Šiame straipsnyje aptariamos asmens priklausomybės, jų rūšys ir kokios dažniausios priežastys. Priklausomybė - tai žalingas įprotis, kuris gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai, socialiniam gyvenimui ir finansams.
Priklausomybių rūšys
Yra įvairių rūšių priklausomybių, įskaitant:
- Priklausomybė nuo rūkymo
- Priklausomybė nuo alkoholio
- Priklausomybė nuo interneto
- Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų
- Priklausomybė nuo azartinių lošimų
- Priklausomybė nuo darbo
- Priklausomybė nuo maisto
- Priklausomybė nuo apsipirkinėjimo
- Mažiau žinomos priklausomybės
Opiatų priklausomybė | Požymiai
Priklausomybė nuo rūkymo
Priklausomybė nuo rūkymo yra viena iš labiausiai paplitusių priklausomybių pasaulyje. Nikotinas, esantis tabako gaminiuose, sukelia stiprią priklausomybę, todėl mesti rūkyti yra labai sunku.
Priklausomybė nuo alkoholio
Piktnaudžiavimas alkoholiu yra rimta problema, ypač tarp jaunimo. Alkoholio vartojimas gali sukelti priklausomybę, kepenų pažeidimus, širdies ligas ir kitas sveikatos problemas.
Priklausomybė nuo interneto
Šiais laikais, kai internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, priklausomybė nuo interneto tampa vis didesne problema. Pernelyg didelis laiko praleidimas internete gali sukelti socialinę izoliaciją, miego sutrikimus ir kitas psichologines problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų
Narkotikai - tai psichologinė priklausomybė, liguistas polinkis nuolat vartoti narkotines medžiagas, kad būtų pasiekta komforto būklė. Narkotikų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, priklausomybę ir net mirtį. Remiantis EMCDDA duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių Europoje labai paplito kanapių bei kitų narkotikų vartojimas. 2015 metais 14,6 milijonai jaunų žmonių vartojo kanapes ir 6,7 milijonai svaiginosi kitomis narkotinėmis medžiagomis. ,,Lėšų narkotikams įsigyti paieškos neretai pastūmėja narkomaną į nusikalstamų kelią, taip narkomanijos plitimas dar labiau pablogina ir kriminogeninę situaciją šalyje“ ( Pruskus et al., 2008: 12).
Priklausomybė nuo lošimo
Priklausomybė nuo lošimo gali sukelti finansinių problemų, santykių griūtį ir kitas socialines problemas.
Priklausomybių simptomai
Priklausomybės simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo priklausomybės tipo. Tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Nenugalimas potraukis medžiagai ar veiklai
- Kontrolės praradimas
- Abstinencijos simptomai, nutraukus vartojimą
- Tolerancijos didėjimas
- Socialinės, profesinės ar asmeninės veiklos apleidimas
Priklausomybės priežastys
Analizuojant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis pastebima, kad yra labai sunku išskirti vieną priežastį, kuri darytų įtaką tokių medžiagų vartojimui ir priklausomybės nuo jų atsiradimui. Jei būtų lengva nustatyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastis, tada visuomenė galėtų kontroliuoti šių medžiagų sukeliamas ligas.
Aukščiau minėti autoriai pastebi, jog narkomanais dažnai tampa silpnavaliai, menkų interesų, neturintys gyvenimo tikslo žmonės. Jiems dažnai trūksta meilės, pasitikėjimo, ramybės bei dvasinės pusiausvyros. Psichotropinės medžiagos leidžia jiems užmiršti šiuos nemalonius jausmus. Medrut (2014) teigimu vaikai iš šeimų, kuriuose vyrauja barniai ir nesutarimai, yra dažniau linkę pradėti vartoti narkotikus. Tikėtina, jog paaugliai iš pilnaverčių šeimų yra mažiau linkę vartoti psichotropines medžiagas bei turėti draugų, priklausančių nuo jų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Labai didelę įtaką paauglių elgesiui turi bendraamžiai draugai. Jauni žmonės dažnai yra linkę neatsilikti nuo savo draugų rato, dėl to neretai narkotikus vartoti jaunuoliai pradeda vedami ne tik smalsumo, bet ir baimės likti atstumtais. Tad labai svarbu, kad suaugusieji sugebėtų savo vaikams tapti draugais. Įgiję pasitikėjimą tėvais, vaikai dažniausiai priima juos į savo draugų ratą, jiems tampa svarbi jų nuomonė, patarimai.
Taip pat didelę įtaką kvaišalų vartojimui turi paauglių laisvalaikis. Jaunuoliai, kurie laisvą laiką yra linkę leisti naktiniuose klubuose, baruose ir draugų vakarėliuose, dažniau naudoja psichoaktyvias medžiagas už tuos, kurie laisvalaikį leidžia namuose arba gamtoje. Domėdamiesi kasdienine jaunuolių veikla suaugusieji turi didesnę galimybę vykdyti pirminę prevenciją, kadangi gali lengviau nuspėti jų linksminimosi ypatybes, pomėgius, supančią aplinką bei ateities planus.
Priklausomybių prevencija
,,Narkomanija - grėsmė nacionaliniam saugumui!“, todėl yra būtina psichotropinių medžiagų prevencija (Bulotaitė, 2009: 89). Pasak Bankauskienės, Jonutytės, Leonienės ir kt. (2009: 25 - 29), žodis prevencija aiškinamas kaip veiklos kryptis, kuria siekiama išvengti tam tikrų neigiamų socialinių reiškinių bei socialinių problemų prieš joms atsirandant, susiformuojant.
Remiantis Juczynski (2009) labai svarbu yra taikyti pirminę prevenciją, kai vaikui dar nespėjus patenkinti savo smalsumo psichoaktyviomis medžiagomis, jam jau yra aiškinama apie jų grėsmę bei žalą sveikatai ir aplinkiniams. Svarbu deramus įgūdžius formuoti tada, kai vaikai dar nepradėjo svaigintis, vadinasi, dar nepradėjo eiti į mokyklą. Dažnai tėvai save guodžia ir net būna patenkinti, kad jų vaikas vartoja alkoholį, o ne narkotines medžiagas, tačiau dažnai yra pamirštama, kad alkoholio ir rūkalų vartojimas ir atveria kelią narkotikams.
Svarbu pastebėti, jog negalima kalbėtis su apsvaigusiu vaiku ir pokalbio paversti pamokslu. Reikia ramiai išklausyti vaiką ir su juo pasikalbėti. Bulotaitės (2009) teigimu yra skiriamos trys narkotikų prevencijos rūšys: universalioji - ji taikoma visiems, atrankinė - skirta pažeidžiamoms grupėms bei tikslinė - skirta asmenims, kurie jau vartoja narkotikus.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Tačiau didžiausią dėmesį reikia skirti pirminės prevencijos programoms, kadangi jos padeda didinant jaunuolių savivertę, gerinant tarpusavio santykius su mokytojais bei draugais. Tyrėjai pastebi, jog geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, tėvų domėjimasis vaiko asmeniniu gyvenimu, užimtumas, mokytojų domėjimasis ne vien tiktai mokinio pasiekimais, o ir jo problemomis, gali padėti sustabdyti vaiko norą svaigintis narkotinėmis medžiagomis.
Šiuo metu yra sukurta daug įvairių prevencijos strategijų, metodų bei priemonių, kurių dėka siekiama apsaugoti vaikus nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Svarbiausias pirminės prevencijos priemonių tikslas - sumažinti asmenų, vartojančių narkotines medžiagas, skaičių ar bent pasiekti, kad nepilnamečiai neturėtų jokių galimybių įsigyti narkotines medžiagas.
Mokyklos vaidmuo vykdant narkomanijos prevenciją yra labai platus. Mokykla turėtų suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo riziką, pasekmes, turi formuoti socialinius įgūdžius, kurie padėtų jaunuoliui atsispirti socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje turi būti komitetas, atsakantis už prevencinį darbą, turi būti organizuojamas mokytojų švietimas narkotikų prevencijos klausimais bei tėvų informavimas apie mokykloje vykdomas prevencijos programas bei vidaus taisykles.
Taip pat yra būtina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus supažindinti su ankstyvo narkotikų priklausomybės nustatymo tvarka. Mokyklos turėtų remti moksleivių gydymąsi nuo priklausomybės ligų ir visomis įmanomis sąlygomis padėti integruotis į mokyklos gyvenimą jaunuoliams, baigusiems gydymo kursą.
Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistų parengta informacija, bendrąsias prevencijos priemones sudaro žinios apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą ir pasekmes, sveikos gyvensenos ugdymas, neigiamų nuostatų į narkotinių medžiagų vartojimą formavimas.
,,Už bendrosios psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos vykdymą Lietuvos mokyklose yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Siekiant užtikrinti bendrosios prevencijos veiksmingumą, LR švietimo ir mokslo ministro 2006m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK - 494 ,,Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 33 - 1197) patvirtinta Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (toliau - Programa), kurios tikslas - užtikrinti bendrosios (pirminės) prevencijos veiklos veiksmingumą.“ (Juczynski, 2009: 60).
Programa yra suderinamoji ugdymo turinio dalis, integruojama į ikimokyklinį, priešmokyklinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Programa yra suderinamoji ugdymo turinio dalis, integruojama į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklą, dalykų pamokas, klasės valandėles, popamokinę ir projektų veiklą, ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į vaiko ar vaikų grupės ypatumus ir ypatingus poreikius.
,,2005m. gegužės 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 537 patvirtinta Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcija (toliau - Koncepcija) (Žin., 2005, Nr. 64- 2285), kurios tikslas - užtikrinti teikiamų medicininių, psichologinių, socialinių reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant stiprinti vaikų sveikatą, padėti jiems įveikti psichologinę, fizinę priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų ir integruotis į visuomenę.” (Juczynski, 2009: 61).
,,Svaru paminėti LRV nutarimą ,,Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 107 - 4379). Aprašo II dalyje ,,Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimas mokyklose“ nurodoma, jog mokyklos pedagoginiai darbuotojai , įtarę, kad jų mokyklą lankantis vaikas mokyklos teritorijoje vartoja psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, yra apsvaigęs nuo šių medžiagų, nedelsiant turi informuoti apie tai mokyklos vadovą ar jo įgaliotus asmenis, taip pat visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, atliekantį sveikatos priežiūrą mokykloje.
Deja, ,,pažymėtina, kad Lietuvoje ir kitose ES šalyse dešimtys institucijų atlieka tyrimus bei užsiima gydomąja veikla ir visuomenės informavimu apie narkotikų daromą žalą, bet realiai prevencinę veiklą vykdo ir su moksleiviais dirba tik keletas iš jų.“ (Pruskus et al., 2008: 30 - 31). Tai ir yra didžiausia problema, jog Lietuvoje su moksleiviais narkomanijos tema pradedama kalbėtis tik tada, kai jau yra pastebima priklausomybė.
Vis dėlto, Lietuvos Respublikos valdžia turėtų peržiūrėti švietimo sistemą ir įvesti privalomąjį mokinių švietimą apie psichotropines medžiagas. Tik vykdant pirminę prevenciją galima daug greičiau užkirsti kelią jaunų žmonių priklausomybėms. Vykdomos reguliarios apklausos, konferencijos ir ataskaitos padėtų užkirsti kelią jaunų žmonių pražūtingo kelio pasirinkimui. Pruskus, Ignatavičius, Senkus ir kt. Kontroliuojamas moksleivių lankomumas. Tokios programos padėtų jauniems žmonėms geriau suprasti psichotropinių medžiagų keliamą pavojų bei skatintų tėvus aktyviau dalyvauti vaikų gyvenime.
Tačiau Lietuvoje taip pat nėra pakankamai pasiūlymų jaunimui, kur galima būtų prasmingai leisti laisvalaikį. Valdžios atstovai turėtų pasirūpinti, kad vaikai, kurie neturi lėšų mokamai užklasinei veiklai, taip pat galėtų leisti laisvą laiką turiningai. Galėtų būti dažniau skelbiami pilietiniai konkursai ar užsiėmimai, kuriuose dalyvaujantis jaunimas galėtų laimėti įvairių prizų bei smagiai praleisti laiką.
Pavyzdžiui, bent porą kartų į metus galėtų būti rengiamos nemokamos jaunimo orientacinės varžybos įvairiuose Lietuvos miestuose, kurių tema būtų susijusi su kova prieš psichotropines medžiagas. Įvairiuose punktuose turėtų stovėti savanoriai, kurie pateiktų įvairias užduotis, susijusias su narkotikų prevencija. Tai valstybei nekainuotų daug lėšų, bet suteiktų galimybę jauniems žmonėms geriau pažinti savo kraštą, susidraugauti, daugiau sužinoti apie psichotropinių medžiagų žalą žmogaus organizmui bei smagiai praleisti laiką su bendraamžiais. Ieškoti rėmėjų, kurie sutiktų pavėžėti jaunus žmones iš kitų miestų, miestelių ir kaimų, kad jie taip pat turėtų kuo užsiimi ir galėtų sužinoti daug naudingos informacijos.
Mano manymų, naudingiausia būtų kreiptis į Švietimo ir Mokslo Ministerijos valdžią, kadangi remiantis 2011 metų švietimo įstatymo 56 straipsniu, ministerija yra įgaliota ,,teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu“.
Tad ŠMM valdžia galėtų teikti Vyriausybei siūlymus dėl privalomos pirminės psichotropinių medžiagų prevencijos programos ugdymo įstaigose. Taigi , šiuolaikinėje visuomenėje priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problema yra vis dar labai svarbi ir aktuali. Deja, bet pastebėti tik pradedantį vartoti šias medžiagas asmenį yra labai sunku, todėl tiek Lietuvoje, tiek Europoje šiuo metu daugiausia dėmesio yra skiriama pirminei prevencijai.
Žinoma, pirminė prevencija efektyviausia tada, kai ji yra taikoma ne tik namuose, bet ir ugdymo institucijose. Dažnai nutinka taip, jog pradėjęs eiti į mokyklą vaikas pasirenka netinkama draugų ratą ir, matydamas neigiamą pavyzdį, seka žalingus įpročius turinčių bendraamžių pėdomis. Kadangi didžiąją dienos dalį jaunuoliai praleidžia mokymosi įstaigose, laba svarbu , kad šios institucijos būtų pasirengusios suteikti tinkamos informacijos apie žalingą narkotikų poveikį dar prieš vaikams pradedant svaigintis.
Būtų šaunu, jei Lietuvos Respublikos valdžios atstovai taip pat neliktų abejingi ir padėtų jauniems žmonėms tinkamai pasirinkti laisvo laiko praleidimą bei gyvenimo būdą.
Priklausomybių statistika
Dobrovolskio ir Stuko (2014) atlikto tyrimo duomenimis 2013 metais rūkė 52,7 procentai respondentų, vartojo alkoholinius gėrimus 92,4 procentai ir 31 procentas apklaustų studentų kada nors yra vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tačiau Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras pateikė 2015 metų narkotikų vartojimo ataskaitą, kurioje matomas priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų plitimas Europoje.
,,Pastebėtina, kad piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas bei šeimų socialinių įgūdžių stoka, kaip ir 2012 m. bei 2013 m., išlieka pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių daugiausia šeimų įrašoma į Apskaitą visoje Lietuvoje“ (NTAKD, 2014: 25). Pasak Bulotaitės (2009), dažnai tokių socialinių problemų sprendimas nėra paprastas ir greitas, todėl įvairių sričių specialistai kuria įvairias teorijas, stebi ir atlieka įvairius tyrimus, kurie yra skirti aktualios problemos nagrinėjimui.
Pruskus, Ignatavičius, Senkus ir kt. (2008) pastebi, jog psichoaktyviųjų medžiagų paplitimo tarp mokinių bei vartojimo prevencijos darbe yra nepakankamai išnaudojamas mokyklos potencialas. Juczynski (2009) teigia, jog šiais laikais smarkiai pasikeitė santuokinio, seksualinio, šeimos gyvenimo normos. Televizija, spauda bei kiti informacijos šaltiniai pateikia daug įvairiausių žinių, kurių tarpe jauniems žmonėms labai sunku atsirinkti, kas yra gerai, o kas ne. Narkotikų ir alkoholio vartojimas žiniasklaidoje dažnai pateikiamas kaip normalus dalykas, todėl smalsūs ir viskuo besidomintys vaikai dažnai patenka į pinkles ir ima vartoti psichoaktyvias medžiagas įdomumo dėlei.
Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus jaunus žmones pastūmėja draugai, tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai - draugai keičiami tam, kad būti su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių. Pasak Pruskaus, Ignatavičiaus, Senkaus ir kt. (2008), jaunuolių tėvų informuotumas apie psichoaktyvių medžiagų žalą žmogaus organizmui yra pakankamas, tačiau daugelis nežino realios šių medžiagų paplitimo situacijos mokinių tarpe. Dažnai tėvai yra gerokai atitolę nuo mokyklos bendruomenės gyvenimo bei vykdomų įvairių prevencinių programų. Tačiau kova su narkotikais ir jų prevencija nėra vien tiktai mokyklų reikalas.
Daug kas priklauso nuo tėvų, nes be jų narkotikų prevencijos akcijų sėkmė abejotina. Dažniausiai ,,narkomaniškas“ gyvenimo stiklius įtraukia tuos jaunuolius, kuriems trūksta tėvų meilės ir paramos, kai tėvai nesuteikia pakankamai dėmesio savo vaikams.
Priklausomybė žalingiems įpročiams jaunimo tarpe auga.
Statistika apie priklausomybes tarp jaunimo (2013 m.)
| Priklausomybė | Procentas |
|---|---|
| Rūkymas | 52,7% |
| Alkoholio vartojimas | 92,4% |
| Narkotinių medžiagų vartojimas | 31% |
tags: #priklausomybe #projektinis #darbas