Įvadas: Psichikos sveikatos raštingumo ugdymas yra esminė visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo dalis. Stokojant raštingumo psichikos sveikatos srityje, sudėtinga atpažinti emocijas, suvaldyti stresą, tinkamai bei konstruktyviai spręsti kylančius sunkumus ar žinoti, kaip padėti kitam. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos sveikatos raštingumo svarbą Lietuvoje, esamą situaciją, iššūkius ir galimus sprendimus, įskaitant psichikos sveikatos kursus ir mokymus.
Raštingumas psichikos sveikatos srityje: apibrėžimas ir svarba
Raštingumas psichikos sveikatos srityje - tai tinkamos žinios ir teigiamos nuostatos apie psichikos sveikatą, jos rizikų bei sutrikimų prevencija, atpažinimas ir valdymas. Būti raštingam psichikos sveikatos srityje - reiškia pirmiausia nebijoti kalbėti apie savo sunkumus ir emocijas. Tai apima:
- Tinkamų žinių ir nuostatų formavimą apie pagalbos sau ir kitiems būdus bei profesionalios pagalbos prieinamumą.
- Gebėjimą atpažinti psichikos sutrikimus ir suprasti profesionalios pagalbos prieinamumą.
- Psichologinio atsparumo ugdymą ir gebėjimą prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių.
- Konstruktyvų sunkumų sprendimą ir gebėjimą padėti kitam.
Esama situacija Lietuvoje: iššūkiai ir problemos
Visuomenės nariai vis dar neturi palankaus požiūrio į rūpinimąsi psichikos sveikata, o raštingumas šioje srityje yra žemas. Nemaža dalis visuomenės narių vis dar stigmatizuoja kontaktus su psichologu, psichoterapeutu ar psichiatru. Lietuvoje trūksta psichologinio atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių. Alkoholio bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas bei ES vienas aukščiausių savižudybių skaičius šalyje rodo, jog žmonėms nepakanka gebėjimų konstruktyviai spręsti sunkumus bei padėti kitam.
Apklausų duomenys: 2021 m. gyventojų apklausos tyrimų duomenimis, vos 56% respondentų atrodė normalu kreiptis į psichologą. Tuo tarpu 28% dalyvių turėjo abejonių, ar tokios pagalbos siekti yra normalu, 9% teigė, kad susidoroti galima patiems, o 6% buvo įsitikinę, kad į psichologus turėtų kreiptis tik rimtai sergantys asmenys. Taip pat, lyginant su kitomis negaliomis, šalies gyventojai prasčiausiai priima asmenis su psichikos sveikatos negalia.
Alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas
Dažniausios 15-64 m. asmenų alkoholio vartojimo priežastys Lietuvoje yra noras geriau pasijusti bei užmiršti savo problemas.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Viešajame sektoriuje esantis raštingumo trūkumas
Raštingumas psichikos sveikatos srityje yra žemas viešajame paslaugų sektoriuje. Specialistams, tokiems kaip socialiniai darbuotojai, policininkai, sveikatos priežiūros ar švietimo specialistai, trūksta kompetencijų susidūrus su psichikos ir elgesio sutrikimų turinčiu asmeniu. Be to, trūksta žinių ir įgūdžių, kaip padėti žmogui, patiriančiam psichologinę krizę dėl skyrybų, netekties ar sunkios ligos.
Psichikos sveikatos kursai ir mokymai Lietuvoje
Siekiant pagerinti psichikos sveikatos raštingumą Lietuvoje, organizuojami įvairūs kursai ir mokymai, skirti skirtingoms auditorijoms. Šie mokymai suteikia žinių ir įgūdžių, kaip atpažinti psichikos sveikatos problemas, suteikti pirmąją pagalbą ir nukreipti tinkamos pagalbos.
Tikslinės grupės ir mokymų formos
Mokymai nuotoliu vyks darbingo amžiaus asmenims (4 val.) ir specialistams: priešakinių linijų darbuotojams bei kitiems specialistams (8 val.). Mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos didinimo mokymai yra skirti mokyklų mokytojams, mokytojų padėjėjams, socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, psichologams, psichologų asistentams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams, visuomenės sveikatos specialistams bei mokyklos administracijai. Mokymus darbuotojams organizuoja savivaldybės visuomenės sveikatos biuras arba kitas biuras pagal sutartį. Mokyklai reikia raštu kreiptis į Biurą. Mokymus vykdo Biuro suformuota komanda, kurią sudaro ne mažiau kaip 2 specialistai: psichologai, psichoterapeutai, supervizoriai ir socialiniai pedagogai.
Bendra mokymų trukmė - 40 valandų (8 valandos nuotoliniuose mokymuose, 32 valandos kontaktiniam darbui). Mokymai vykdomi 3-8 mėnesius, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, ir gali būti iki 12 darbuotojų grupei. Per kalendorinius metus mokykloje gali vykti ne daugiau kaip dviem grupėms. Kitais metais galima dalyvauti su nauja grupa. Komanda pradžioje aptaria aktualias problemas ir kartu su grupe sudaro preliminarų tolesnių mokymų planą. Pirmąjame susitikime pristatomi nuotoliniai mokymai prieinami www.pagalbasau.lt, skirti raštingumui didinti, rizikos veiksniams atpažinti ir tinkamai reaguoti.
Antrojo užsiėmimo metu analizuojami atvejai, taikomi metodai, ieškoma sprendimo būdų. Po kiekvieno užsiėmimo komanda parengia rekomendacijas. Mokymai grindžiami gerąja praktika, mokslo tyrimais bei tarptautinėmis rekomendacijomis. Taip pat aptariami plataus pobūdžio socialiniai ir emociniai ugdymo kursai bei jų integravimas į ugdymo procesą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje
Šiandien vis daugiau kalbama apie socialinį ir emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje ir darbo vietoje. Socialinis ir emocinis ugdymas - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų ir įsitikinimų formavimą ir ugdymą. Svarbu įtraukti visą bendruomenę, kad nauda atitektų visiems: vaikams, tėvams, mokytojams, administracijai, specialistams, bendruomenei ir partneriams.
Kaip mokyti vaikus emocinio intelekto ir kaip integruoti veiklas į klasę: nuoseklios programos pagerina socialinius ir emocinius įgūdžius. Rekomenduojama remtis Socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu. Lietuvoje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu, o integravimas į ugdymo procesą vyksta per tris lygmenis:
- 1 lygmuo: kiekvienoje pamokoje sukuriama saugi mokymosi aplinka, aiškiai išsakyti lūkesčiai, įtraukiantis bendravimas, mokytojas pritaiko įtraukiamus metodus ir atsižvelgia į skirtingą mokymosi tempą.
- 2 lygmuo: kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Dėmesys skiriamas tyrimais grįstoms, nuoseklioms programoms, kurios skatina gebėjimą pritaikyti įgūdžius skirtinguose kontekstuose.
- 3 lygmuo: integruoti į dalykų turinį, tokias temas kaip skurdas, globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kt.
Analizė rodo, kad nuosekli socialinio ir emocinio ugdymo programa, įtraukiant visą bendruomenę, teikia didžiausią naudą. Mokiniai, turintys kantrybės sunkiam darbui, dažniau sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje. Net PISA tyrimai rodo atkaklumo svarbą matematikos gebėjimams. Mokiniams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas gyvenimo sėkmei. Jos svarbios visais gyvenimo etapais, padedančios išvengti trikdžių ir gerinti santykius.
Į ką atkreipti dėmesį praktikoje
Švietimo, sveikatos ir socialinio sektoriaus darbuotojams būtina didinti psichikos sveikatos raštingumą, kurti palaikančią aplinką, mokyti pirmosios pagalbos įgūdžių, bei teikti kryptingą pagalbą tiek sau, tiek kitiems. Mokymų programos ir integruotos iniciatyvos gali padėti mažinti stigmas, didinti pasitikėjimą pagalba ir gerinti psichikos sveikatos rezultatų kokybę.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
tags: #psichikos #sveikatos #kompetencijos