Psichikos sveikata yra neatsiejama visapusiško žmogaus gerovės dalis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra nemažai žmonių, susiduriančių su psichikos sutrikimais. Šiame straipsnyje aptariama sutrikusios psichikos žmonių globos namų veikla Lietuvoje, siekiant atkreipti dėmesį į svarbius aspektus, susijusius su šių asmenų integracija į visuomenę, jų teisių užtikrinimu ir galimybių plėtra. Straipsnyje remiamasi Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos veikla ir kitų organizacijų iniciatyvomis.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija: veikla ir tikslai
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, įregistruota 1997 metais, yra viena iš pagrindinių organizacijų, atstovaujančių asmenims, turintiems psichikos negalią. Pagrindinis bendrijos tikslas - atstovauti asmenims, turintiems psichikos negalią, siekti jiems kokybiško gydymo ir pilnaverčio gyvenimo, plečiant psichosocialinės reabilitacijos, užimtumo bei nestacionarios globos paslaugas bendruomenėje. Bendrijos adresas yra Kaštonų g. 4, LT-01107 Vilnius, o telefono numeris (5) 2628936.
Bendrijos struktūra ir narystė
Bendrija yra įsteigusi 55 skyrius 48 savivaldybėse, iš kurių 37 yra asocijuoti nariai, o 18 - filialai. 2009 m. asociacija jungė 2740 narių, iš kurių 2222 buvo psichikos neįgalieji. Tai rodo, kad organizacija aktyviai veikia visoje Lietuvoje, siekdama aprėpti kuo didesnį skaičių žmonių, kuriems reikalinga pagalba.
Statistika ir tendencijos
Valstybinio Psichikos sveikatos centro duomenimis, 2004 m. šalyje buvo 21 123 psichikos neįgalieji, iš kurių kiek daugiau nei 10% gyveno psichoneurologiniuose pensionatuose, o kiti (apie 19 000) - bendruomenėje. Per 2008 metus neįgaliųjų skaičius išaugo 15 %. Šie skaičiai atspindi poreikį plėsti paslaugas bendruomenėje ir mažinti institucinės globos įstaigų skaičių.
Pagrindinės bendrijos veiklos kryptys
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija vykdo įvairias veiklas, skirtas psichikos negalią turinčių asmenų gerovei užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
- Užimtumo kambarių psichikos sveikatos centruose įrengimas bei veiklos organizavimas: Tai padeda neįgaliesiems įgyti naujų įgūdžių, bendrauti ir integruotis į visuomenę.
- Socialinių paslaugų plėtra bendradarbiaujant su partneriais: Bendradarbiavimas su socialinės paramos skyriais ir socialinių paslaugų centrais leidžia užtikrinti platesnį paslaugų spektrą ir prieinamumą.
- Savarankiškumo stovyklų neįgaliesiems organizavimas: Stovyklos suteikia galimybę neįgaliesiems mokytis savarankiškumo, bendravimo ir socialinių įgūdžių.
- Sertifikuotų seminarų specialistams organizavimas: Kasmet organizuojami 3-4 seminarai specialistams, dirbantiems psichikos sveikatos srityje, siekiant kelti jų kvalifikaciją ir kompetencijas.
- Neįgaliųjų profesinis mokymas: 2007 - 2009 m. apmokyti 125 neįgalieji iš 30 savivaldybių, įgydami socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją.
- Neįgaliųjų įdarbinimas: 2009 m. įdarbinti 23 asmenys socialinio darbuotojo padėjėjais bendrijos skyriuose per teritorines darbo biržas 14 savivaldybių.
- Informacinio leidinio rengimas: Išleista 14 leidinių, skirtų informuoti visuomenę ir specialistus apie psichikos sveikatos problemas ir paslaugas.
- Socialinių darbuotojų mokymai: Savivaldybėse organizuojami 40 akad. val. nemokami socialinių darbuotojų mokymai ,,Socialinių darbuotojų žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi socialinių paslaugų teikimui žmonėms su psichikos negalia bei jų šeimoms, tobulinimas”.
- Neįgaliųjų kūrybos skatinimas: Leidžiamos neįgaliųjų poezijos knygos (2005 m. ir 2007 m.) ir atliekamų dainų kompaktinės plokštelės (2007 m.).
- Lankstinukų visuomenei ir specialistams rengimas: Vykdomos Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšomis, išleisti lankstinukai, skirti informuoti apie psichikos sveikatos problemas ir paslaugas.
Vietos pavyzdžiai: Vilkaviškio ir Mažeikių rajonai
Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija veiklą vykdo nuo 1997 m. Bendrijos tikslas - atstovauti psichikos neįgaliesiems ir siekti jų pilnaverčio gyvenimo visuomenėje, vykdant socialinę reabilitaciją, padėti asmenims su psichine negalia mažinti socialinę atskirtį, didinant jų savarankiškumą.
Vilkaviškio bendrijoje yra 56 nariai, iš kurių 49 yra neįgalieji. Didžioji dalis narių yra darbingo arba pensinio amžiaus. Narių amžius svyruoja nuo 20 iki 85 metų. Bendrija teikia paslaugas ne tik Vilkaviškio miesto gyventojams, bet ir neįgaliesiems iš aplinkinių kaimų.
Vilkaviškio bendrija yra remiama Neįgaliųjų departamento ir savivaldybės, kurie skiria lėšas būtiniausioms veikloms vykdyti. Teikiamos paslaugos pagerina neįgaliųjų integraciją į visuomenę, gerėja jų gyvenimo kokybė ir pasitikėjimas savimi. Neįgalieji patenkina savo poreikius, turiningai praleidžia laisvalaikį, gauna reikiamą informaciją ir konsultacijas.
Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija yra mikro asociacija, kurioje dirba 5 darbuotojai. 2024 m. įmonės apyvarta buvo 21.2 tūkst. EUR, o vidutinis darbo užmokestis - 378€. Įmonės buveinė registruota Vilkaviškio r. savivaldybėje. Juridinio asmens veikla pagal EVRK klasifikaciją yra Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla.
Mažeikių rajono savivaldybėje, įgyvendinant Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę, buvo sukurtos galimybės asmenims su proto ir/ar psichikos negalia gauti šeimoje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas. Projekto metu buvo įsigyti 3 apsaugoti būstai Mažeikių mieste ir suremontuotos patalpos Pavenčių g. 4, Mažeikiuose, kuriose įrengtos socialinės dirbtuvės/dienos užimtumo centras. Projekto rezultatas - 9 apgyvendinimo vietos apsaugotuose būstuose ir atnaujinta užimtumo paslaugų infrastruktūra.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Institucinės globos pertvarka ir grupinio gyvenimo namai
Vykdant institucinės globos pertvarką Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyvena žmonės su psichikos ir/ar proto negalia. Šio pertvarkos etapo tikslas - teikti apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas turėtų vykti išorėje, taip siekiama užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją. Grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą.
Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur. Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų ar panašių įstaigų. „Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius.
Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - sakė G. Baltrūnas.
Pasak G. Baltrūno, dabartinė Lietuvos institucinės socialinės globos paslaugų sistema žaloja žmogų. „Taip susiformavo, kad jei žmogus yra globojamas ir reikalingas globos, už jį padaroma viskas - išplaunamos grindys, sutvarkomi kambariai ir taip toliau, - dabartinės sistemos ydą įvardijo Pertvarkos procesų ekspertas. - Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta. Socialiniai darbuotojai, aptarnaujantis personalas tarsi susipriešina su klientu, nes jis jau nebenori tvarkytis pats.”
Spauda yra plačiai nušvietusi atvejus, kaip visuomenė priešinasi neįgaliųjų atsikėlimui į kaimynystę. Paklausus, ką daryti, kad visuomenė taptų tolerantiškesnė, G. Baltrūnas sakė, jog stebuklus daro ne švietėjiškos akcijos, o tiesioginis kontaktas su neįgaliu asmeniu. „Kai startavo Pertvarkos projekto apsaugoto būsto bandomoji paslauga, man teko prisidėti nuomojant būstą. Būstus nuomojo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija. Paskambinus užtekdavo pasakyti, kad bute gyvens psichikos sutrikimų turintys asmenys, ir pokalbis baigdavosi. Penkis kartus paskambinę, išgirdome keturis „ne“ - žmonės net neišklausė mūsų kalbos iki galo. Visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje, - įsitikinęs specialistas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Grupinio gyvenimo namai jau veikia Visagine, suderintas detalus planas dėl grupinio gyvenimo namų statybos Dūkšte, Ignalinos rajone. Utenos ir Panevėžio regionai bent pirmame Pertvarkos projekto etape nepateko į finansuojamų regionų sąrašą, todėl grupinio gyvenimo namų perspektyvos Utenoje miglotos. Kai kurios savivaldybės, kaip informavo G. Baltrūnas, tokius namus stato savo lėšomis.
Projektai sostinėje: Vilniaus miesto bendruomeninių paslaugų plėtra
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą Nr.08.1.1-CPVA-427 „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“, finansuojamą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.1-CPVA-V-427 „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą”.
Pagrindinė projektu sprendžiama problema - Vilniaus regione asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią, nėra galimybių gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir dalyvauti jame nepatiriant socialinės atskirties. Projektu siekiama spręsti problemą, t. y. sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios skatintų paslaugos gavėjų savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą bendruomenėje.
Projekto tikslui pasiekti pasitelkti 9 partneriai: BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai, BĮ Vilniaus Lakštingalos namai, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, VšĮ „Betzatos bendruomenė“, VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, VšĮ „Rastis“, Nijolės Genytės socialinės globos namai.
Projekto veikloms įgyvendinti bus atlikta: 6 grupinio gyvenimo namų statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 60 proto negalią turinčių žmonių; 1 savarankiško gyvenimo namų statyba ir baldų/ įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 10 psichikos negalią turinčių žmonių; 2 apgyvendinimo apsaugoto būsto įsigijimas/ remontas ir baldų/ įrangos įsigijimas, 8 psichikos negalią turintiems asmenims; 2 dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 40 žmonių; 2 socialinių dirbtuvių statyba ir baldų/įrangos įsigijimas 44 neįgaliems ir 1 dienos centro statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kur paslaugos bus teikiamos 20 asmenų.
Bendruomeninių paslaugų plėtra, ES parama ir projektai
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kartu su partneriais, įgyvendina projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų. Pavyzdžiui, projektas „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ yra skirtas plėtoti bendruomenines paslaugas ir mažinti institucinės globos poreikį. Įgyvendinus Projekto veiklas, bus sukurta bendruomeninio apgyvendinimo ir dienos užimtumo paslaugų infrastruktūra Vilniaus regione.
Visuomenės informavimas, šeimos parama ir metodinės rekomendacijos
Vykdomos visuomenės informavimo kampanijos, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą. Siekiama glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus pažinimą, organizuojamos bendros sociokultūrinės veiklos su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatinama savanorystė.
Įvertinusi tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Jomis siekiama palengvinti slaugos organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir išlaikymą. Tikslas - kuo ilgiau savuose namuose.
VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė Ona Davidonienė - viena iš SAM parengto leidinio recenzentų. Pasak jos, rekomendacijos visų pirma skirtos pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistams, kad jie galėtų kiek įmanoma produktyviau padėti gerinti psichikos negalią turinčių žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę.
„Žinome, kad slaugyti žmogų namie nelengva. Tam reikia nemažai ir specialistų, ir šeimos narių pastangų. Jei šeima anksčiau nebuvo susidūrusi su psichikos sutrikimais, susirgusiojo priežiūra tampa nemenku iššūkiu. Artimiesiems trūksta tiek teorinių, tiek praktinių žinių, jie nežino, kur ieškoti pagalbos“, - sako O. Davidonienė.
Pasak O. Davidonienės, pastaruoju metu daug kalbama, kad sunkią negalią turintys žmonės galėtų kuo ilgiau gyventi namuose, nepatektų į globos įstaigas, šalyje įsibėgėja deinstitucionalizacija. „Specialistai, dirbantys su šeimomis, turėtų padėti susivokti psichikos negalią turinčio žmogaus artimiesiems, išmokyti juos to, kas svarbu, nurodyti, į ką atkreipti dėmesį. Kai kas naujajame leidinyje iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti elementaru - pavyzdžiui, psichikos negalią turinčio žmogaus kasdienių buitinių įgūdžių formavimas, lavinimas. Vis dėlto susirgusieji sunkiomis psichikos ligomis dažnai praranda turėtus įgūdžius, tad artimiesiems labai svarbu padėti juos susigrąžinti, įtraukti negalią turintį žmogų į bendrą šeimos gyvenimą, buitį“, - teigia Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė.
Gydymo modeliai ir specializuota pagalba
Pasak O. Davidonienės, psichikos sutrikimus gydyti sudėtinga. Tai gali tęstis visą gyvenimą. Tiek sergantysis, tiek artimieji privalo žinoti, kokie gydymo būdai yra veiksmingiausi. „Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie biopsichosocialinį gydymo modelį. Šį modelį, kaip rodo pavadinimas, sudaro trys dalys. „Bio“ - tai medikamentai, cheminės medžiagos, naudojamos gydymo tikslais. Šiai sričiai leidinyje skiriama nemažai dėmesio, primenama, kaip svarbu vartoti vaistus, kad ligonius kuo rečiau ištiktų atkryčiai, kad remisijos laikotarpis būtų ilgesnis. „Psicho“ - tai psichologinė aplinka, atmosfera namuose, psichologo pagalba. „Socialinė“ - tai socialinės garantijos ir žinios, kur ir kokią pagalbą gali gauti tiek psichikos liga susirgęs žmogus, tiek ir jo artimieji. Jei kuri nors pagalbos dalis neveikia, tiek paciento, tiek šeimos būklė blogėja“, - teigia Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė.
Metodinėse rekomendacijose specialistams nurodoma, į ką atkreipti dėmesį apsilankius psichikos negalią turinčio žmogaus šeimoje, kad pagalba būtų maksimaliai tiksli ir naudinga, nešabloniška, kad būtų atsižvelgiama į konkrečius sergančiojo ir šeimos narių poreikius. Įsigilinę į rekomendacijas, specialistai galės savo veiklą struktūruoti, padėti šeimai taip, kad artimojo priežiūra būtų kiek įmanoma lengvesnė.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nors Lietuvoje dedamos didelės pastangos gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę, vis dar susiduriama su iššūkiais. Svarbu toliau plėtoti bendruomenines paslaugas, mažinti stigmą, didinti visuomenės sąmoningumą ir užtikrinti tinkamą finansavimą. Taip pat būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užtikrinti specialistų, dirbančių psichikos sveikatos srityje, kvalifikacijos kėlimą.
Visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje, - įsitikinęs specialistas. Man teko dirbti su nusikaltusiais vaikais Inkūnuose, Anykščių rajone. Anot pašnekovo, į Lietuvą atvykę užsieniečiai stebisi, kad viešose vietose, tokiose kaip prekybos centrai, beveik nemato neįgaliųjų. O nemato todėl, kad jie tarsi paslėpti įstaigose arba gyvena užsidarę namie.
Ugdome neįgaliųjų šeimų atsakomybę ir suteikiame visapusišką informaciją apie psichikos ligų ar smurto artimoje aplinkoje prevenciją, psichologinę pagalbą bei galimų krizinių situacijų valdymą. Vykdome visuomenės informavimo kampanijas, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą. Siekiame glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus pažinimą, organizuojame bendras sociokultūrines veiklas su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatiname savanorystę.
Rodikliai: psichikos neįgaliųjų statistika
| Metai / Rodiklis | 2004 m. | 2008 m. | 2009 m. |
|---|---|---|---|
| Psichikos neįgaliųjų skaičius | 21 123 | Padidėjo 15% | 2740 (iš kurių 2222 psichikos neįgalieji) |
| Gyvenantys pensionatuose | ~10% | - | - |
| Gyvenantys bendruomenėje | ~19 000 | - | - |
Siekiant ilgalaikio poveikio, svarbu tęsti bendruomeninių paslaugų plėtrą, užtikrinti specialistų mokymus, remti regioninius projektus ir mažinti stigmatizaciją per informavimo kampanijas ir tiesioginį kontaktą su neįgaliais asmenimis.
tags: #psichikos #sutrikimus #turinciu #asmenu #globos #istaigos