Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos - net jeigu tik norite pasikonsultuoti. Tinkamai sureagavus į ramybės neduodantį elgesį, jausmus, reakcijas ar emocijas, laiku pritaikytos pagalbos priemonės gali užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui.
Kaip atpažinti psichikos krizę
Krizinis laikotarpis kiekvieno žmogaus gyvenime - tai laikas, kuomet tvarkytis su sudėtingais, sukrečiančiais įvykiais ir išgyvenimais nebepakanka iki tol turėtų asmeninių resursų, prarandamas saugumo, kontrolės jausmas. Galimybė dalintis išgyvenimais ir patirtimi padeda atgauti emocinę pusiausvyrą. Jei jaučiate, kad šiuo nelengvu gyvenimo laikotarpiu jums yra reikalinga psichologinė parama ir konsultacija su psichologu - kviečiame kreiptis į „Krizių įveikimo centrą“.
Skubi pagalba ir kada kviesti pagalbą
Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti 112. Skubi pirminė Psichologinių krizių pagalbos centro psichologo konsultacija teikiama nemokamai telefono numeriu 1815, I-V 9 - 19 val., VI 9 - 15 val., įskaitant šventines dienas.*Pokalbis nėra anoniminis, tačiau visiškai konfidencialus.
Kas gali suteikti profesionalią pagalbą
Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai. Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais.
Psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro vaidmenys
Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Psichologinių krizių pagalbos centro veikla
Psichologinių krizių pagalbos centras jau 6-erius metus teikia profesionalią pagalbą organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms, šeimoms po krizinių įvykių. Psichologinių krizių pagalbos centro konsultantai yra profesionalūs, ilgametę patirtį turintys psichologai ir psichoterapeutai, kurie specializuojasi krizių įveikimo srityje.
Psichologinių krizių pagalbos centro pagrindinis tikslas yra padėti organizacijai, bendruomenei, šeimai ar kitai žmonių grupei sustabdyti patirtos psichologinės krizės plitimą, suteikti pagalbą paveiktiems žmonėms ir užkirsti kelią krizės psichologinių pasekmių užsitęsimui. Įvykus krizei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos specialistai organizacijų administracijoms ar jose sudarytoms krizių valdymo komandoms padeda suplanuoti krizės valdymo veiksmus, konsultuoja, kaip ir kam teikti informaciją apie įvykį, padeda nustatyti, kas gali būti labiausiai paveikti krizinio įvykio ir kokia parama tiems žmonėms tinkamiausia.
Teikiamos paslaugos ir galimybės
- Nemokama psichologo konsultacija krizės ištiktam žmogui, tęstinės konsultacijos, psichologinė pagalba organizacijoms patyrus netikėtą sukrečiantį įvykį bei mokymai organizacijoms ir specialistams, kaip valdyti psichologines krizes.
- Konsultacijos telefonu metu, konsultantai vertina situaciją, o prireikus planuoja tolimesnius veiksmus.
- Kiekvienas mūsų savanoris psichologas ir psichologė yra čia tam, kad padėtų jums išgyventi ypač skaudžius įvykius, kai patiems juos įveikti per sunku.
Kaip gauti pagalbą centro paslaugomis
Krizių įveikimo centras yra atviras visiems, įsikūręs Vilniuje, bet pasiekiamas nuotoliu iš bet kur. Teikiame individualias psichologo konsultacijas gyvai, per Skype, Messenger ir telefonu. Pirmoji konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos. Konsultacijos teikiamos centro darbo valandomis: pirmadieniais-penktadieniais 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val.
Partnerystė, mokymai ir parama
Padėkite mūsų centrui gyvuoti - jam reikalinga gerų žmonių ir socialiai atsakingų organizacijų parama. Žmonių psichinė ir emocinė sveikata yra tai, dėl ko dirbame.
Viešieji pavyzdžiai ir žiniasklaidos vaidmuo
Socialinė iniciatyva Skirtingos Spalvos pristato dešimtąją laidą ir jos pašnekovę - Justę Arlauskaitę-Jazzu. Šioje laidoje žinoma atlikėja kalbėjo apie emocinę sveikatą ir savižudybių prevenciją. Itin atvirame pokalbyje Justė pasidalijo įvairiomis gyvenimo patirtimis apie santykius su žmonėmis, vaikystėje išmoktas pamokas, ilgai trukusią kovą su priklausomybėmis, panikos atakomis, kelionę sveikimo link ir iš naujo užgimusią Justę, kuomet ant rankų pradėjo sūpuoti savo sūnų Majų.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Kaip ir pati Justė laidos metu atviravo, kad gyvenime atlikėja save suprato kaip balsą, o kai jį staiga prarado, nebematė tikslo toliau gyventi, jautėsi nereikalinga nei sau, nei kitiems. Užtruko laiko save susirinkti ir suprasti, kad Justė nėra tik apie balsą. „Pradėjau remtis į kitus žmones, ieškoti pagalbos, kurios nėra gėda ieškoti, tai yra drąsa prašyti pagalbos ir eiti šviesos link“, - atvirauja Justė.
Nakties spektras: interviu su Juste Arlauskaite Jazzu || ZIP FM
Tyrimai ir naujos žinios psichikos sveikatos srityje
2023 m. balandžio 5 d. Kovo 25-28 dienomis Paryžiuje vyko 31- asis Europos psichiatrų kongresas, kuriame dalyvavo du gydytojai psichiatrai iš mūsų centro. Daug naujų tyrimų, gydymo metodų. Kiekvieną dieną buvo skaitoma po 2 pranešimus apie ADHD. Europoje šiam sutrikimui pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys.
Scientists have made a startling discovery. According to a new study researchers presented at the 35th Annual European College of Neuropsychopharmacology in Vienna, certain anti-depressants can cause drastic changes in the brain. In fact, they may even be able to rewire brains affected by major depressive disorder.
Major depressive disorder, or MDD as I’ll refer to it from here out, is a mental health disorder that is characterized by persistent depressing moods, dark thoughts, and a general loss of interest in any activities. It can cause major impairment in the daily lives of people affected by it. Now, though, we may be able to treat it by using certain anti-depressants to change how the brain is wired.
In the past, researchers have found that anti-depressants and even behavioral therapy and electroconvulsive therapy just don’t work for everyone that suffers from MDD. However, a group of researchers in Germany are now claiming that anti-depressants can change the brain structures themselves. However, they aren’t sure how long those changes will remain.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Past studies have found that serious bouts of depression are often associated with a change in the volume of gray matter and white matter found within the brain. Each type of brain matter is associated with different functions of the body, and any changes in them can drastically change how our brains react. As such, being able to change the brain’s structure with anti-depressants is huge.
Atsiliepimai ir grįžtamasis ryšys
Gavote pagalbą? Jūsų atsiliepimas padės įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Ačiū, Jūsų atsiliepimą gavome! Pateikiant atsiliepimą įvyko klaida.
| Paslauga | Prieinamumas | Kaina |
|---|---|---|
| Skubi konsultacija telefonu 1815 | I-V 9-19, VI 9-15 | Nemokama |
| Individualios konsultacijos (gyvai / nuotol.) | Pirmadieniais-penktadieniais 16-20, Šeštadieniais 12-16 | Pirmoji konsultacija nemokama |