Reabilitacija: kas tai ir kada ji reikalinga?

Reabilitacija - tai vienas iš svarbiausių gydymo etapų, skirtas sutrikusių funkcijų atstatymui, jų kompensavimui ar palaikymui, taip pat - visam sveikimo proceso spartinimui, bei, kas labai aktualu pacientams, kalbant apie gyvenimo kokybę - skausmo malšinimui. Susidūrus su klausimu, „reabilitacija - kas tai?“, daugelis, natūralu, pradeda plačiau domėtis šia tema.

Pastaroji dažnai siejama su procedūromis, atliekamomis jau po patirto neigiamo poveikio sveikatai, kurį sukėlė operacijos, traumos ar sunkios ligos. Tiesa, svarbu pabrėžti ir įvairių reabilitacinių procedūrų, kaip efektyvios prevencijos priemonės, galinčios padėti užkirsti kelią įvairių sveikatos problemų atsiradimui ar paūmėjimui, reikšmę.

Medicininė reabilitacija - viena iš gydymo rūšių, skiriama ligoniams po sunkių operacijų, ligų ir traumų arba sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Reabilitacija - tiesiausias kelias atgauti darbingumą, psichologinį ir socialinį savarankiškumą bei visavertį gyvenimą.

Apie reabilitacijos reikalingumą sprendžia ne pacientas, o gydantysis gydytojas. Šį gydymą skiria gydantysis gydytojas - šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas - pagal fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas. Gydytojui paskyrus reabilitacinį ar sanatorinį gydymą, pacientui rūpintis pažymomis nereikia.

Pacientas turi teisę pasirinkti jam tinkančią reabilitacijos įstaigą bei sužinoti, kiek joje yra laisvų vietų. Gydytojo pareiga - paaiškinti pacientui apie jam reikalingas reabilitacinio gydymo paslaugas bei galimybes pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje šios paslaugos bus teikiamos. Tai sužinoti galima ir naudojantis VLK informacine sistema.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos

Vaikai iki 8 metų turi teisę į reabilitacijos įstaigas vykti lydimi juos slaugančio asmens. Išsamią informaciją apie reabilitaciją teikia VLK arba TLK.

Skirtingos reabilitacijų rūšys

Reabilitacijos paslaugos gali būti skiriamos dviem būdais - po patirtos traumos, operacijos ar ligos, paskyrus gydytojui, arba kreipiantis į gydytoją reabilitologą asmenine iniciatyva. Pirmuoju būdu reabilitaciją skiria pacientą gydantis gydytojas, įvertinęs ligos sunkumą, paciento sveikatos būklę ir remdamasis gydytojo reabilitologo rekomendacijomis.

Gydantysis gydytojas nustato reabilitacijos trukmę ir sprendžia, kokiu būdu turi būti teikiamos reabilitacijos paslaugos - ambulatoriškai ar stacionare. Pajutę pirmuosius negalavimų simptomus, savo sveikata besirūpinantys žmonės į gydytoją reabilitologą vis dažniau kreipiasi savo iniciatyva. Taip jie sustabdo prasidėjusius negalavimus ir užkerta kelią rimtesnėms problemoms.

Pagrindines reabilitacijos rūšis:

• Pradinė medicininė reabilitacija
• Ambulatorinė reabilitacija

Pradinė medicininė reabilitacija skiriama, kai atsiranda sutrikimų ūmiu ligos periodu, po jos arba paūmėjus lėtinei ligai, kai ribojami normalūs, įprasti žmogaus veiksmai. Pradinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos ambulatoriškai (į šią reabilitaciją įeina gydomosios procedūros) arba tam tikrais atvejais stacionare (į šią reabilitaciją įeina gydomosios procedūros, apgyvendinimas ir maitinimas). Vienam reabilitacijos etapui gali būti skiriama iki 25 procedūrų.

Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata

Dažniausiai ambulatorinė reabilitacija yra taikoma reabilitacijos įstaigose arba poliklinikose, kur taikomos tokios paslaugos. Ambulatorinės reabilitacijos poreikį nustato FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę po pradinės reabilitacijos, diagnozę.

Reabilitacijos etapai

Pirmasis medicininės reabilitacijos etapas taikomas biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų turintiems pacientams ūmiu ligos periodu, siekiant sumažinti ligos komplikacijų riziką, sutrumpinti laikinojo nedarbingumo trukmę ir sumažinti neįgalumą.

Jei po pirmojo reabilitacijos etapo procedūrų biopsichosocialinės funkcijos tebėra sutrikusios, gydantysis gydytojas, pasikonsultavęs su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, sprendžia, ar reikalingas tolesnis reabilitacinio gydymo etapas.

Trečiasis reabilitacijos etapas (ambulatorinė reabilitacija I ir II) vykdomas ambulatoriškai, kai pacientui nereikalinga stacionarinė reabilitacija ir jis gali lankytis pas specialistus ambulatoriškai.

Reabilitacijos priemonės

Kad pacientas galėtų greičiau ir sėkmingiau atsistatyti po traumos ar ligos, įveiktų jį kamuojantį skausmą ir susigrąžintų judėjimo lengvumą, taikomos įvairios reabilitacijos priemonės:

Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje

• Kineziterapija
• Ergoterapija
• Logoterapija
• Fizioterapija
• Masažas
• Psichologinė pagalba
• Pacientų ir jų artimųjų mokymas

Kineziterapija - gydymas judesiu yra pagrindinė reabilitacijos grandis. Judesys yra natūralus veiksnys, gerinantis judamojo aparato, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklę, atstatantis pažeistų organų funkcijas, koreguojantis ligos eigą.

Masažas - gydomasis kūno dirginimas rankomis ar įrankiu, prietaisu. Gydymo įstaigose atliekamas gydomasis klasikinis masažas. Jis didina audinių paslankumą, koreguoja raumenų tonusą, gerina raumenų kraujo apytaką, didina sausgyslių elastingumą.

Ergoterapija - tai paciento funkcinių galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Dažniausiai ergoterapija yra skiriama po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, nugaros smegenų pažeidimų, galvos smegenų ar galūnių traumų ir kitų ligų atvejais. Ji gali būti skiriama tiek vaikams (pvz., sergantiems vaikų cerebriniu paralyžiumi, patyrusiems traumas, sutrikusios raidos vaikams ir kt.), tiek suaugusiems ar pagyvenusiems žmonėms.

Fizioterapija - tai gydymas dirbtiniais fiziniais veiksniais (ultragarsas, elektromagnetinis laukas, lazerio spinduliai, termoterapija, krioterapija ir kt.). Gydant fiziniais veiksniais gerinama audinių mityba ir kraujotaka, raumenų tonusas, slopinamas uždegimas, slopinami spazmai, malšinamas skausmas. Šis metodas - svarbi kompleksinės terapijos ir medicininės reabilitacijos sudėtinė dalis, sustiprinanti gydymo efektą, padedanti išvengti komplikacijų, greičiau grąžinanti jėgas.

Fizioterapijos procedūros

• galvanizacija - tai mažo stiprumo ir žemos įtampos nuolatinės srovės naudojimas gydymui.
• impulsinė srovė - tai impulsais einanti elektros srovė, kuri skirstoma pagal formą, dažnį, trukmę, amplitudę.
• elektrostimuliacija (ES) - tai elektros srovės naudojimas audinių ir organų funkcijai atstatyti bei aktyvinti.
• TENS - tai transkutaninė elektrinė nervo stimuliacija. Jos metu naudojama žemo dažnio impulsinė elektros srovė.
• diadinamoterapija - taikant šias sroves, stebimas nuskausminamasis, stimuliuojamasis, uždegimą bei edemą mažinantis poveikis.
• amplipulsterapija - organizmo veikimas sinusoidinėmis, moduliuotomis žemu dažniu srovėmis.
• darsonvalizacija - tai organizmo veikimas kintama sinusoidine aukšto dažnio, aukštos įtampos srove. Nuskausmina, mažina kraujagyslių tonusą, stimuliuoja opų gijimą.
• magneto terapija - tai organizmo veikimas žemo dažnio kintamu arba nuolatiniu magnetiniu lauku. Ramina, nuskausmina, mažina edemą, arterinį kraujo spaudimą, slopina uždegimą. Po gydymo kurso efektas išlieka apie 1 mėnesį.
• Ultragarsas - tai gydymas aukšto dažnio mechaniniais virpesiais. Šį metodą dėl mechaninio poveikio dar galima pavadinti mikromasažu. Naudojamas gydant uždegimines ir degeneracines sąnarių ligas, traumų bei judamojo aparato pažeidimo pasekmes (kontraktūras, t. y.
• Limfodrenažas - maloni ir atpalaiduojanti procedūra, imituojanti pulsuojantį masažą ir efektyviai gerinanti kraujotaką ir limfos tekėjimą. Limfodrenažas (presoterapija) atliekamas aparatu. Procedūros metu ant kojų ar rankų užmaunami specialūs ilgi aplikatoriai. Aparatas, pripūsdamas aplikatoriuose esančias oro kameras, ritmiškai masažuoja galūnes ir tokiu būdu padidina slėgį audiniuose.
• Fototerapija - tai šviesos terapija. „Bioptron“ prietaiso šviesos terapija veikia natūraliai, palaikydama regeneracines bei balansuojamąsias kūno savybes ir taip padėdama atsiskleisti paties organizmo sveikimo potencialui.

Kada reikia kreiptis į reabilitologus?

Dažniausi negalavimai, dėl kurių į gydytoją reabilitologą kreipiamasi savo iniciatyva, - galvos svaigimas, skausmas pečių bei nugaros srityse dėl sėdimo darbo arba traumos, turinčios įtakos judėjimui. Tai gali būti skaudamas kelis, nugara, petys arba bet koks lėtinis ar ūmus skausmas.

Konsultacijos metu gydytojas reabilitologas įvertina paciento būklę, nustato skausmo atsiradimo kilmę ir reabilitacijos reikalingumą. Po to sudaro individualią gydymo programą ir suburia reabilitacijos specialistų komandą, kuri, taikydama įvairias priemones, padeda pacientui sugrąžinti sutrikusias funkcijas.

Konsultacijos metu įvertinami paciento nusiskundimai, būklė, gretutinės ligos, kitų gydytojų specialistų konsultacijų išvados ir sudaroma individuali reabilitacijos priemonių programa, dažniausiai skiriamas kelių rūšių procedūrų kursas.

Tiksliai gydytojo reabilitologo parinktos reabilitacijos priemonės padeda įveikti nugaros ir sąnarių skausmus, stuburo problemas, nepraeinantį nuovargį, įtampos sukeltus galvos skausmus.

Nuo 2024 m. Po stacionarinio reabilitacijos kurso, pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis, dėl kurių pripažintas 0-40 proc. R. „Visi tokie pacientai priimami reabilitacijos įstaigose pirmumo tvarka, kaip mėgstama sakyti, jiems taikomas „žaliasis koridorius“, - teigia R.

Reabilitacijai galima atvykti ir be gydytojo siuntimo. „Tačiau galutinį sprendimą dėl reabilitacijos visada priima FMR gydytojas, kuris konsultacijos metu įvertina paciento sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas. Taigi, ir privačiai įsigyjamos paslaugos yra pritaikomos pagal paciento būklę, atsižvelgiant į FMR gydytojo rekomendacijas ir galimus apribojimus yra labiau individualizuotos“, - teigia R.

Kada reabilitacija skiriama sergant onkologinėmis ligomis?

Reabilitacija skiriama ne tada, kai pacientas pageidauja, o tuomet, kai ji reikalinga, ir skiriama tik gydytojui atsakingai įvertinus paciento diagnozę, sveikatos būklę.

Procedūrų ir kitų užsiėmimų skaičius priklauso nuo konkrečios onkologinės ligos diagnozės. Į reabilitaciją dėl tos pačios ligos pacientai siunčiami tik vieno kurso per vienerius kalendorinius metus.

Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.

tags: #reabilitacija #tai #yra