Gerovės ekonomika - tai ekonomikos šaka, kuri naudoja mikroekonominius metodus, kad įvertintų gerovę visos ekonomikos lygiu. Kitaip tariant, gerovės ekonomika remiasi vertinamaisiais sprendimais, vertindama jos pokyčius iš pusiausvyros ką reiktų gaminti, kaip organizuoti gamybą ir kaip turėtų būti paskirstomas turtas ir pajamos, kad būtų padidinta ekonominė gerovė. Samuelsono, J.R.Hicks ir N.Kaldor darbais, ankstyvoji teorija teigė, jog esminis dalykas yra nauda ir didžiausios laimės siekimas. Tačiau modernioji ekonomika skiria efektyvumą ir paskirstymą, o neoklasikinė ekonomika teigia, kad gerovė yra subjektyvi ir priklauso nuo asmeninės pirmenybės priimant sprendimą.
A.C. Pigou nacionalines pajamas laikė tiek gamybos efektyvumo, tiek visuomenės gerovės matu. Jis teigė, kad individualios gerovės sampratą apima ne tik iš vartojimo gaunamą naudą, bet ir kitus išoriniai efektai, taip pat darbo pobūdį, aplinkos sąlygas, santykius su žmonėmis, padėtį visuomenėje, būsto sąlygas, visuomeninę tvarką ir saugumą bei laisvalaikio formas. Vėliau šie išoriniai efektai sujungti į kokybės terminą. Pigou pabrėžė, kad nacionalinės pajamos negali tiksliai atspindėti visuomenės gerovės, nes realiai veikiantys išoriniai efektai dažnai neturi piniginės išraiškos, todėl tikrasis gerovės lygis gali kilti nekylant kiekybiškai. Remdamasis mažėjančio ribinio naudingumo dėsniu, jis iškėlė mintį, kad perdavus dalį turtingųjų pajamų vargšams, bendroji gerovė pakils.
Ankstyvoji Pareto idėja siūlė maksimalią gerovę vadinamą Pareto optimumu: padėtis optimali, kai niekas negali pagerinti savo padėties, nepablogindamas kito. Tačiau šis kriterijus yra ribotas ir daugelyje situacijų netinka. Todėl naujoji gerovės ekonomika plėtojo kriterijų įvairovę, siekdama platesnio įvertinimo, kuris apimtų ne tik efektyvumą, bet ir paskirstymą. Vilfredo Pareto nepritaikytas kiekybinis naudingumas paskatino naujus ieškojimus, jų tikslas - rasti tinkamąjų kriterijų nustatymą, kada gerovė iš tikrųjų pakyla.
Nikolas Kaldoras ir Džonas Hicks pasiūlė priešingą Pareto optimumui kriterijų, teigdamas, kad bet koks ekonomikos pokytis gali būti naudingas, jei po pokyčių laimėję galėtų sąlygiškai atlyginti pralaimėjusiems ir būti vis labiau pasiturintys. Taigi, analizėje pradėta skirti efektyvumą ir pasiskirstymą, o efektyvumas dažnai įvertinamas Pareto efektyvumu (optimumu). Naujoji gerovės ekonomika siekė, kad ekonomikos pokyčiai būtų naudingi visiems arba bent jau labiausiai naudingi mažiau privilegijuotoms grupėms, per kompensacijas ir redistribuciją.
Šią kryptį iliustruoja įvyniotas tyrimų srovės dalis: A.C. Pigou atkreipė dėmesį į išorinius efektus ir jų įtaką bendros gerovės matavimui; Pareto sukurtas optimalaus išsidėstymo sąvokos, ir Kaldoro-Hicks kriterijai, kuriuos taikant reikėjo derinti efektyvumą su paskirstymu. Analizė taip pat parodo, kad dauguma neoklasikų laikosi nuomonės, jog gerovė yra subjektyvi ir priklauso nuo to, kam suteikiama pirmenybė priimant sprendimus.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje
Geresnis supratimas apie įtaką ir praktinį taikymą
Šiandienos literatūroje gerovės ekonomika skiria dėmesį į ekonominės aplinkos poveikį įmonėms ir jų veiklos rezultatams. Lietuvos ir užsienio literatūros analizė rodo, kad nacionalinės ekonominės būklės pokyčiai mažai ištirti įmonių kontekste, daugiausia nagrinėjama įmonių bankroto tikimybės nustatymo problema, o svarbesnis uždavinys - identifikuoti aplinkybes, kurios iš anksto įspėja apie artėjančius pokyčius ir padeda išvengti bankroto.
Šio straipsnio tikslas - nustatyti, kaip šalies ekonominės būklės pasikeitimas veikia Lietuvos įmonių veiklos rezultatus ir bankroto tikimybę. Tyrimas remiasi bendrais visų pramonės šakų duomenimis ir naudoja koreliacinę bei regresinę analizę, kad nustatytų ryšius tarp BVP pokyčių ir įmonių rezultatų. Rezultatai rodo, kad įmonių skaičiaus pokyčiai ir bankroto skaičiaus pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo BVP pokyčių. Taip pat nustatoma, kad tarp BVP pokyčio ir pagrindinių įmonių veiklos rezultatų (pajamų iš pardavimų, bendro pelno ir pelningumo rodiklių) egzistuoja stipri tiesinė priklausomybė.
Be to, tyrimas parodo, kaip šalies BVP pokytis keičia įmonių bankroto tikimybę, pasireiškiančią Altmano modelio Z reikšme. Pateikti šios srities tyrimai apima ir ekonomikos krizės poveikio Baltijos šalių apdirbamosios pramonės sektoriui vertinimą, įmonių restruktūrizavimo aspektus, įmonių mokumo diagnostikos sistemas ir Lietuvos įmonių bankroto prognozavimo modelių taikymą. Taip pat nagrinėjama, kaip ekonominiai veiksniai, įskaitant COVID-19 krizę, keičia įmonių finansinius rezultatus bei socialinę atsakomybę.
- Analizė parodo, kad ekonomikos pokyčiai turi tiesioginį poveikį įmonių apskaitos rezultatams ir bankroto rizikai.
- Tiriama, kaip makroekonominiai veiksniai veikia įmonių pelną, pardavimus ir pelningumą.
- Taikomos įvairios betarpiškos ir regresinės analizės priemonės siekiant įvertinti rizikas ir galimybes.
Įvairesnės perspektyvos: praktiniai įrankiai gerovėsalyje
Neoklasikiniai požiūriai siūlo, kad gerovės įvertinimas turi būti sudėtingas ir įtraukti tiek efektyvumo, tiek paskirstymo matmenis, atsižvelgiant į išorinius efektus ir socialinę atsakomybę. Lietuvos įmonių bankroto prognozavimo modeliai, finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas, įmonių restruktūrizavimas ir makroekonominių veiksnių įtaka įmonių mokumui - tai keliai, kuriais siekiama pagerinti ekonominę gerovę per tvarų įmonių valdymą, rizikų valdymą ir socialinę atsakomybę.
Tagrinės išvados ir įtvirtinimai
Naujoji gerovės ekonomika skatina dėmesį ne tik į efektyvumą, bet ir į paskirstymą; į tai, kaip jie sąveikauja ir kaip galima kompensuoti pralaimėjusiems, siekiant didesnės bendros gerovės. Tyrimų srautai rodo, kad ekonominės sąlygos turi įtakos įmonių rezultatams ir bankroto rizikai, todėl svarbu kurti priemones, kurios padėtų įmonėms prisitaikyti prie pokyčių ir išvengti nuostolių.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?
Šiame kontekste svarbu derinti makroekonominę politiką su įmonių strategijomis, siekiant ne tik didinti bendrąjú BVP, bet ir skatinti socialinę atsakomybę, aplinkosaugą bei gyventojų gerovę.
| Temos kryptys | Aprašymas | Poveikis gerovei |
|---|---|---|
| Efektyvumas | Paskirstymo siekimas, Pareto optimumas | Teorinė bazė ir ribotas taikymas |
| Paskirstymas | Kaldor-Hicks kriterijai, kompensacijos scenarijai | Galima gerovės didinimo priemonė |
| Išoriniai efektai | Vietinių sprendimų poveikis visuomenei | Reikšminga socialinės gerovės dalis |
| Ilgalaikė įtaka įmonėms | Pajamos, pelnas, bankroto rizika | Reikšminga makroekonominių svyravimų veiksnys |
Taip pat skaitykite: Priklausomybių konsultanto paslaugų apžvalga Elektrėnuose
tags: #priklausomybiu #teorijos #ekonomika