Psichikos sveikatos vertinimas yra esminis žingsnis diagnozuojant ir gydant psichikos sutrikimus. Šis procesas apima įvairių metodų naudojimą, siekiant surinkti informaciją apie paciento būklę, jo gyvenimo istoriją ir kitus svarbius veiksnius. Psichikos ir elgesio sutrikimai yra sudėtinga ir įvairi sritis, apimanti platų spektrą būklių, kurios veikia žmogaus mąstymą, emocijas, elgesį ir bendrą funkcionavimą.
Klinikinis tyrimas yra vienas iš pagrindinių psichikos sveikatos vertinimo metodų. Jis apima pokalbį su pacientu ir jo stebėjimą. Šio tyrimo metu surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, taip pat stebima jo veido išraiška, judesiai ir kitos detalės, kurios gali suteikti informacijos apie paciento savijautą. Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas.
Klinikinis tyrimas ir anamnezės rinkimas
Klinikinis psichikos sutrikimų tyrimas prasideda nuo išsamios anamnezės surinkimo ir psichikos būsenos įvertinimo. Anamnezė apima tiek subjektyvią, tiek objektyvią informaciją apie pacientą, jo ligos istoriją ir asmenybės ypatumus.
Subjektyvi anamnezė
- Nusiskundimai: jų pobūdis, intensyvumas ir kitos charakteristikos.
- Šeimos anamnezė: informacija apie psichikos sutrikimus šeimoje.
- Gyvenimo anamnezė: paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis amžius, mokyklinis amžius, karinė tarnyba, lytinio gyvenimo ypatumai, vedybinis gyvenimas, žalingi įpročiai ir kitos ligos.
- Ligos (paūmėjimo) anamnezė: pradžia, veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą, darbas, savijauta, elgesys, somatinės sveikatos pokyčiai, nuotaikos ir atminties pokyčiai, savižudiškos tendencijos.
- Asmenybė iki susirgimo: santykiai su draugais, elgesys kolektyve, ekstraversinės/intraversinės tendencijos, požiūris į darbą, intelekto aktyvumas, nuotaikos, charakteris, pažiūros, fantazijos.
Objektyvi anamnezė
Objektyvi anamnezė apima gydytojo stebėjimus ir informaciją gautą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, paciento šeimos narių, draugų ar kolegų. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą.
Paciento psichikos būsenos įvertinimas
Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Psichikos būsenos įvertinimas apima šiuos aspektus:
- Išvaizda: ar atitinka metus, socialinę padėtį.
- Laikysena ir judesiai.
- Bendravimas ir elgesys: ar bendrauja noriai ar formaliai, požiūris į gydytoją.
- Sąmonė ir suvokimas.
- Mąstymas: kliedesiai.
- Atmintis.
- Emocijos ir nuotaika: sprendžiama iš veido išraiškos, nuotaikos būklė, baimė, nerimas, disforija.
- Santykiai su artimaisiais, valia, dėmesys, potraukiai, intelektas, kritiškumas.
Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.
Psichikos sutrikimų klasifikacija: TLK‑10 ir DSM
Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Dvi pagrindinės klasifikacijos sistemos yra TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija) ir DSM (Diagnostikos ir statistikos vadovas).
DSM
DSM-III 1980 m. paplito visame pasaulyje. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas - klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine koncepcija; griežti specifiniai diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingiems gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę; daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.
TLK‑10
TLK-10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V (F). TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo poskyrį, pavyzdžiui:
- F0 - organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
- F1 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
- F2 - šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.
- F3 - nuotaikos sutrikimai.
- F4 - neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
- F5 - elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais.
- F6 - asmenybės ir elgesio sutrikimai.
- F7 - protinis atsilikimas.
- F8 - psichologinės raidos sutrikimai.
- F9 - elgesio ir emocijų sutrikimai vaikystėje ir paauglystėje.
Struktūruoti diagnostikos interviu
Siekiant suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI - tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.
Psichodiagnostiniai metodai
Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti tiriami žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas ir kt. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu - manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra tam tikra asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia asmenybė.
Projekciniai testai
Projekciniai testai pateikia tiriamajam neaiškią, dviprasmišką medžiagą, o jo atsakymai atspindi pasąmonines mintis, jausmus ir asmenybės bruožus.
- Rorschacho testas: tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.
- Teminis apercepcijos testas (TAT): pateikiami paveikslėliai su neaiškiomis situacijomis, tiriamasis sukuria istoriją, atspindinčią poreikius, motyvus ir konfliktus.
- Piešimo testai: „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“ - vertinamas piešinio dydis, detalės, perspektyva; svarbu analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales.
Objektyvūs testai
Objektyvių testų pagrindas - užduotys, kurių atsakymai iš anksto žinomi; rezultatai skaičiuojami ir palyginami su statistiniais normatyvais.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
- MMPI (Minesotos Daugiaprofilis Asmenybės Inventorius): turi skales patikimumui ir klinikines skales; aukštas rezultatas nebūtinai reiškia ligą, bet gali rodyti vidinį diskomfortą.
- Ketelio testas: paremtas veiksnių analize; charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
Intelekto ir kognityviniai testai
- Wechslerio intelekto testas: Lietuvoje dažniausiai naudojami Wechslerio testai suaugusiems ir vaikams; sudarytas iš subtestų, tiria bendruosius gabumus.
- Raveno testas: progresinio sunkumo testas, skirtas mąstymo logiškumui tirti.
- Dėmesio ir atminties tyrimai: Kraepelino ir Schultės lentelės (greitis ir tikslumas), skaičiavimo užduotys, dešimties žodžių įsiminimas.
- Mąstymo tyrimai: objektų klasifikavimas, panašumų nustatymas; vertinamas konkretumas ar abstraktumas.
Neuropsichologiniai testai
Neuropsichologiniai testai įvertina pagrindinius motorinius įgūdžius, taktilinius ir kinestetinius gebėjimus, verbalius gebėjimus, kalbos suvokimą ir išgavimą, rašymą, aritmetinius gebėjimus, atminties ir intelektinius procesus.
Laboratoriniai tyrimai
Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kuriuos tyrimus įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes.
Nors specifinių tyrimų nėra, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.
Elektroencefalografija (EEG)
EEG registruoja smegenų elektrinį aktyvumą. Skaitmeninė EEG ir kiekybinė EEG (QEEG) yra modernesnės EEG versijos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG. Kiekybinė EEG - tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus ir transformuoti EEG taip, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti parametrus.
Neurovizualizacijos metodai
Neurovaizdinimo tyrimai svarbūs skiriant organinius ir procesinius sutrikimus nuo klasinių psichiatrinių diagnozių.
- Kompiuterinė tomografija (KT): metodas pagrįstas rentgeno spinduliu; padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus; plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
- Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR): leidžia ištirti anatominę ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką; padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą ir demielinizuojančias ligas.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET): pagrindinis šio metodo tikslas - fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas; PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių, pvz., energetinio metabolizmo matavimas.
Tyrimų planavimas ir gydymo taktikos formavimas
Nuo nustatytos diagnozės priklauso tyrimų ir gydymo plano sudarymas, eigos ir išeičių prognozavimas. Pagrindinis mokomosios knygos tikslas - padėti studentams ir gydytojams geriau suprasti paciento ištyrimo, diagnozės nustatymo, tyrimų ir gydymo plano sudarymo bei psichinės ligos istorijos rašymo medicininius ir teisinius ypatumus. Gydytojams rezidentams ši mokomoji knyga padės teorines žinias papildyti praktiniais įgūdžiais - pagal kompetencijas vertinti ir medicininėje dokumentacijoje argumentuotai aprašyti paciento psichikos būsenos sutrikimus.
Psichiatrinė apklausa ir anamnezės rinkimas. Mnemonika (įsimintina psichiatrijos paskaita)
Psichologinio vertinimo instrumentų ir metodikų adaptacija
Projekto tikslas - užtikrinti, kad atrinktos psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikos bei psichologinio vertinimo instrumentai būtų adaptuoti, standartizuoti ir pritaikyti naudoti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Projekto metu planuojama parengti ir (ar) adaptuoti ne mažiau kaip 8 metodikas, adaptuoti ir standartizuoti ne mažiau kaip du psichologinio vertinimo instrumentus, parengti jų metodinę medžiagą bei apmokyti medicinos psichologus ir gydytojus psichiatrus.
| Vertinimo komponentas | Pagrindiniai instrumentai / metodai |
|---|---|
| Anamnezė | Struktūruoti interviu, subjektyvi ir objektyvi anamnezė |
| Psichikos būsena | Klinikinis tyrimas, stebėjimas, standartizuoti vertinimo lapai |
| Psichodiagnostika | MMPI, Ketelis, Rorschach, TAT, piešimo testai |
| Kognityviniai testai | Wechsler, Ravenas, dėmesio ir atminties testai |
| Paraklinika | Laboratoriniai tyrimai, EEG, KT, BMR, PET |
Įgyvendinimo kontekstas Lietuvoje
Projektas vykdomas bendradarbiaujant Lietuvos medicinos bibliotekai su universitetais ir ligoninėmis, siekiant diegti ir atnaujinti diagnostikos ir gydymo metodikas bei adaptuoti psichologinio vertinimo instrumentus. Projekto įgyvendinimo teritorija - Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas; trukmė - nuo 2026 m. sausio 7 d. iki 2029 m.
Psichikos sutrikimų diagnozavimas susijęs su gydytojo gebėjimu konsultacijos metu nustatyti paciento psichikos sutrikimo simptomus, apjungiant juos į sindromus, diferencijuojant nuo kitų psichikos ir somatinių sutrikimų bei gebėjimu įvertinti nustatyto psichikos sutrikimo eigos pokyčius ir gydymo veiksmingumą. Nuo nustatytos diagnozės priklauso tyrimų ir gydymo plano sudarymas, eigos ir išeičių prognozavimas.
tags: #psichikos #ir #elgesio #sutrikimu #sergancio #paciento