Reaktyvioji artropatija, dar žinoma kaip reaktyvusis artritas, yra uždegiminė spondiloartropatija, kuriai būdinga konjunktyvitas, uretritas ir artritas. Reaktyvioją artropatiją sukelia infekcija kitoje kūno vietoje, dažniausiai žarnyne, lytiniuose organuose ar šlapimo takuose. Simptomai paprastai atsiranda praėjus 1-4 savaitėms po to, kai susiduriama su provokuojančia liga.
Klinikinis vaizdas ir simptomai
Reaktyvioji artropatija yra ypač skausminga uždegiminio artrito forma. Sustingimas ir skausmas: reaktyvusis artritas sukelia sąnarių diskomfortą kulkšnių, kelių ir kojų pirštų srityse. Pagrindinis pažeidimas vyksta sąnariuose, dažniausiai kelio, čiurnos ir pirštų sąnariuose. Dėl uždegimo, kuris yra šios ligos pagrindas, gali atsirasti sąnario patinimas, skausmas ir judėjimo apribojimai.
RA pasireiškia po persirgtų virškinimo trakto, viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo takų infekcijų praėjus 1-4 sav. Sąnariai patinsta, tampa skausmingi. Taip pat gali atsirasti nuovargis, svorio kritimas, karščiavimas. Dažniausiai pažeidžiami stambieji sąnariai (kelių, čiurnų, klubų), rečiau smulkieji (kojų ar rankų pirštų). Ligos pradžioje skausmas būna didelis, pažeisto sąnario oda gali parausti, atsirasti bėrimų.
Pacientai gali jausti nuovargį ir bendrą silpnumą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti karščiavimas ir raumenų skausmai. Tai veda prie sąnarių patinimų ir gali jus išsekinti. Liga gali sukelti uždegiminius procesus, kurie paveikia ne tik sąnarius, bet ir aplinkinius audinius, pvz., sausgysles ir raiščius.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Reaktyvųjį artritą sukelia infekcija kitoje kūno vietoje. Įvairūs mikrobai gali sukelti reaktyvųjį artritą. Kai kurie mikroorganizmai yra perduodami lytiniu keliu, o kiti - per maistą. Dažniausia reaktyvaus artrito priežastis yra bakterinė šlapimo sistemos arba žarnyno infekcija. Dažniausiai pasitaikančios infekcijos, sukeliančios reaktyvias artropatijas, yra šlapimo takų infekcijos, žarnyno infekcijos (pvz., sukeltos Chlamydia, Salmonella) ir kvėpavimo takų infekcijos.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Atrodo, kad genetiniai veiksniai turi įtakos reaktyviojo artrito tikimybei. Kad išvengtumėte įvairių per maistą plintančių bakterijų, tokių kaip Salmonella, Shigella ir Campylobacter, pasirūpinkite, kad jūsų maistas būtų laikomas tinkamoje temperatūroje ir tinkamai paruoštas. Kai kurios lytiniu keliu plintančios ligos gali sukelti reaktyvųjį artritą.
Diagnostika
Reaktyviosios artropatijos diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, paciento anamneze ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, siekiant nustatyti uždegimo žymenis, pavyzdžiui, C reaktyvųjį baltymą (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitį (ENG). Laboratoriniai tyrimai kinta, priklausomai nuo ligos aktyvumo.
AtlB kodoti šlapimo, išmatų, nosiaryklės pasėliai ar serologinės reakcijos gali patvirtinti ryšį su infekcija. Tiriant rentgenu, sąnariuose randama ankstyvųjų uždegimo požymių. Liga diagnozuojama remiantis ligos anamneze (tai yra ryšys su buvusia ar esama infekcija) ir klinikiniais požymiais (bendras negalavimas, karščiavimas, sąnarių skausmas, tinimas).
Medikamentinis gydymas
Išaiškinus infekcijos židinį, ligonis gydomas antibiotikais. Jei bakterinė infekcija sukėlė reaktyvųjį artritą, jums reikės antibiotikų, jei infekcija tęsis. Esami mikroorganizmai nustato, kokį antibiotiką galite vartoti. Jei aktyvios infekcijos, kai atsiranda klinikinių artito požymių, organizme jau nerandama, antibiotikų terapija nereikalinga.
Sąnarių pažeidimas gydomas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais (naproksenu, ibuprofenu, diklofenaku, meloksikamu) keletą savaičių ar mėnesių, kol yra artrito simptomų. Kai kurie NVNU, pvz., ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas, dažnai skiriami ligos pradžioje. Kortikosteroidiniai vaistai, tokie kaip prednizonas, mažina uždegimą ir skausmą bei lėtina sąnarių pažeidimą. Sisteminiai gliukokortikoidai vaikų RA metu skiriami labai retai.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Jei yra sisteminio pažeidimo požymių, ypač širdies pažeidimo požymių, skiriami geriamieji gliukokortikodai. Artritu sergant ilgiau kaip 6 savaites, į sąnario ertmę švirkščiama gliukokortikoidų (tik įsitikinus, kad nėra infekcinio artrito). Ligai įgavus lėtinį pobūdį, taikomas ilgalaikis gydymas sulfasalazinu ar metotreksatu.
Tiek nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tiek steroidiniai hormonai slopina ligos simptomus, bet pačios ligos neveikia, taip pat nestabdo ir jos progresavimo. Tad drauge su simptominiu gydymu sergantiems artritu skiriami ir sintetiniai ar biologiniai ligą modifikuojantys vaistai: sintetiniai (pvz., metotreksatas, sulfasalazinas) ir biologinė terapija. Pažangus artrito gydymo būdas - biologinė terapija, efektyviai galinti užslopinti ligą (bet jos negydo).
Nemedicininiai gydymo ir reabilitacijos metodai
Fizikinė terapija ir reabilitacija yra svarbios nemedicininės gydymo dalys, padedančios atkurti sąnarių funkciją ir judrumą. Reabilitacija sąnario skausmui ir uždegimui mažinti apima kineziterapiją, specialius fizinius pratimus ir ergoterapiją. Gydytojas gali nukreipti pas ergoterapeutą, kuris patars, kaip išlaikyti jūsų sąnarių lankstumą.
Labai svarbu, ergoterapiją pradėti iki komplikacijų pradžios. Pagalbinės priemonės gali padėti išvengti skausmingų sąnarių įtempimo ir palengvinti kasdienių veiklų atlikimą. Pavyzdžiui, virtuvinis peilis su rankena padeda apsaugoti pirštų ir riešų sąnarius. Tam tikri įrankiai, pavyzdžiui, sagų kabliukai, gali palengvinti apsirengimą.
Ūmaus artrito stadijos metu ligoniui reikalinga ramybė. Ūmaus artrito atveju reikia sąnariams leisti pailsėti, ypač svarbu sumažinti fizinį aktyvumą. Tačiau judinti sąnarį yra būtina - tai viena esminių taisyklių sergantiems artritu. Privalu kasdien mankštinti sąnarius - žinoma, proto ribose ir nepersistengti. Išsaugoti sąnarių lankstumą labai svarbu. Puikiai tinka vaikščiojimas, plaukimas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Gyvenimo būdo rekomendacijos ir pagalbinės priemonės
Pakankamas fizinis aktyvumas, visavertė mityba, sveikas gyvenimo būdas lemia stipresnį imunitetą, o tai savo ruožtu užkerta kelią dažnam sergamumui infekcinėmis ligomis. Gydant artritą reikia atkreipti dėmesį į mitybą - svarbu, kad su maistu būtų gaunamas pakankamas geležies, kalio, kalcio bei kitų mikroelementų, reikiamų vitaminų kiekis.
Sergantiems artritu naudingos omega-3 riebiosios rūgštys. Uždegimą mažina ciberžolė, gluosniai. Natūropatai rekomenduoja ilgą laiką su pertraukomis gerti arbatų, užpilų, tinktūrų, siekiant sumažinti uždegiminius procesus organizme. Sergantiems artritu rekomenduojama nešioti specialius vidpadžius, tolygiai paskirstančius pėdoms tenkantį krūvį ir padedančius išlaikyti pėdą taisyklingoje padėtyje, išvengti didesnių pėdos sąnarių deformacijų.
Komplikacijos ir ilgalaikė eiga
Reaktyvusis artritas nėra išgydomas, tačiau tai paprastai yra laikina liga, kurią galima palengvinti gydant. Dauguma žmonių visiškai pasveiks maždaug per šešis mėnesius. Jei vaistai nepadeda išvengti ar sulėtinti sąnarių pažeidimo, jūs ir jūsų gydytojas gali apsvarstyti galimybę atlikti operaciją pažeistiems sąnariams atstatyti. Chirurgija gali padėti atkurti jūsų gebėjimą naudoti sąnarį.
Galimi chirurginiai sprendimai: sinovektomija, sausgyslių operacija, sąnarių suliejimas arba visiškas sąnario pakeitimas. Liga gali sukelti rimtus sąnarių pažeidimus, ypač jei uždegimas yra intensyvus ir ilgai trunkantis.
Specialistai ir bendradarbiavimas gydant
Nes reaktyvusis artritas gali paveikti įvairias kūno dalis, jus gali aplankyti daugiau nei vienas gydytojas. Pirminis gydytojas greičiausiai bus reumatologas (specialistas, kuris specializuojasi gydant artritą). Kai kuriais atvejais reikalingas bendradarbiavimas su infektologu, ortopedu, kineziterapeutu ar ergoterapeutu.
Praktiniai patarimai pacientui
- Kreipkitės į gydytoją, jei po gydymo atsiranda sąnarių diskomfortas, viduriavimas arba lytinių organų infekcija per mėnesį.
- Jei tik pradedate mankštintis, pradėkite nuo pasivaikščiojimo ir palaipsniui didinkite krūvį.
- Prieš pradėdami mankštintis, pasitarkite su gydytoju ir kineziterapeutu.
- Saugokite sąnarį nuo didelių apkrovų, bet išlaikykite jo judrumą kasdieniais pratimais.
- Jei turite kronišką ar lėtinį uždegimą, aptarkite su gydytoju ilgalaikio gydymo galimybes, įskaitant sintetinius ar biologinius LMARV.
Į ką atkreipti dėmesį skubios pagalbos atveju
Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda stiprus sąnarių skausmas, spartus sąnario patinimas, karščiavimas ar atsiranda požymių, kad infekcija yra aktyvi. Jei yra sisteminio pažeidimo požymių, ypač širdies pažeidimo požymių, būtina skubi medicininė konsultacija.
Apibendrinant
Reaktyvioji artropatija yra uždegiminė sąnarių liga, dažnai išsivystanti po infekcijos. Diagnostika remiasi anamneze, klinika ir laboratoriniais tyrimais. Gydymas apima antibiotikus esant aktyviai infekcijai, NVNU ir kortikosteroidus simptomams slopinti, o lėtiniu atveju - sintetinius ar biologinius ligą modifikuojančius vaistus. Reabilitacija, kineziterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai yra būtini norint atkurti sąnarių funkciją ir sumažinti skausmą.
tags: #reaktyvioji #artropatija #reabilitacija