Socialiniai tinklai tapo svarbia vieša erdve, kur žmonės dalijasi nuotraukomis, vaizdo įrašais, mintimis ir jausmais. Tyrimai ir ekspertų komentarai atskleidžia, kad paauglių savęs atskleidimas, elgesio modeliai, emocijos bei socialinės normos formuoja virtualią komunikaciją, o šioje erdvėje pastebimos specifinės tendencijos ir rizikos, kurios aktualios tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems, įskaitant tautinių mažumų atstovus, tarp jų rusus ir baltarusius.
Paauglių savęs atskleidimas socialiniuose tinkluose
Monografijoje pristatytas, 2018-2019 metais atliktas 7-11 klasių mokinių tyrimas, atliktas atsitiktiniu būdu atrinktose Lietuvos mokyklose, atskleidė, kad mūsų šalies paaugliai socialiniuose tinkluose yra labiau linkę atsiskleisti neutralaus tipo nuotraukomis (t. Vienos populiariausių nuotraukų, kuriomis atsiskleidžia paaugliai, yra asmenukės (dažnai ir labai dažnai jomis atsiskleidžia 27,1 proc. paauglių), nuotraukos su draugais (dažnai ir labai dažnai atsiskleidžia 30,1 proc. paauglių) bei nuotraukos, kuriose nėra žmogaus atvaizdo (dažnai ir labai dažnai atsiskleidžia 24,9 proc. paauglių).
Pastebima, kad rečiausiai iš neutralaus tipo nuotraukų paaugliai atsiskleidžia madingomis nuotraukomis - dažnai ir labai dažnai tokio tipo nuotraukomis dalijasi tik 5 proc. Probleminio tipo nuotraukomis mūsų šalies paaugliai dalinasi rečiau, tačiau tai priklauso ir nuo nuotraukos rūšies. Pvz., nuotraukomis, kuriose matomas visiškai nuogas kūnas, bent kartais pasidalina 4,2 proc. paauglių, o nuotraukomis, kuriose matomas fizinis, seksualinis kontaktas, dalinasi jau 20,5 proc. paauglių. Vis dėlto, svarbu pasidžiaugti, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių paauglių (80 proc. ir daugiau) nurodė niekada nesidalijantys probleminio tipo nuotraukomis.
Monografijoje pristatytas tyrimas parodė, kad su abiem savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose formom (neutralia ir problemine) siejasi ilgesnis socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas ir labiau išreikštas paauglio narcisizmas (asmenybės bruožas, kuriam būdingas nerealistiškas bei pozityvus savęs suvokimas). Pvz., neutraliomis nuotraukomis labiau buvo linkusios atsiskleisti merginos bei tie paaugliai, kurie teigė, kad jų tėvai taiko aktyvią priežiūrą jiems naudojantis medijomis, o rizikingo pobūdžio nuotraukomis labiau buvo linkę atsiskleisti vyresnio amžiaus paaugliai, paaugliai, pasižymintys mažiau išreikštu socialiniu nerimu, bei tie, kurie teigė, kad jų tėvai taiko ribojančią strategiją naudotis medijomis.
Emocijų reikšmė dalinantis turiniu
Monografijoje pristatomas tyrimas patvirtino emocijų reikšmę tiek aiškinant paauglių elgesį, tiek savęs atskleidimą internete. Jausdami pozityvias emocijas (džiaugsmą, gyvybingumą, laimę, energingumą ar pasididžiavimą), paaugliai buvo labiau linkę atsiskleisti neutralaus tipo nuotraukomis, bet dalinimuisi probleminėmis nuotraukomis patiriamos pozityvios emocijos nebuvo svarbios. Įdomu pastebėti, kad dalinimosi nuotraukomis sąsajos su jaučiamomis emocijomis, buvo skirtingai išreikštos vaikinams ir merginoms. Buvo pastebėta, kad merginos dažniau linkusios dalytis beveik visomis neutralaus tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kai patiria pozityvias emocijas. Vis tik tyrimas atskleidė, kad amžius gali geriau parodyti paauglių atsiskleidimo rizikingo pobūdžio nuotraukomis ypatumus, patiriant pozityvias emocijas, nei lytis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo praktika
Sprendimų priėmimo modelio taikymas
Monografijoje buvo tikrinamas sprendimo priėmimo modelio tinkamumas paauglių atsiskleidimui nuotraukomis įvertinti. Pasak šio modelio autorių, asmuo apsisprendžia pasielgti tam tikru būtu, įvertindamas tokio savo elgesio naudą ir riziką. Monografijoje pristatyto tyrimo rezultatai parodė, kad sprendimo priėmimo modelis pakankamai gerai paaiškino paauglių atsiskleidimą neutralaus ir rizikingo pobūdžio nuotraukomis, o svarbiausiu veiksniu, susijusiu su atsiskleidimu, buvo tokio elgesio nauda (savęs pristatymas).
Papildžius šį modelį emocijomis buvo gauta, kad tik pozityvios (bet ne negatyvios) paauglio patiriamos emocijos reikšmingai paaiškino jo atsiskleidimą abiejų tipų nuotraukomis socialiniuose tinkluose, o rizikos ir naudos vertinimas tapo nebesvarbus.
Paauglių saugumas, tėvų vaidmuo ir prevencija
Pasak psichologės V. Lakis-Mičienės, internetinė erdvė daugumai jaunuolių yra vieta, kurioje jie gali rasti atsakymus į įvairiausius savo klausimus. Taip pat vieta, kur jie gali plėsti savo pažinčių ratą. „Tokie dalykai yra dažni ir jie realiai vyksta. Dirbame su jaunuoliais, kurie susirašinėja su neaiškiais piliečiais, pakliūva į neaiškų santykį, jie jaučiasi labai vieniši, neišgirsti suaugusiųjų, patiria įvairiausių sunkumų mokykloje, o virtualiame pasaulyje jaučiasi atradę draugų.
Vaikai papuola į erdvę, kurioje neturi įgūdžių suprasti, kas yra gerai, kas tinkama, o kas ne. - Jūsų, specialistų, akimis - ar problema yra tai, kad paaugliai kuriasi profilius socialiniuose tinkluose, kelia ten savo nuotraukas ir viešina kitą asmeninę informaciją? - Tai yra problema. Vieni vaikai paskyras susikuria patys, slapta, kiti tai daro tėvų padedami, nes ne visi čia mato problemą.
Tėvams svarbu kurti tokį ryšį su vaiku, jog vaikas jaustųsi gerai, laisvai, nebijotų paklausti, pasisakyti. Nes labai dažnai vaikai bijo, slepia, jiems yra gėda. Ir tada jie lieka vieni su savo problemomis, dėl to gali ir patyčios prasidėti, ir gali nueiti susitikti su žmogumi, kuris, tarkime, šantažuoja, kad, jei neateisi, paviešinsiu tavo turimas nuotraukas - o juk gėda, ką pasakys tėvai?
Taip pat skaitykite: Slaugytojo karjera Šveicarijoje
Kai bendrauju su vaikais, visų pirma tiesiog domiuosi: ką jis žino, kas jam, jo aplinkiniams atrodo normalu, o kas ne. Paaugliai dar negeba planuoti, numatyti galimų situacijų, kontroliuoti impulsų, todėl būtina su jais kalbėtis. Ir tai daryti reikėtų ramiai, jų negąsdinant. Mokymuose, kuriuos organizuojame Paramos vaikams centre vaikams ir paaugliams, kalbame apie įvairaus pobūdžio situacijas, apie sekstingą - kad iš esmės siųsti nuogo kūno nuotrauką jau yra nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Konkrečios prevencinės priemonės
- Kalbėtis su vaikais apie privatumo nustatymus ir kas gali matyti jų viešinamus įrašus;
- Mokyti atpažinti grėsmingą elgesį: grumingą, sekstingą, patyčias;
- Skatinti atvirą dialogą, kad vaikai nebijotų kreiptis pagalbos ir pasakyti apie nemalonius įvykius;
- Priminti apie blokavimo ir pranešimų administracijai galimybes socialiniuose tinkluose;
- Stiprinti vaiko savivertę, mokyti sakyti „ne“ ir brėžti ribas;
- Tėvams - nuolatinis domėjimasis, bendravimas ir ribų nustatymas, o ne vienkartinis draudimas.
Elektroninės patyčios ir dirbtinio intelekto grėsmės
Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas rodo, kad elektroninės patyčios Lietuvoje auga: per pastaruosius vertinimus 2022 m. pastebėtas elektroninių patyčių masto didėjimas. „Per pastarąjį vertinimą 2022-aisiais metais visose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, buvo pastebėtas būtent elektroninių patyčių augimas, masto didėjimas. Lietuvoje daugiau nei trečdalis vaikų pasisakė, kad vieną-du kartus per pastaruosius porą mėnesių tyčiojosi iš kitų (36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių) virtualioje erdvėje.
Internetas kaip elektroninių patyčių erdvė turi savo ypatumus: žeminantis turinys per labai trumpą laiką gali pasiekti didelę auditoriją, erdvė yra pasiekiama 24 valandas per parą, o neigiamas turinys gali atsinaujinti net po nakties. Be to, dirbtinio intelekto galimybės leidžia kurti sufalsifikuotas, AI sukurtas nuotraukas ar kompromituojantį turinį apie žmogų, kuris neturi nieko bendro su realybe.
Atsakomybės difuzija ir kultūros įtaka
Egzistuoja ir socialiniai mechanizmai, kurie skatina žeminantį elgesį internete: atsakomybės difuzija (daugybė stebi, bet niekas neįsikiša) bei tam tikros grupių normos, kurios gali pateisinti patyčias. Psichologė pastebi, kad elgesį formuoja aplinkos normos: „Tas pats vaikas vienoje žmonių grupėje gali inicijuoti patyčias, o kitoje grupėje jis to nedarys. Internete žeminantis elgesys taip pat atsiranda jei jaučiama, kad taip elgtis - visai galima, kad tai galbūt kažkam kelia juoką.“
Socialinių tinklų vaidmuo tautinių mažumų ir rusiškai kalbančių bendruomenių komunikacijoje
Socialiniai tinklai taip pat tampa platforma politiniams naratyvams ir dezinformacijai skleisti. Tyrimai atskleidė, kad tam tikros paskyros plėtojo anti‑vakarietišką, pro‑rusišką propagandą ir naudodamos tinklą siekė paveikti visuomenės nuostatas. „Šis tyrimas akivaizdžiai parodo, kad socialinių medijų botų fermos yra grėsmė demokratijai bei Lietuvos nacionaliniam saugumui.“
Taip pat skaitykite: Reikalavimai slaugytojams Anglijoje
Žiniasklaidos stebėjimo rezultatai atskleidė neraminančias tendencijas - rusų ir baltarusių atstovai kartais nužmoginami viešojoje erdvėje, o tai kelia pavojų tolerancijai ir integracijai. „Mes turime pripažinti tiesą. Yra viena tiesa - Lietuva iš emigrantų šalies tapo imigrantų šalimi ir metas su tuo susitaikyti.“
Integracijos ir kalbinių klausimų svarba
Psichologas E. Šidlauskas atkreipė dėmesį, kad atvykusieji, kurie nesimoko vietinės kalbos ir gyvena paralelinėje tikrovėje, gali nesijausti motyvuoti integruotis: „Dažniausiai tai lemia vertybiniai, socialiniai konfliktai, kurie rodo, kad žmogus gyvena kitame naratyve. Mūsų atveju, žmogus gyvena Lietuvoje, o jo tapatybė yra prorusiška, probaltarusiška, tad jis pozicionuoja save kaip kitos valstybės atstovą.“
Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė paragino valdžios institucijas atkreipti dėmesį į poreikį suteikti galimybes rusakalbiams gyventojams būti išgirstiems vietinėse žiniasklaidos priemonėse, ugdyti mikroklimatą, kur kalbos mokymasis tampa prieinamas ir skatinamas. „Valstybė turėtų investuoti į šalies žiniasklaidos priemones, jog šios daugiau rašytų apie Lietuvos rusus, baltarusius, ukrainiečius ir pan. Tuomet jie ir patys esą naujienų ieškotų vietiniuose kanaluose, o ne Kremliaus propagandą skleidžiančiuose nepatikimuose šaltiniuose.“
Elgesio normas formuojantys veiksniai ir suaugusiųjų vaidmuo
Elgesį socialiniuose tinkluose formuoja ne tik technologijos, bet ir normos bei lyderystė: žinomi žmonės ir suaugusieji atlieka svarbų vaidmenį formuojant pavyzdžius. „Kai žinomi žmonės pasirenka tam tikrą pašaipią komunikavimo formą - tai tampa bendravimo pavyzdžiu vaikams ir paaugliams.“
Psichologės nuomone, suaugusiojo vaidmuo yra lemiamas: svarbu rodyti tinkamą pavyzdį, mokyti brėžti ribas, įgarsinti, kai komunikacija tampa skausminga kitam asmeniui. Nuo mažens reiktų vaikus mokyti pastebėti ne tik save, bet ir kitą žmogų, jo ribas, kviesti pagalvoti, kaip jaustųsi kitas.
Praktiniai patarimai suaugusiesiems
- Šviesti vaikus ir paauglius apie rizikas internete, mokyti techninių privatumo priemonių;
- Stebėti vaiko veiklą socialiniuose tinkluose ir palaikyti atvirą dialogą be bausmių ir panikos;
- Bendradarbiauti su mokykla, specialistais ir kitais tėvais sprendžiant patyčių atvejus;
- Užtikrinti vaikui emocinę paramą ir galimybę bet kada kreiptis pas suaugusiuosius, kuriais pasitiki;
- Skatinti kritinį mąstymą ir informacinį raštingumą, kad vaikai atpažintų dezinformaciją ir suklastotą turinį.
Praktiniai pavyzdžiai ir rekomendacijos bendruomenėms
Jeigu bendruomenės, mokyklos ir žiniasklaida aktyviau įtrauks rusakalbius gyventojus į vietinių naujienų srautą ir skleis vietinius, patikimus naratyvus, tai sumažintų Kremliaus propagandos patrauklumą. „Jeigu mes visi reaguosime pilietiškai ir pranešime apie atvejus, kada nebuvo įmanoma susikalbėti, tuomet jau įmonės bus priverstos atkreipti į tai dėmesį.“
Taip pat verta investuoti į švietimą ir technologinę apsaugą: parengtos e‑mokymų programos tėvams, prevencinės iniciatyvos mokyklose, skaitmeninio raštingumo kursai, kurie padėtų atpažinti botus, dezinformaciją ir saugiai naudotis socialiniais tinklais.
Lentelė: pagrindinės rizikos ir prevencijos priemonės
| Rizika | Prevencijos priemonė |
|---|---|
| Sekstingas ir viešinamos intymios nuotraukos | Švietimas, įstatyminių pasekmių paaiškinimas, privatumo nustatymai |
| Elektroninės patyčios | Blokavimas, pranešimai, emocinė parama, mokyklos prevencijos programos |
| Dezinformacija ir propagandiniai naratyvai | Kritinis mąstymas, vietinė žiniasklaida, informacinis raštingumas |
| Botai ir suklastotos paskyros | Audito priemonės, platformų pranešimai, visuomenės švietimas |
Santrauka svarbiausių įžvalgų
Socialiniai tinklai atspindi ir stiprina socialines normas, emocijas bei technologines galimybes. Paaugliai dažniau dalijasi neutralaus tipo turiniu, bet egzistuoja ir rizikingo turinio dalijimosi atvejai, susiję su amžiumi, emocijomis, tėvų priežiūros strategijomis. Emocijos, ypač pozityvios, veikia dalijimosi tendencijas, o sprendimo priėmimo modelis rodo, kad naudos vertinimas yra reikšmingas elgesiui paaiškinti. Suaugusiųjų, mokyklų ir valstybės vaidmuo - užtikrinti informacinį raštingumą, saugumo nuostatas, integraciją bei prevenciją, kad socialiniai tinklai taptų saugesne erdve visiems vartotojams, įskaitant rusakalbes bendruomenes.
tags: #rusu #keistenybes #socialiniuose #tinkluose