Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja psichiatrė Ona Davidonienė sako, kad psichikos sutrikimų yra daug ir įvairių, kaip ir priežasčių, dėl kurių susergame. Psichikos sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines grupes: endogeninius, greičiausiai paveldimus, kurių priežastys yra žmogaus viduje, ir egzogeninius, kuriuos sukelia išoriniai veiksniai - patirtos didelės nelaimės, stiprus stresas ir kt. „Labai dažnai manoma: jei tėvai serga psichikos liga, būtinai sirgs ir vaikai. Tai nėra tiesa. Tam, kad liga pasireikštų, reikia daugybės sutampančių veiksnių“, - pabrėžia psichiatrė.
Pasak O. Davidonienės, depresija ir šizofrenija gali lemti negalią, tačiau negalima vienareikšmiai teigti, kad visos psichikos ligos yra neįgalumo priežastis. „Kuo toliau, tuo geriau medikai gali padėti žmogui psichikos sveikatos srityje, yra labai daug įvairių priemonių, nebūtinai medikamentų. Deja, psichikos sutrikimai dažniausiai būna lėtiniai, todėl neretai, ypač jei ilgesnį laiką nesikreipiama pagalbos, nepaisant medikų pastangų, žmogus tampa neįgalus“, - aiškina ji. „Psichikos liga nereiškia, kad žmogus turi negalią, bet jei sutrikimą kontroliuoti sunkiau, jei nesilaikoma gydymo režimo, liga progresuoja, žmogus praranda dalį darbingumo, išsivysto didesnė ar mažesnė negalia.“
Kaip skirstomi psichikos sutrikimai ir kodėl tai svarbu negalios nustatymui
Pasak pašnekovės, Lietuvoje ir pasaulyje ligomis, kurios sukelia negalią, sergama beveik vienodai. Dar naujesni duomenys rodo, kad pastaruoju metu sparčiausiai daugėja nuotaikos sutrikimų, ypač depresijos, kuri gali tapti dažniausia negalią sukelianti liga. „Gydyti bipolinį sutrikimą yra iššūkis: reikia nuolatinio atidumo, priežiūros, gero kontakto su žmogumi, kad jis nebijotų pasakyti ir apie pernelyg gerą nuotaiką, ir apie artėjančią depresiją. Jei nekontroliuojama, liga gali baigtis lengvesne ar sunkesne negalia“, - sako O. Davidonienė. Šizofreniją apie endogeninius veiksnius įtakoja paveldimumas, endogeniniai faktoriai, o aplinka gali tik paūmėti ar pabloginti eigą, bet ne lemti plačios rizikos šizofrenijos plitimo.
Apie šizofreniją ji teigia: „maždaug trečdaliui žmonių, kuriems diagnozuota šizofrenija, gyvenime pasitaiko vos vienas psichozės epizodas, o sėkmingai pritaikius gydymą, likusį laiką jie gyvena visavertį gyvenimą. Be to, šizofreniją galima vis labiau kontroliuoti, pritaikius tinkamus vaistus pasiekti ilgesnę remisiją.“
Depresijos vaidmuo negalios nustatyme: kada ir kaip įvertinti darbingumą
Depresija - rimtas psichikos sutrikimas, kuris gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, darbingumą ir savarankiškumą, todėl ji dažnai tampa įtraukti į negalios vertinimą. Tačiau negalia nustatoma tik tuomet, kai ilgalaikis sveikatos pablogėjimas ir sumažėjęs dalyvavimas visuomeninėje veikloje pasiekiamas net taikant visus galimus gydymo ir reabilitacijos metodus. NDNT aiškinimu, negalia vertinama kompleksiškai: įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens sugebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Darbo stažas su invalidumu: ką reikia žinoti
Afektiniai sutrikimai depresijos atveju nustatomi įvairiai: nežymus sutrikimas - 90%, lengvas - 85%, vidutinis - 70%, didelis - 50%, sunkus - 30%. Jei darbingumo lygis yra 60% ar daugiau, negalios statuso paprastai nėra. Tačiau depresijai įveikti svarbūs ne tik medicininiai kriterijai, bet ir individualus socialinis funkcionalumas, gebėjimas dalyvauti kasdienėje veikloje. Nuo 2024 metų Lietuvoje įvestas dalyvavimo lygis, kuriuo įvertinama žmogaus gebėjimas dalyvauti kasdienėje veikloje.
Nacionalinės institucijos ir procesai
NDNT teigia, kad negalia nustatoma tik po išsamaus gydytojo siuntimo įvertinimo. Siuntimą turi sudaryti gydytojas, atsižvelgdamas į nustatytus kriterijus. Pateikiant dokumentus svarbu nuodugniai aprašyti simptomus ir kasdienes problemas, kurios riboja savarankiškumą. Vertinimas atliekamas remiantis kompleksiniu kriterijų rinkiniu, įtraukiant medicininius duomenis ir asmens gebėjimą dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Nuo 2024 metų įsigaliojo nauja tvarka - vietoje darbingumo lygio nustatomas dalyvavimo lygis. Dalyvavimo lygio nustatymas reikalauja gydytojo siuntimo, dokumentų pateikimo Agentūrai ir užpildyto klausimyno, kuris įvertina asmens gebėjimą dalyvauti įvairiose gyvenimo srityse. Sprendimas priimamas per 20 darbo dienų, o esant objektyvioms priežastims terminą galima pratęsti.
Taip pat svarbu žinoti: išmokos ir pensijos, susijusios su nedarbingumo lygio nustatymu, priklauso nuo dalyvavimo lygio, stažo ir kitų kriterijų. Vidutinė netekto darbingumo išmoka šiuo metu siekia apie 351 eurą. Išmokos mokamos pagal SODROS duomenis ir skaičiuojamos atsižvelgiant į stažą ir kitus kriterijus.
Šizofrenijos etiologijos teorijos: genetika, neuromediatoriai, psichologija
Šizofrenijos etiologija yra polietiologinė; nėra vieno vienareikšmio mechanizmo. Paveldimumas turi didelę reikšmę: šeimose, kuriose yra sergančių, rizika didėja. Genetinės priežastys apima kelių genų įtaką ir recesyvinių genų derinį. Neuromediatoriai: dopaminas, noradrenalinas ir serotoninas vaidina svarbų vaidmenį. Dopamino teorija teigia, kad mezolimbiniame kelyje dopaminas per daug, o mezokortikiniame - per mažai, kas susiję su teigiama ir neigiama simptomatika. Taip pat svarbūs struktūriniai pokyčiai: šoninių skilčių išsipūtimas, atrofija limbinėje sistemoje ar prefrontalinėje žievėje.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo išmokos ir pensija Lietuvoje
Šizofrenijos psichologinės teorijos apima psichoanalitines ir biheivioristines prieigas. Šiuolaikiniai neurofiziologiniai tyrimai rodo funkcioninius ir struktūrinius pokyčius smegenyse, bet nėra vienareikšmio atsakymo dėl viso mechanizmo. Ligonio mąstymo turinys gali būti iškreiptas, haliucinacijos dažnai yra klausos, o vieningos etiologijos nėra. Galiausiai, klinikinės formos skirstomos į paranoidinę, hebefreninę ir kitus potipius, kurių eiga ir prognozė skiriasi.
Kaip pastebėti rizikos ženklus ir kaip padėti artimiesiems
Sunkūs psichikos sutrikimai dažnai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, nors gali apkrauti bet kurį amžių. Svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau, nes stigmaa ir neatpažinti požymiai gali skatinti savęs slėpimą ir gydymo atidėjimą. Jei artimasis tampa užsidaręs, vengia įprastų veiklų, praranda susidomėjimą ir pradeda elgtis keistai, rekomenduojama pradėti pokalbius, siūlyti pagalbą ir kreiptis į specialistus. Depresijos simptomai gali būti įvairūs ir nebūtinai visi iš karto: sutrikusi koncentracija, nuovargis, dėmesio praradimas, miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir pan. Savižudybės rizika reikalauja labai atidaus stebėjimo: jei žmogus pradeda svarstyti apie savo turtą, keičia elgesį ar demonstruoja neįprastus veiksmus, tai signalai, kuriuos reikia įvertinti rimtai.
Kaip rūpintis psichikos sveikata šeimoje? Pagrindinis patarimas - grįžti prie paprastų, žmogiškų vertybių: būti atidesniems, šiltesniems vieni kitiems, stengtis užmegzti realų bendravimą, o ne tik virtualią sąveiką. Padėti nėra tik medicininė pagalba; svarbu būti šalia, palaikyti, kalbėtis, dalintis rūpesčiais ir žinoti, kur kreiptis į specialistus. Straipsnio autorė yra Lina Jakubauskienė (2026 m.).
Praktiniai patarimai ir įtrauktos priemonės
- Pradėję teikti pagalbą, užtikrinkite ankstyvą diagnozę ir gydymo pradžią.
- Apsvarstykite psichoterapijos, psichiatro ir socialinės reabilitacijos galimybes - jos gali leisti susigrąžinti dalinę ar visišką darbingumą.
- Su šeimos nariais aptarkite signalus ir ieškokite kvalifikuotos pagalbos - NDNT ir SODRA teikiamos paslaugos gali būti naudingos ilgalaikei paramai.
- Skirkite dėmesį socialinei įtraukties svarbai: emocinis ryšys, šiluma, palaikymas ir realus bendravimas yra būtini psichikos sveikatai.
Žemiau pateikiama papildoma struktūrizuota informacija apie tam tikras situacijas, susijusias su negalia ir darbingumu dėl įvairių ligų (ne tik šizofrenijos). Atitinkamos nuorodos ir kriterijai nagrinėjami iš nepriklausomų šaltinių, tam, kad skaitytojas gautų platesnį supratimą apie negalios nustatymo procesą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Invalidumo kriterijai ir procesas
tags: #invalidumas #del #schizofrenijos