Siekiant visuomeninius pastatus geriau pritaikyti asmenims su ribotu mobilumu, Vokietijos normų kūrimo institute patvirtintos normos "Gyvenimas be barjerų". Tomis normomis vadovaujasi Vokietijos žemių statybos bendrovės.
Malonu pastebėti, kad šiandien daugelis visuomeninių pastatų jau projektuojama ir statoma atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius. Tačiau vis dar pasitaiko pastatų, kuriuose nėra įvykdomi papildomi reikalavimai. Taip atsitinka todėl, kad normose nėra labai išsamiai pateikti normų reikalavimai ir architektams bei projektuotojams, praktiškai nesusiduriantiems su aklųjų ir silpnaregių poreikiais, sunku orientuotis. Todėl mes stengsimės atkreipti dėmesį ne į visų neįgaliųjų, o į aklųjų ir silpnaregių reikalavimus.
Norint, kad žmogus su negalia saugiai pasiektų savo kelionės tikslą ar patektų į tam tikras patalpas, reikia užtikrinti, jog statiniai būtų pritaikyti jų poreikiams. 2019 m. lapkričio 4 d. Aplinkos ministras įsakymu patvirtino Statybos techninį reglamentą „STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ ir pripažino netekusiais galios senesnės redakcijos įsakymus.
Aptarsime pagrindinius reikalavimus ir rekomendacijas, kaip pritaikyti laiptus, duris, liftus ir kitus elementus, kad jie būtų patogūs ir saugūs žmonėms su regėjimo negalia.
Durų pritaikymas
Durys turi būti 0,9 m pločio ir 2,1 m aukščio. Silpnaregiams durys turėtų būti kontrastingų, ryškių spalvų. Durys turi būti be slenksčių. Tik prie ugniai atsparių durų, pvz., požeminiame garaže leidžiama įrengti slenkstį ne aukštesnį kaip 2 cm.
Taip pat skaitykite: Standartai neįgaliesiems
Sukamos, rotacinės arba karuselinės durys, kurios sukasi apie savo vertikalią ašį, akliesiems netinka, nes aklieji nemato į kurią pusę jos sukasi ir nesupras, kur jie turi išeiti. Tokios durys sudarys problemų vyresnio amžiaus ir sunkiau judantiems silpnaregiams taip pat akliesiems su šunimis vedliais.
Rotacinės durys įrengiamos ten, kur yra didžiulis žmonių srautas, siekiant kad į patalpą patektų kuo mažiau šalto oro, į tokius pastatus akliesiems reiktų padaryti atskiras duris, kurias pastato darbo metu būtų galima atidaryti be specialaus rakto ar pašalinių pagalbos iš vidaus ir iš lauko. Problemų akliesiems sudaro sukami kryžiai praėjimuose, reguliuojantys klientų srautą.
Problemų sudaro ir švytuoklinės durys, atsidarančios į abi puses, nes užtrunka laiko, kol jos grįžta į pradinę padėtį ir durys gali užgauti akluosius, einančius paskui kitą žmogų. Optimaliausios durys akliesiems ir kitiems neįgaliesiems yra automatiškai į šonus užsidarančios ir atsidarančios durys, kur indikatoriai įtaisyti grindyse. Jėga stumiamos slankiojančios durys akliesiems netinka, nes aklieji nežinos į kurią pusę jos užsidaro ir atsidaro.
Stiklinės durys turi būti iš smūgiams atsparaus (1000 N/m2) stiklo. Stiklą reiktų papuošti ornamentais, kad silpnaregis jį greičiau pastebėtų. Durys turi atsidaryti į patalpos vidų. Lauko durys turi atsidaryti į išorę.
Durų rankenos aukštyje turi būti kryžminė rankena. Rankenos neturėtų išsikišti už durų paviršiaus, jos turėtų būti neaštrių, užapvalintų formų. Rankenos turėtų būti kontrastingų spalvų, arba durų plotas, kuriame įtaisyta rankena, nudažomas kontrastinga spalva, kad silpnaregiai kuo greičiau pamatytų rankeną. Matomumą pagerina tinkamas apšvietimas.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų prieiga prie WordPress
Laiptų pritaikymas
Visuomeniniuose pastatuose laipto pločio ir aukščio santykis turi būti 2:1. Rekomenduojamas laipto plotis 28-34 cm, rekomenduojamas laipto aukštis 14-19 cm (priimtiniausias 16 cm). Laiptų pakopos vertikali plokštuma neturėtų išsikišti į priekį, kad vyresni ir sunkiai vaikščiojantys žmonės neužkliūtų ir nesukluptų lipdami.
Neleistini laiptai su atviromis laiptų pakopomis, ypač akliems ir silpnaregiams. Akliesiems ir silpnaregiams netinka sraigtiniai laiptai, nes laiptelio plotis prie laiptų ašies yra siauresnis, o nuo jos tolstant platėja.
Iš abiejų laiptatakių pusių turi būti kontrastingų spalvų dvigubi turėklai 60 ir 85-100 cm aukštyje nuo laiptų pakopų. Turėklai 60 cm aukštyje skiriami vaikams ir žemaūgiams. Turėklai turi būti 30-45 mm pločio, patogūs laikytis, iš malonios liesti medžiagos.
Turėklai iš vidinės laiptų pusės turi būti ištisiniai, be tarpų. Išoriniai turėklai turi būti 30 cm išsikišę už laiptų, suapvalinti ir užlenkti į apačią, kad aklieji nesusižeistų į išsikišusius turėklų galus. Pastatuose, kuriuose juda didelis žmonių srautas, turėklai turėtų būti iš nerūdijančio plieno, padengti medžiu, nes jį daug maloniau liesti.
Taip pat skaitykite: Lengvatos neįgaliesiems perkant automobilį
Turėklų pradžioje ir pabaigoje turėtų būti reljefinis užrašas (iškiliais arba įgilintais skaitmenimis), informuojantis apie aukštą, į kurį užlipote. Iškilius užrašus yra lengviau perskaityti nei įgilintus. Raidės turi būti 2cm dydžio ir iškilę 1-2 mm. Įgilinti užrašai turėtų būti daug didesni, kad juos apskritai būtų įmanoma perskaityti.
Ant pirmo ir paskutinio laiptelio turi būti pritvirtinti įspėjamieji paviršiai per visą laiptų plotį, kad juos būtų lengva pajusti kojomis. Silpnaregiams laiptatakio laiptelį viršuje ir apačioje per visą jo ilgį reikia įrengti 5 cm pločio kontrastingų spalvų įspėjamąjį paviršių.
Neįgaliesiems pritaikytos laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis - ne mažesnis kaip 300 mm. Visos to paties laiptatakio pakopos turi būti vienodo aukščio ir vienodo pločio. Nedengtų lauko laiptų pakopos turi būti ne aukštesnės kaip 120 mm ir ne siauresnės kaip 400 mm.
Neįgaliesiems pritaikytų laiptų pakopų briaunos daromos be aštrių kampų, suapvalintos ne didesniu kaip 15 mm spinduliu. Pakopos šonuose turi būti uždaros arba įrengiami ne žemesni kaip 20 mm borteliai, kiekvienos jų briauna nuo pagrindo gali išsikišti į priekį ne daugiau kaip per 20 mm.
Turėklai turi būti įrengti abiejose kiekvieno laiptatakio pusėse. Turėklai iš vidinės laiptų ar panduso pusės turi būti ištisiniai. Jei turėklai iš laiptų ar panduso išorinės pusės nėra ištisiniai, būtina 300 mm pratęsti juos į viršutinę ir 300 mm į apatinę laiptų ar panduso aikštelę.
Turėklai turi būti lygiagretūs su laiptų ar panduso pakilimo plokštuma, o pratęstos jų dalys - lygiagrečios su aikštelės paviršiumi (t. y. Turėklų paviršius turi būti lygus, ištisinis ir be išsikišimų. Turėklų stveriamajai konstrukcijai turi būti naudojamos 30-50 mm skersmens elipsės, ovalo ar apskritimo skerspjūvio turėklai arba ne platesni kaip 40 mm stačiakampio skerspjūvio turėklai. Tarp turėklo ir sienos paviršiaus turi būti paliktas ne siauresnis kaip 50 mm tarpas. Jame negali būti šiurkščių paviršių, aštrių elementų ar kyšančių konstrukcijų.
Laiptų pritaikymo reikalavimai
| Elementas | Reikalavimai |
|---|---|
| Pakopos plotis | 28-34 cm |
| Pakopos aukštis | 14-19 cm (optimalus 16 cm) |
| Turėklai | Dvigubi, 60 ir 85-100 cm aukštyje, 30-45 mm pločio |
| Turėklų medžiaga | Maloni liesti (pvz., nerūdijantis plienas, padengtas medžiu) |
| Įspėjamieji paviršiai | Prieš pirmą ir paskutinį laiptelį, kontrastingos spalvos |
Pandusų pritaikymas
Tačiau naujame Statybos techniniame reglamente nėra užsimenama, kokie yra tikslūs panduso neįgaliesiems reikalavimai, o tiesiog paliekama nuoroda į senesnio STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos.
Panduso juosta turi būti tiesi. Panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6,0 %, kai neįmanoma įrengti kitaip, gali būti taikomas išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 %. Vienos ištisinės panduso juostos ilgis turi būti ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm.
Neįgaliesiems pritaikyto panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, turi būti įrengta poilsio aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm. Kai panduso juosta nekeičia krypties, ne rečiau kaip kas 9 000 mm panduso juostos ilgio ir ne rečiau kaip kas 750 mm vertikalaus pakilimo turi būti įrengta poilsio aikštelė, kurios ilgis būtų ne mažesnis nei 1 500 mm, o plotis ne mažesnis už panduso juostos plotį.
Tokiu atveju, jei yra numatomas intensyvus žmonių neįgaliųjų vežimėliuose, vaikštynėmis ir pan. Panduso ir kiekvienos jo juostos viršuje ir apačioje turi būti įrengti įspėjamieji paviršiai. Abiejose panduso juostos ir aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai. Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikšteles, jei jos yra ne prie sienos, turi būti įrengti ne žemesni kaip 50 mm borteliai.
Liftų pritaikymas
Pastatuose, kuriuose praeina didelis srautas žmonių, šalia laiptų gali būti įrengti eskalatoriai ir keltuvai. Eskalatoriai ir pakėlimo juostos turi būti 58-110 cm pločio. Pakėlimo juostos be nuolydžio skirtos ilgesniems atstumams įveikti, kaip pvz., oro uostuose, gali būti kitokio pločio. Nuolydis turi būti 6% ir ne didesnis, kad juo galėtų naudotis ir asmenys su invalidų vežimėliais. Eskalatorių pasvirimas turi būti ne didesnis 30%. Eskalatorių ir kėlimo juostų judėjimo greitis max 0,5 m/s.
Prieš liftą turi būti pakankama erdvė judėjimui. Plotas prieš liftą priklauso nuo apsilankančių asmenų skaičiaus, 2 asmenims reikia 1 m2. Lifto iškvietimo mygtukas turi būti prie lifto durų 85 cm aukštyje nuo grindų. Jis turi būti apie 25 cm2 ploto, gerai apčiuopiamas, apvalios arba kvadrato formos. Spaudžiant mygtuką, turėtų pasigirsti aiškus paspaudimo garsas. Sensoriniai mygtukai netinka.
Šalia iškvietimo mygtuko iškilusiais 2 cm dydžio skaitmenimis apie 2 cm atstumu tarp ženklų turėtų būti nurodytas aukštas. Per arti vienas kito parašytus ženklus sunku perskaityti. Iškilusius ženklus yra lengviau perskaityti nei įgilintus. Esant būtinybei, užrašai turėtų būti pateikti Brailio raštu. Žinotina, kad 85 cm atstumu nuo grindų užrašytus taktilinius ženklus jau yra sunku perskaityti.
Lifto kabina turėtų būti 1,1 m pločio ir 1,4 m ilgio, geriausiai tiktų 1,4 m pločio ir 1,4 m ilgio kabina. Poliklinikose, ligoninėse ir slaugos namuose lifto kabina turi būti mažiausiai 1,5-2,1 m dydžio. Duryse turi būti įtaisytos sensoriais valdomos užtvaros, kad durys nesuspaustų įlipančio ar išlipančio asmens.
Lifto kabinoje prie sienų turi būti pritvirtintos rankenos 85-100 cm aukštyje. Asmenims, judantiems su invalido vežimėliais, lifto valdymo tablo turi būti įrengtas 85 cm aukštyje, o akliesiems ir silpnaregiams 1,3 m aukštyje. Silpnaregiams tokią tablo lengviau perskaityti su lupa. Akliesiems būtų patogu naudotis vertikalia tablo, nes tokioje tablo patogiau atskaičiuoti reikalingą aukštą.
Mygtuko liečiamasis paviršius turėtų būti apvalus arba kvadratinis ir ne mažesnis kaip 25 cm2 . Mygtukai turi būti iškilūs. Atstumas tarp mygtukų turėtų būti 5-10 mm. Avarinio iškvietimo ir sustabdymo mygtukas turėtų būti atitrauktas nuo pagrindinių mygtukų apie 50 mm. Šie mygtukai turėtų būti kitokios formos, skirtingos paviršiaus struktūros ir spalvos.
Skaičiai ir raidės turėtų būti 2 cm dydžio ir iškilę 2 mm. Akliesiems reikia pateikti informaciją Brailio raštu. Kiekvienu atveju tarp mygtukų ir taktilinių užrašų turi būti 2 cm atstumas, kad ją būtų galima perskaityti. Lifto valdymo tablo ir kabina turi būti pakankamai apšviesta.
Kitos rekomendacijos
Į visuomeninius pastatus turi būti įėjimas be laiptelių, pvz., per pandusus. Pandusų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6%. Pandusų danga turi būti neslidi. Jei pandusas ilgesnis nei 6 m, tai turi būti tarpinė aikštelė ne trumpesnė kaip 1,5 m. Panduso plotis ne mažesnis kaip 1,2 m. Iš abiejų pusių turi būti 85 cm aukščio turėklai, kurie viršuje ir apačioje 30 cm turi būti pratęsti už panduso. Turėklai dažomi ryškiai.
Visuomeninių pastatų grindys turi būti lygios, neslidžios. Vokietijoje galioja specialūs nurodymai grindų dangoms, kuriais vadovaujasi architektai ir projektuotojai. Banguoto paviršiaus plokštės taip pat gali būti slidžios, kai jos bus šlapios, dulkėtos, padengtos lapais.
Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos rekomendavimu, aklųjų orientavimąsi visuomeniniuose pastatuose gali palengvinti įspėjamieji paviršiai. Įspėjamasis paviršius turi būti lengvai valomas, jis neturėtų būti slidus, neapledėti, padarytas taip, kad už jo neužkliūtum ir nepaslystum. Įspėjamasis paviršius turėtų būti reljefinis. Rekomenduojamas reljefas - sinuso formos bangelės formos. Santykis tarp bangelių pakilimo ir įdubimo turėtų būti 3±1mm.
Įspėjamieji paviršiai turi būti įrengti taip, kad juos būtų patogu pajusti su lazdele arba kojomis. Įspėjamieji paviršiai gali būti atlikti iš betono, keramikinių plytelių, kietos gumos, metalo. Pritaikytos trasos gali padėti rasti kelią nuo visuomeninio transporto stotelės iki pastato. Likus 30 cm iki pandusų ir laiptų, turėtų būti įrengti įspėjamieji paviršiai. Jei pritaikyta akliesiems trasa veda nuo įėjimo iki laiptų ar panduso, tai įspėjamasis kvadratas gali būti prie dešiniojo laiptų turėklo. Silpnaregiams tai galėtų būti kontrastingų spalvų kvadratas. Jis turėtų būti pakankamai apšviestas dienos arba dirbtine šviesa.
Iš sienų neturėtų išsikišti: gaisro gesintuvai, šiukšlių dėžės, kavos aparatai ir kt. Vestibiuliuose neturėtų būti stiklinių pastatomų reklamos stendų, nes aklasis gali už jų užkliūti. Kongresų rūmuose, klinikose ir pan. akių lygyje ant sienos turėtų būti nubrėžta kontrastinga juosta. Vestibiuliuose turėtų būti kuo mažiau baldų, taip pat jie neturėtų išsikišti į praėjimo takus. Praėjimas turėtų būti ne siauresnis kaip 1,5 m. Ilgesniuose nei 15 m koridoriuose praėjimo takas turėtų būti ne siauresnis nei 1,8 m.
Įstaigų, kanceliarijų ir kt. Įvairūs garsai padeda akliesiems orientuotis aplinkoje. Kompresoriaus, šaldytuvo, ventiliatoriaus, lifto, kambarinio fontano garsai gali padėti akliesiems orientuotis aplinkoje. Be kasdieninių garsų, gali būti naudojami specialūs perspėjamieji arba informuojantieji signalai.
tags: #pritaikyti #laiptai #neigaliesiems