Dalys valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiamų žmonių turėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti jų teisę į PSD pagrindžiančius dokumentus. Dažnai gyventojai, kurie nežino ar turi PSD, sužino tik gydymo įstaigoje, kad jų laikinas draudimas nėra galiojantis ir jiems neleidžiama gauti kompensuojamų paslaugų. Dažniausiai tai būna niekur nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos. Šių grupių gyventojai turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, tačiau automatiškai netampa drausti, todėl jiems reikia kreiptis į ligonių kasą.
Net 99,9 proc. apdraustųjų kompensuojamomis paslaugomis gali naudotis nesirūpindami jokių duomenų dėl PSD ligonių kasoms pateikimu, nes VLK gauna duomenis iš įvairių valstybės institucijų, registrų. Tačiau yra tokių gyventojų grupių, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo.
Pasak N. Jelenskienės, reikiamus duomenis PSD laikotarpiui tvarkyti ligonių kasoms galima pateikti nuotoliniu būdu. Tinkamai užpildytą prašymą, t. y. pateikti elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė" skiltį „E. Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios TLK interneto svetainėje. Pasirinkti galimybę draustis valstybės lėšomis gali tik vienas iš auginančių vaiką arba vaikus tėvų - nedirbanti mama arba tėvas.
„Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi informuoti ligonių kasas apie savo pasirinkimą. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakartotinai“, - sako N.
Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų (rūpintojų), nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų ir pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, nes nedirba. Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas, nustatyta tvarka paskirtas globėju (rūpintoju).
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Valstybės lėšomis draudžiami ir niekur nedirbantys kūdikio besilaukiančios moterys. Valstybės lėšomis būsimosios mamos draudžiamos nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. „Neretai nedirbančios nėščiosios dėl draudimo nesikreipia iki pat gimdymo ir tik gydymo įstaigoje sužino, kad PSD yra nedraustos. Bereikalingo nerimo, nesusipratimų išvengti padėtų ligonių kasoms laiku pateikti duomenys", - teigia N.
Specialistai primena, kad savo PSD galiojimo statusą galima pasitikrinti VLK interneto svetainės www.vlk.lt skiltyje „Ar esate draustas". Rūpimus klausimus gyventojai ligonių kasoms gali pateikti el. Lietuvoje sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatus draudimas. Abi rūšys suteikia teisę naudotis valstybine, savivaldybės ir privačia sveikatos priežiūra. Tačiau jei neturite PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys.
Kas gali būti apdraustas PSD? Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdraustūs gyventojai: Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai; laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą; asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis; nelydimi nepilnamečiai; perkelti asmenys; užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga; Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.
Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas. Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos. Jei nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė. Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą.
Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis. Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Jei esate sutuoktinis ar registruotas partneris, atvykęs pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, arba Lietuvos pilietį ir nedirbate arba nesate draudžiamas valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Kaip mokėti PSD įmokas? Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2026 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 80,48 EUR. Išsamią informaciją apie tai, kaip mokėti įmokas, rasite čia. SVARBU: Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia.
Europos sveikatos draudimo kortelė. Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), nemokamai galite gauti skubią medicininę pagalbą ir gydymą ligoninėje. Jeigu norite nemokamai apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose rutininės apžiūros ar planinių procedūrų tikslais, jums reikės turėti PSD.
Kitos galimybės neturintiems PSD. Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis. Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes: įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam. Privatus sveikatos draudimas Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip.
Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažnai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medikų procedūrų ir palatos tipo. Be to, nuolatinė globa tam tikroms grupėms gali būti identifikuota pagal nuostatas, kurias taiko Sveikatos draudimo įstatymas ir reikalavimai dėl globėjas ar rūpintojas.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie mokesčius Lietuvoje?
Taip pat galima laikyti ir laikinas situacijas, kai teises į PSD turi būti peržiūrimos, pvz., kai gimsta naujas vaikas ar keičiasi šeimos statusas.
Privalomųjų veiksnių apibendrinimas
- PSD priklauso įvairioms situacijoms: auginančius vaikus, globėjus, slaugantiems namuose vaiką invalidą, nėščiosioms būsimos mamos, nedirbančiam asmeniui ir kt.
- Duomenų pateikimas į TLK gali būti nuotolinis per elektroninius kanalus.
- Tėvų pasirinkimas meno, kuris iš jų bus draudžiamas valstybės lėšomis, turi būti informuotas ligonių kasoms.
- Jei neturite PSD, turite arba įsigyti privatų draudimą, arba mokėti už paslaugas patiems, arba kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl valstybės lėšų kompensacijos.
tags: #prisirasiusieji #drausti #asmenys #su #nuolatines #slaugos