukelia ne pati situacija, o jausmas, kad nežinome, nuo ko pradėti.
Įtampa kaupiasi, mintys sukasi ratu, o sprendimo - kaip nėra, taip nėra. Tokiose situacijose gali padėti aiški, struktūruota metodika.
Viena iš jų - SOLVE modelis, kurio žingsniai padeda pažvelgti į situaciją racionaliai ir sistemingai.
tags: #saves #savo #psichikos #stebejimas #tyrimas