Raimonda Kavaliauskaitė - ergoterapeutė, dirbanti Santariškių klinikose, kuri savo profesinę patirtį ir asmeninę patirtį paverčia įkvėpimu kitiems pacientams. Nors prieš penkerius metus jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis po sunkios traumos, ji rado jėgų keisti savo kasdienybę ir tapti pavyzdžiu neįgaliesiems bei kolegoms. Perrinkime jos įžvalgas apie darbą, reabilitaciją ir gyvenimo kokybės didinimą po stuburo traumos.
Profesinė veikla ir požiūris į reabilitaciją
Prieš avariją ergoterapeutė dirbo jau šešerius metus, todėl turėjo aiškų supratimą apie tai, kaip terapija gali padėti pacientams atkurti kasdienes funkcijas. Iš pradžių jos tikslai buvo susiję su žemynine reabilitacija: pereiti iš reanimacijos į palatą, atsisakyti kvėpavimo aparato ir pradėti sąmoningą judėjimą bei funkcijų atkūrimą. Visą laiką ji taikė savo žinias ir įgytą patirtį, kad pati patirtų jaukias technikas, kurias vėliau taikė pacientams.
Jai svarbu ne tik klinikiniai rezultatai, bet ir gebėjimas pritaikyti teoriją praktikoje; tai reiškia, kad ji pati patvirtino, kaip veikia teorija, kurią ji teikia pacientams. Daugelyje momentų svarbu buvo mokytis iš mažų žingsnelių: rankų valdymo, šaukšto naudojimo, dantų šepetėlio laikymo bei gebėjimo savarankiškai sėstis į vežimėlį. Šie žingsniai tapo pagrindu, leidžiančiu atkurti daugiau funkcijų ir didinti savarankiškumą.
Darbo grįžimas ir adaptacijos procesas
Iš pradžių buvo sunku, tačiau Raimonda pabandė ir toliau dirbti savo ankstesnėje darbo vietoje - po traumos praėjus metams ji grįžo į darbą. Daugeliu atvejų jai reikėjo artimų žmonių pagalbos: ją galėdavo pastumti, padėti įveikti įkalnes, pašildyti maistą ar perkelti baldus. Vėliau ji patsėsi į savo funkcijas ir stengėsi tapti vis savarankiškesnė. Kolegos pritaikė specialius įtvarus, padedančius laikyti mobilųjį telefoną, perkelti daiktus į lengvai pasiekiamą aukštį, ir perstumdyti darbo vietos įrenginius. Tačiau ji nuolat stengiasi prašyti pagalbos tik tada, kai to reikia, ir vis mažiau priklauso nuo kitų.
Pacientai reagavo teigiamai į Raimondos požiūrį: ji pristatydavo save su tikslu, aiškiai dėstė, ką darys, kokie tikslai su pacientais, ir tai sukeldavo palaikymą jų tarpe. Pacientai vertina, kad ji yra įkvepiantis pavyzdys tiems, kurie negali pats būti tokie aktyvūs. Ji taip pat pastebi, kad kartais jausmas, jog kiti žiūrės į ją skeptiškai, atsiranda, kai susiduria su diskriminacija ar stereotipais, tačiau tada ji susitelkia į savo tikslus ir darbus su pacientais.
Taip pat skaitykite: vaikų globos koordinatorės Raimondos Kuniginienės veikla
Gyvenimo pokyčiai ir namų adaptavimas
Vienas iš didžiausių iššūkių buvo gyvenamoji vieta: penkto aukšto be lifto, todėl reikėjo radikaliai keisti gyvenimo būdą. Dabar Raimonda gyvena su tėvais name, kuris pritaikytas jos poreikiams: funkcionali lova ir lengviau įveikiami durų slenksčiai. Ji naudoja neįgaliesiems pritaikytą automobilį su rankiniu valdymu, kuriuo patogiai pasiekia darbą ir kitus susitikimus. Kai transportas sugenda, ji vis dar randa pagalbą iš draugių ar artimųjų.
Savarankiškumo siekis paskatino ieškoti būdų, kaip kasdienius darbus atlikti savarankiškai. Pgrindiniai pokyčiai: išmokti naudotis vežimėliu, įsidėmėti, kad kai kurias užduotis gali atlikti tik mažais žingsneliais. Vis dar reikia pagalbos atlikti sudėtingesnes užduotis, pavyzdžiui, susirišti plaukus ar užsidėti ryšius ant batų, tačiau po truputį ji vėl grįžta į aktyvų darbą ir socialinį gyvenimą.
Psichologinis prisitaikymas ir gyvenimo kokybės didinimas
Psichologiškai Raimondai padėjo realus supratimas apie tai, ką gali padaryti, ir nuoseklus darbas siekiant pažangos. Ji žinojo, kad pradžioje gali būti sunku, tačiau tikėjimas, kad laikui bėgant ji galės veikti vis daugiau, padėjo išlikti motyvuotai. Ji išmokė save džiaugtis gyvenimu, būti aktyviai dalyvaujančia ir nebūti pasinėrusia į liūdesį. Nors kartais kyla sunkumų ir liūdesio akimirkų, ji stengiasi žiūrėti į ateitį ir pasitikėti savo gebėjimais, kad galėtų keliauti, šokti ir būti vis aktyvesnė.
Išvada: ką gali duoti Raimondos patirtis Santariškių ergoterapijoje
Raimondos istorija rodo, kaip stiprus tikslas ir profesionalus požiūris į ergoterapiją gali transformuoti tiek profesinį, tiek asmeninį gyvenimą po sunkios traumos. Ji ne tik grįžo į darbą ir toliau dirba su pacientais, dažniausiai turinčiais insulto pasekmes ar stuburo traumas, bet ir tapo įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems pacientams, kaip įveikti kliūtis ir siekti savarankiškumo. Visuomet ji ieško iššūkių, perkelia įrenginius į ją pasiekiamas vietas, kad galėtų geriau dirbti, ir nuolat plečia žinias apie profesinę reabilitaciją bei gyvenimo aplinkos pritaikymą namuose. Jos patirtis rodo, kad užsibrėžti tikslai ir nuoseklus darbas gali vesti į aktyvų, pilnavertį gyvenimą.
Trumpai ir aiškiai: miškų gaisrai – kodėl jų daugėja ir kuo pavojingi jų dūmai?
Galutinis įspūdis: Ergoterapijos paslaugos Santariškėse teikia ne tik klinikinius sprendimus, bet ir psichologinį palaikymą, padedantį pacientams greičiau ir kokybiškiau integruotis į kasdienį gyvenimą po traumos.
Taip pat skaitykite: globos koordinatorės procesai ir tikslai globojant vaikus
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos studijos Lietuvoje
tags: #raimonda #ergoterapija #santariskes