Priklausomybė nuo kraujospūdį mažinančių vaistų: ar tikrai galite jas apsieiti be palaikymo?

Maždaug kas trečias pacientas kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Nors dažniausiai pakilus kraujospūdžiui skubama griebtis vaistų, TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir vaistininkė Jovita Aleknienė primena - vaistai problemos neišspręs. A. Unikausko teigimu, priežastys, kodėl padidėja kraujospūdis (pirminė hipertenzija), 90-95 proc. atvejų nebūna žinomos. Viena iš priežasčių - elektrolitų disbalansas, kita - vitamino D trūkumas, dar kraujo spaudimą gali kilti dėl organizmo atsparumo insulinui arba magnio trūkumo. Tačiau „su antrine hipertenzija viskas aišku: pavyzdžiui, žmogus serga inkstų liga ir dėl to jam kyla kraujo spaudimas.“

Ne visi vaistai problemą išsprendžia. Kai atsiranda problemų su kraujospūdžiu, žmonės dažniausiai griebiasi dviejų priemonių - širdies lašų ir valerijono. J. Aleknienė įspėja: esant hipertenzijai, tokie vaistai problemos neišspręs. „Jeigu yra hipertenzija, širdies lašai ir valerijonas nebegelbės. Ilgalaikėje perspektyvoje jie neišgelbės“, - teigia vaistininkė. Ji pabrėžia, kad anksčiau širdies lašų sudėtyje būdavo alkoholis, tačiau dabar galima rinktis alkoholio neturinčius analogiškus variantus.

Svarbu pasirinkti tinkamą kraujospūdžio aparatą. Vaistinėje dažnai sulaukiama senjorų, kurie nori grąžinti padovanotus matuoklius, nes jie jiems sudėtingi. Jauni žmonės dažnai renkasi riešinį aparatą dėl paprastesnio naudojimo, tačiau vyresniam amžiui rekomenduojamas žastinis matuoklis su mandžete, nes tik jis rodo viską teisingai. Ekspertai pataria rinktis įrenginį su dideliu ekranu, nedidelėmis klaidomis ir atmintimi. Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Kokie veiksniai sukelia hipertenziją ir kaip ją valdyti?

Pirminė hipertenzija dažniausiai kyla be aiškios priežasties, o antrinė hipertenzija - kai priežastis žinoma (pvz., inkstų liga). Hipertenzijos valdymas ne tik sumažina riziką insultui ar širdies ligoms, bet ir gali pagerinti gyvenimo kokybę. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis kraujospūdžio sumažinimas 10 mmHg gali sumažinti širdies ir kraujagyslių įvykių riziką apie 20 proc., insulto riziką - apie 27 proc., o širdies nepakankamumo - apie 28 proc. Tačiau svarbu suprasti, kad vaistai čia nėra „priklausomybė“; hipertenzija - lėtinė būklė, o vaistai ją stabilizuoja.

Kokie vaistai dažniausiai naudojami? Tiazidiniai diuretikai, kalcio kanalų blokatoriai ir AKF inhibitoriai veikia skirtingai: diuretikai padeda organizmui atsikratyti skysčių ir sumažinti spaudimą kraujagyslėse; kalcio blokatoriai leidžia kraujagyslėms atsipalaiduoti; AKF inhibitoriai neleidžia kurti angiotenzino II, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja. Tyrimai rodo, kad kai insulto rizika yra pagrindinis veiksnys, kai kurie vaistai gali pasižymėti skirtingu ilgalaikiu poveikiu.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Ką apie šalutinius poveikius būtina žinoti? AKF inhibitoriai gali sukelti sausą kosulį; tiazidiniai diuretikai - dažnesnis šlapinimasis ir galimi elektrolitų pokyčiai; kalcio kanalų blokatoriai - gali tinti kojų pėdas. Beta adrenoblokatoriai naudingi esant ritmo sutrikimams ar krūtinės anginai. Jei kyla šalutinių poveikių, gydytojas gali keisti dozę ar pasiūlyti alternatyvą.

Ypatingas dėmesys skiriamas „balto chalato“ hipertenzijai (palpimai klinikoje aukšti, o namuose - normalūs) ir „maskuotai hipertenzijai“ (namuose aukštas, klinikoje normalus). Dažnai ši būklė ryšiais su stresu, rūkančiais ar metaboliniu sindromu. Gyvenimo įpročiai - svarbus komponentas.

Gyvenimo būdas ir papildai

Fizinis aktyvumas 150-300 min per savaitę, druskos ribojimas iki 1,5 g per dieną, ribojimas kofeino ir alkoholio, nerūkymas ir streso valdymas - padeda sumažinti spaudimą. Vaisiai, daržovės, liesa mėsa, žuvys, pieno produktai, neriebi duona, riešutai - naudingi širdžiai. Maisto papildai gali papildyti mitybą: magnį, L-argininą, kofermentą Q10, vitaminą C, B grupės vitaminus, česnaką, imbierą, žuvies taukus. Kalio perteklius ar trūkumas gali būti pavojingi, tad reikia laikytis gydytojo nurodymų.

Lietuvoje arterialinė hipertenzija diagnozuojama apie trečiam gyventojų segmentui. Pacientams su aukštu kraujospūdžiu ir padidėjusiu cholesterolio kiekiu dažnai skiriami keli vaistai, kad būtų vienu metu reguliuojami keli rizikos veiksniai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir esant gydymo režimui, būtina nuolat tikrinti kraujospūdį ir laikytis gydytojo nurodymų, nes vaistų nutraukimas gali sukelti pablogėjimą.

Kaip efektyviai vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus?

1. Susidarykite visų savo vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio sąrašą ir pasikalbėkite su gydytoju ar vaistininku.
2. Susipažinkite su vaistų šalutiniu poveikiu ir sąveika su kitais vaistais ar maistu.
3. Vartokite vaistus tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir įpirštais laikotarpiais didinkite ar mažinkite dozes.
4. Integruokite vaistų vartojimą į kasdienę rutiną, naudokitės priminimais ir programėlėmis (pavyzdžiui, „Vaistinėlė“).
5. Tvarkykite vaistus: laikykite juos vienoje vietoje, naudokite vaistų dėžutę, skirstykite pagal dienas.
6. Užsisakykite pakartotiną išrašymą laiku, planuokite keliones be vaistų trūkumo, naudokitės vienos vaistinės paslaugomis.
7. Be vaistų laikykitės sveikos gyvensenos rekomendacijų: daugiau vaisių ir daržovių, reguliari mankšta, stresso valdymas.
8. Reguliariai matuokite kraujospūdį namuose arba gydytojo kabinete, laikykitės gydytojo kontrolės grafiko.

Gydymo planas dažnai apima etapus: pradinis dviejų kartų per parą vartojimas, po to palaipsnis dozės didinimas iki individualiai pritaikytos, suaugusiems dažnai skiriama 50 mg paros dozė (du kartus ar tris kartus per parą), o didžiausia paros dozė gali būti iki 150 mg. Vaikams dozės nustatomos individualiai. Svarbu laikytis instrukcijų dėl valgio laikymo ir vaistų įveikimo laiku.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Apytikslė vaistų „priklausomybės“ idėja yra dažnai mitas: hipertenzijos gydymas yra lėtinė priemonė stabilizuoti būklę. Dauguma kraujospūdį mažinančių vaistų nesukelia įprastos psichologinės priklausomybės, tačiau gali pasitaikyti „atsokimo“ efektas, jei neteisingai nutraukiama dozė ar trūksta nuolatinių įpročių. Todėl būtina bendradarbiauti su gydytoju, o nutraukimą kiekybiškai planuoti kartu su specialistu.

Ką daryti, jei kyla nerimas dėl vaistų nutraukimo?

• Jei kyla baimė dėl šalutinio poveikio ar per didelio spaudimo sumažėjimo - kreipkitės į gydytoją, jis gali koreguoti dozę arba pasiūlyti alternatyvą.
• Nepalikite vaistų atsargų, planuokite pakartotiną išrašymą laiku; pasitarkite su vaistininku dėl sąveikų ir galimų alternatyvų.
• Jei kyla staigus spaudimo šuolis arba sunku kvėpuoti - skubiai kreipkitės į greitąją pagalbą.

Kol vienijame duomenis iš tyrimų ir praktikos, svarbiausia - nuolatinė kontrolė, individualus gydymo planas ir gyvensenos koregavimas. Hipertenzija dažnai yra „tyli“; ji gali būti beveik nepastebima, kol neatvyksta rimti komplikacijos.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

tags: #priklausomybe #vaistams #nuo #spaudimo