Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Kas yra priklausomybė ir kaip ji pasireiškia?
Malonumo ir pasitenkinimo jungtys „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos. Tačiau reikia žinoti, kad priklausomais gali tapti ir nepasižymintis šiomis savybėmis asmenys. Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Įprasta psichologinės priklausomybės sąvoką vartoti tik toms priklausomybei formoms, kurios nesusijusios su fizinių medžiagų vartojimu, fiziologiniu organizmo pripratimu ir abstinencijos sindromu. Atrodytų, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka vien valios pastangų, tačiau dažniausia vienam pačiam išspręsti šios problemos nesiseka. Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų nebuvimo atsirandantis abstinencijos sindromas.
Labiausiai paplitusios priklausomybės formos
Priklausomybė nuo alkoholio. Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
Priklausomybė nuo tabako (nikotino). Vieniems atrodo, kad priklausomybę sukelia tabake esantis nikotinas, ir kad rūkymas - grynai fiziologinė priklausomybė, kiti mokslininkai akcentuoja - rūkoma dėl psichologinių priežasčių (įprotis, stresas, įtampa), treti, kad rūkymas - fizinės ir psichologinės priklausomybės pasekmė. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams. Patarimai: nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti, skirkite pinigus taupyklėje, venkite vietų su rūkymu, o norint užsikirti - stiklinė sultų, kramtomoji gumą ar ledinukai. Jų nešiokitės su savimi.
Priklausomybė azartiniams lošimams. Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos. Kai kurie epidemiologiniai tyrimai rodo, jog priklausomybių paplitimas tarp pacientų, sergančių psichikos ligomis, yra apie 30 proc. Gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis pažymi, kad tarp žmonių su įvairiais psichikos sutrikimais 50 proc. vartoja alkoholį, o apie 10 proc. turi ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo sutrikimą. Taip pat pasireiškia depresijos, nerimo sutrikimai, panikos atakos ir kt.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Nauji supratimai apie priklausomybę
Priklausomybės sindromas - tai oficialus priklausomybės ligos terminas. Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip žalingas vartojimas. Priklausomybės rizikai įtakos turi tiek biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija ir genetika, amžius), tiek socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė ir kt.).
Naujausios įžvalgos teigia, kad priklausomybė yra elgesio sutrikimas, kuris yra chroniškas ir progresuojantis. DSM-5 klasifikacijoje abstinencija ar tolerancija nebėra pagrindiniai diagnostikos požymiai; didžiausias dėmesys yra skiriamas elgesiui. Moksliniai tyrimai rodo, kad priklausomybė susijusi su galvos smegenų funkciniais ir struktūriniais pakitimais bei dopamino ir noradrenalino funkcionavimu, kuris lemia motyvaciją ir emocijas. Smegenys gali atsigauti po gydymo, nors procesa trukmė ir laipsnis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vartojimo stažą ir amžių.
Kaip atpažinti ir ką daryti esant įtarimui?
Dažniausiai įtarti priklausomybę padeda nuolatinis žalingas elgesys, kuris kartojasi nepaisant neigiamų padarinių. Reikšminga žala sveikatai ir santykiams, sunkumai valdyti elgesį ir atkryčiai po gydymo. Svarbu susisiekti su psichikos sveikatos specialistu ir pradėti kompleksinį gydymą, kuris apima psichoterapiją, medicininį gydymą, šeimos įsitraukimą ir socialinę reintegraciją. Lietuvos gydymo sistema siūlo ambulatorinį gydymą, stacionarų gydymą ir priklausomybių konsultantų pagalbą, o pradėti galima su pirminio lygio sveikatos priežiūros tiekėjais.
Historiniai aspektai ir modernūs pokyčiai
Priklausomybės tyrimai prasidėjo ankstesniais laikais, kai morfinas bei heroinas buvo plačiai naudojami klinikose, o vėliau atsirado reglamentavimas. Žymūs psichiatrai, tokie kaip Žігмунтас Froidas ir Karlas Gustavas Jungas, prisidėjo prie supratimo apie priklausomybių kilmę ir gydymo joje atsiradimą. Modernios diagnostikos išvados pabrėžia, kad priklausomybė yra elgesio sutrikimas su neurologiniais pagrindais, todėl gydymas turi būti holistinis ir įtraukti biologinius, psichologinius bei socialinius komponentus. Dėl atkryčių rizikos svarbu įvertinti gretutinius sutrikimus ir taikyti individo poreikius atitinkančią terapiją. Taip pat svarbu pagalba artimiesiems ir šeimoms, kurie patiria iššūkius kopriklausomybės kontekste.
Kodėl svarbu ankstyva diagnostika ir kompleksinis gydymas?
Universalus principas - ligos, pradėtos gydyti ankstyvose stadijose, daug lėčiau progresuoja ir didėja tikimybė sėkmingai gydyti. Paslaugos Lietuvoje siūlo integruotą požiūrį, kurio tikslas - ne tik nutraukti medžiagų vartojimą, bet ir atstatyti asmens funkcijas, įgalinti savitarną, socialinę integraciją ir psichologinį stabilumą. Nepamirština ir šeimos, kurios vaidmuo yra svarbus kopriklausomybės gydyme. Socialiniai darbuotojai padeda keisti gyvenimo aplinką bei kurti naujus įgūdžius, būtinas po reabilitacijos integracijai į darbo rinką ir kasdienį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Law enforcement ir politika dėl narkotikų laikosi tolesnio reguliavimo ir tyrimų stokos, tačiau moksliniai tyrimai plečia supratimą apie galimybes gydyti ir valdyti priklausomybes. Neurologiniai tyrimai rodo smegenų plastinį potencialą, o naujausios kryptys siekia suformuoti dirgiklius taip, kad sutrikdytų priklausomybės ciklą be žalingų jausmų stimulus. Vis dėlto priklausomybės ligos gydymas yra kompleksinis: būtina atpažinti ir gydyti gretutinius psichikos sutrikimus ar traumas, o taip pat įtraukti šeimą ir socialinę aplinką į gydymo procesą.
Rizikos veiksniai ir apsaugos priemonės
- Biologiniai veiksniai: genetika, amžius, lytis.
- Socialinė aplinka: šeima, mokykla, bendruomenė, socialinės tradicijos.
- Psichologiniai veiksniai: stresas, nerimas, depresija, trauminiai įvykiai.
- Prevencinės priemonės: ankstyva švietėjiška veikla, stresą mažinančios technikos, socialiniai ir psichikos sveikatos paslaugos.
Dažnai priklausomybių gydymo sėkmė priklauso nuo visapusiško požiūrio: gydymas turi būti pritaikytas individui ir apimti ne tik medikamentinį ar psichoterapinį gydymą, bet ir socialinę reintegraciją bei šeimos įtraukimą. Svarbu įvertinti ir atkryčio riziką, bei taikyti strategijas, kurios padėtų išvengti pasikartojimo ateityje.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
tags: #priklausomybes #ligos #ir #formos