Prislėgtos psichikos būsena: simptomai ir gydymo būdai

Depresija yra dažna ir itin sekinanti nuotaikos sutrikimas, paveikiantis vis daugiau žmonių pasaulyje. Preliminariais skaičiavimais daugiau nei 350 mln. įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje patiria įvairius depresijos simptomus.

Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į itin didelį skaičių žmonių, nusprendusių pasitraukti iš gyvenimo, ir ieškoti būdų, kaip laiku jiems padėti.

Kas yra depresija?

Mediciniškai, depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis ne tik emocijas, bet ir kūno funkcijas, mąstymą, energiją bei motyvaciją. Tai nėra tiesiog bloga nuotaika ar silpnas savijautos periodas. Tai rimta nuotaikos sutrikimo būklė, veikianti tiek tai, kaip jaučiamės, tiek ką galvojame, ir ką veikiame. Jei liūdesys, energijos stoka ir interesų praradimas tęsiasi savaites, mėnesius, ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti depresija.

Svarbu pažymėti, kad depresija nėra charakterio silpnumas. Tai būklė, kuri apima ne tik emocijas, bet ir gali reikštis fiziniais simptomais.

Pagrindiniai depresijos simptomai:

• Ilgalaikė prasta nuotaika, kuriai būdingas gilus liūdesys, beviltiškumas ar tuštumos jausmas.
• Energijos netekimas.
• Jausmas, kad jaučiatės lėtesni nei įprastai, arba nuolatinis neramumas.
• Nesidomėjimas anksčiau mėgstama veikla.
• Per mažai arba per daug miego.
• Kaltės ar bevertiškumo jausmas.
• Sunku susikaupti, sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus.
• Mintys apie mirtį, mirtį ar savižudybę.
• Apetito ar svorio pokyčiai.
• Darbe tampa sunku susikaupti, ilgai atidėliojama darbo pradžia, sutrinka dėmesio koncentracija, aplanko įkyrios savęs apkaltinimo mintys, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
• Lėtas judėjimas arba priešingai - neramumas, įtemptumas.
• Dažnas galvos skausmas, raumenų įtampa, vidaus organų diskomfortas be akivaizdžios organinės priežasties.

Svarbu suvokti, kad ne visiems sergantiems būtinai turi pasireikšti visi simptomai. Klinikinė ar kitos formos depresija gali būti diagnozuota ir keliems iš požymių pasikartojant nuolat ilgesnį laiko tarpą.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Depresijos formos

Yra keletas depresijos formų, įskaitant:

• Pasikartojantis depresinis sutrikimas (Distimija): Prislėgtos nuotaikos būsena, besitęsianti bent jau 2 metus. Žmogus, kuriam diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, gali patirti ir didžiosios (klinikinės) depresijos epizodus, nuolat lydimus periodų su mažiau pavojingais simptomais.
• Perinatalinė depresija: Moterys, susirgusios perinataline depresija patiria klinikinės depresijos simptomus tiek nėštumo, tiek pogimdyviniu laikotarpiu.
• Psichozinė depresija: Pasireiškia tada, kai žmogus kenčia nuo klinikinės depresijos kartu su pasireiškiančiais psichozės epizodais - kliedėjimu, balsais galvoje, haliucinacijomis.
• Sezoniniai nuotaikos sutrikimai: Pasireiškia tamsiojo sezono periodu - rudens, žiemos mėnesiais, kuomet yra mažiau natūralios saulės šviesos.
• Bipolinis sutrikimas (dar vadinama maniakine depresija): Šis sutrikimas šiek tiek skiriasi nuo depresijos, tačiau dažnai žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu, patiria itin didelius nuopuolius, kurie atitinka didžiosios (klinikinės) depresijos simptomus.

  Bipolinis sutrikimas: simptomai, rizikos veiksniai, priežastys, diagnozė ir gydymas, animacija
  Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdinga didelė nuotaikos kaita nuo manijos iki depresijos. Yra trys pagrindiniai bipolinio sutrikimo tipai: bipolinis I, bipolinis II ir ciklotimija.

Depresijos simptomai skirtingoms grupėms

Depresija gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo amžiaus ir lyties:

• Vyrams: Dažniausiai skundžiasi nuovargio, irzlumo, miego sutrikimais, domėjimosi darbu ir hobiu dingimu.
• Moterims: Ryškus kaltės jausmas, padidėjęs miego poreikis, persivalgymas, svorio priaugimas. Įtaką moterų depresijai dažnai daro ir hormoniniai faktoriai menstruacijų, nėštumo ir menopauzės periodais.
• Paaugliams: Irzlumas, pyktis - labiausiai pastebimi simptomai. Esminių uždavinių paauglystėje neišsprendęs ir reikalingų įgūdžių neįgijęs jaunas žmogus gali susidurti su sunkumais įsivaizduojant savo ateitį ir keliant tikslus, griebtis neadaptyvių problemų įveikimo būdų, tokių kaip dažnas psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
• Vyresnio amžiaus žmonėms: Jie yra linkę labiau kalbėti apie fizinius nei emocinius ženklus ir simptomus, tokius kaip nuovargis, nepaaiškinti skausmai, atminties problemos.

Visgi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje 10-20 proc. paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau didžioji dalis jų nesikreipia pagalbos. Itin svarbu leisti paaugliui turėti savo erdvę, kurioje jis galėtų tvarkytis taip, kaip nori, bet tuo pačiu pabrėžti, kad bendrose šeimos erdvėse būtina prisidėti prie tvarkos palaikymo. Paauglių mintis ir realybę reikėtų priimti rimtai, į jų problemas žvelgti pagarbiai.

Depresijos priežastys

Depresijos priežastis aprašo kelios teorijos. Viena pagrindinių depresiją sieja su paveldimumu, manoma, jog tai genetiškai apspręstas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Sutrinka įvairių biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (Serotonino, Noradrenalino, Dopamino ir kt.) koncentracija galvos smegenyse.

• Biologinės priežastys: Susijusios su cheminių medžiagų veikla smegenyse, o tiksliau, sumažėjusiu serotonino, noradrenalino bei dopamino kiekiu.
• Paveldimumas: Jeigu yra giminių, kurie yra sirgę depresija, tikimybė susirgti taip pat didėja.
• Išoriniai veiksniai: Didelis stresas, t. y. pokyčiai gyvenime, liga, netektis ir kita. Nelaimingi asmeniniai santykiai, išsiskyrimas ar antrosios pusės netektis.
• Geografinis aspektas: Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonių, sergančių depresija. Yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp matomos šviesos intensyvumo ir biocheminių procesų galvos smegenyse.

Kai kurie žmonės pasižymi taip vadinamu „depresiniu charakteriu“ - jie yra jautresni, lengviau pažeidžiami, sunkiau ištveria įvairias gyvenimiškas krizes, lėčiau iš jų išbrenda, o dėl visų gyvenime nutinkančių nesėkmių linkę kaltinti pirmiausiai save.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Rizikos veiksniai

• Nemiga arba prastas miegas.
• Emocinė išsekimo būsena.
• Mityba.

Klaidos, kurias daro depresiją išgyvenantis žmogus

Viena iš pagrindinių klaidų yra atsiskyrimas nuo žmonių ir bandymas susitvarkyti pačiam. Žmogaus panirimas į priklausomybes visada slepia kažkokias gilesnes problemas.

Depresijos gydymas

Net ir patys rimčiausi depresijos atvejai gali būti išgydomi. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis gali būti efektyvesnis. Paprastai depresija gydoma vaistais ir/ar psichoterapija. Deja, nėra vieno visiems tinkamo depresijos gydymo recepto.

Gydymo būdai:

• Vaistai (Antidepresantai): Antidepresantai - tai vaistai depresijos gydymui. Siekiant surasti jums tinkamiausią veikliąją medžiagą, gali tekti išbandyti keletą skirtingų antidepresantų, kurie gali palengvinti patiriamus simptomus be sunkiai pakeliamų šalutinių efektų. Paprastai antidepresantai pradeda veikti praėjus 2-4 savaitėms nuo vartojimo pradžios.
• Psichoterapija: Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios gali padėti žmonėms, sergantiems depresija. Kognityvinė elgesio terapija (KET) - moko atpažinti ir keisti destruktyvius mąstymo modelius.
• Alternatyvūs Gydymo Būdai: Jonažolė, CBD.

Lengvesniais atvejais gerai padeda poilsis bei sistemingas ir kruopštus individualios „savęs mylėjimo programos“ įgyvendinimas. Raminantys preparatai skiriami gydymo pradžioje, paprastai iki 2 mėn., o antidepresantus tenka vartoti ilgai, trumpiausiai 6-8 mėn. Padeda ir pokalbiai su psichologu, psichoterapeutu.

Ką galite padaryti patys?

• Būkite fiziškai aktyvūs, sportuokite.
• Užsibrėžkite realius tikslus.
• Praleiskite laiką su kitais žmonėmis, ypač su draugais ar artimaisiais, kuriais pasitikite.
• Subalansuokite savo mitybos racioną.
• Tikėkite, kad jūsų nuotaika pagerės.
• Atraskite sau priimtinus metodus, kaip atgal įsilieti į gyvenimą.
• Domėkitės, skaitykite apie depresiją.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda natūraliai reguliuoti nuotaiką, mažina stresą ir stiprina bendrą savijautą. Kartu būtina palaikyti kokybišką miegą ir subalansuotą mitybą, nes fizinė sveikata glaudžiai susijusi su psichologine.

Kaip padėti sergančiam depresija?

Sergančiam svarbus palaikymas. Nuoširdus išklausymas - vienas iš svarbiausių dalykų, ką jūs galite padaryti dėl savo artimojo. Nenuvertinkite jo savijautos, supraskite, kad tuo metu žmogus išties jaučiasi beviltiškai. Taip pat svarbu siūlyti jam kartu išeiti pasivaikščioti ar kažką nuveikti kartu, kadangi veikla veikia teigiamai, išjudina. Tačiau neverskite to daryti žmogaus, jeigu jis atsisako. Na ir žinoma, svarbu paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus, neužleisti depresijos praeiti savaime, kadangi ji linkusi kartotis.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Ko nereikėtų sakyti sergančiam depresija?

Dažniausiai sakome „viskas bus gerai” arba kaip nors kitaip bandome „padrąsinti”, siūlydami įvairius greitus sprendimo būdus. Žmogui, kuris serga depresija, neatrodo, kad viskas bus gerai. Priešingai, gali atrodyti, kad panaši būsena tęsis amžinai ir jam niekada nepagerės. Tokie pasakymai labiau slegia nei padeda, kadangi sergantis pradeda jaustis taip, tarsi jo niekas nesupranta.

Kita dažnai pasitaikanti klaida, kai nepaklausiame, kaip galime padėti, ir vertiname pagal save, t. y. kaip mums atrodo, kas geriausiai padeda. Tiesa ta, kad kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingos paramos. Neišsiaiškinus, kokia pagalbos forma reikalinga būtent tam asmeniui, gali atsirasti nesusipratimų ir bereikalingų konfliktų.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei prislėgta nuotaika, nuovargis ar abejingumas trunka kelias savaites, svarbu neignoruoti šių signalų ir laiku kreiptis pagalbos. Natūralu, kad kalbėtis su psichikos sveikatos specialistu gali paskatinti tėvai ar kiti artimieji - į pirmą konsultaciją paauglys dažnai ateina su vienu iš globėjų, tačiau kaip ir konsultuojant suaugusiuosius, taip ir paauglius - dalyvavimas turėtų būti laisvanoriškas ir siekiama geriau suprasti save bei savo patiriamus sunkumus“, - akcentuoja A.

Net jei paauglys norėtų erdvės ir nebūtų nusiteikęs kalbėti, galima jam leisti žinoti, kad tėvai visada pasiruošę pabendrauti, kai to norėsis.

Pagalbos kontaktai Vilniuje:

Antakalnio g. (I - V 9.00-13.00 val.)

Bipolinis sutrikimas: kas tai?

Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi ekstremalūs nuotaikos svyravimai. Šie svyravimai apima pakilios nuotaikos (manijos arba hipomanijos) ir prislėgtos nuotaikos (depresijos) periodus.

Bipolinio sutrikimo tipai:

• Bipolinis I: Būdingas bent vienas maniakinis epizodas.
• Bipolinis II: Pasireiškia vienas didelės depresijos epizodas, trunkantis bent 2 savaites, ir bent vienas hipomanijos epizodas, trunkantis apie 4 dienas.
• Ciklotimija: Pasireiškia kai kurie hipomanijos ir depresijos simptomai, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima apibūdinti hipomanijos ar depresijos epizodą.

Manija ir hipomanija: pagrindiniai skirtumai

Manija ir hipomanija tai du atskiri epizodai, tačiau jų simptomai yra vienodi. Manija, lyginant su hipomanija, yra stipresnė, sukelia labiau pastebimas problemas darbe, mokykloje, socialiniame gyvenime bei santykiuose.

Manijos simptomai:

• Linksma nuotaika.
• Pagreitėjęs mąstymas.
• Suaktyvėję judesiai.

Manijos metu pacientų nuotaika ir savijauta puiki, jie būna džiugūs, viskuo patenkinti, aktyvūs, pasitempę, greitų judesių, neturi jokių problemų, jaučia dvasinį bei fizinį komfortą, viskas jiems atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži.

Hipomanijos simptomai:

• Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi.
• Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs.
• Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus.

Bipolinio sutrikimo priežastys ir rizikos veiksniai

Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi:

• Genetika.
• Biologiniai pakitimai.
• Aplinka.

Bipolinio sutrikimo diagnostika

Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:

• Klinikinis interviu.
• Anamnezės rinkimas.
• Diferencinė diagnostika.

Gydymo galimybės

Jei gyvenate su bipoliniu sutrikimu, toliau nurodytos gydymo galimybės gali padėti išmokti valdyti nuotaikos epizodus, o tai gali pagerinti ne tik simptomus, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.

Šiame straipsnyje apžvelgėme prislėgtos psichikos būsenos simptomus, priežastis ir gydymo būdus. Svarbu atpažinti simptomus laiku ir kreiptis į specialistus pagalbos.

tags: #prislegtos #psichikos #busena